Galvų medžioklės plotai greit ištuštės
IT specialistų poreikis toks didelis, kad studentų skaičių būtų galima išauginti 3 kartus ir vis tiek jų pritrūktų. Ir tai tik toms bendrovėms, kurios jau veikia Lietuvoje. Ką darys investuoti Lietuvoje dar tik ketinančios bendrovės, šiandien niekas negali atsakyti. Irgi leistis į galvų medžioklę? Aišku, kad tokie metodai nei labai rezultatyvūs, nei perspektyvūs. O problema – rimta ir kilo tikrai ne vakar ir ne užvakar. VŽ dar prieš 6 metus rašė, kad šaudant džiaugsmo salves dėl į Lietuvą plūstančių paslaugų centrų, reikia rimtai susirūpinti akivaizdžiu atitinkamų specialybių darbuotojų trūkumu ir skubėti parengti jų kuo daugiau. Tuomet IT studijų programų šalies aukštosiose mokyklose buvo gana menkai.
Vyriausybė pagaliau ėmėsi šiokių tokių veiksmų. Praėjusiais metais, palyginti su 2014 m., finansavimą šiai sričiai padidino 20%, o šiemet, spaudžiama verslo, svarsto apie 50% daugiau skirti valstybės finansuojamų studijų vietoms skirti. Tačiau ypatingo entuziazmo nerodo pačios aukštosios mokyklos – ilgą laiką dejavę dėl lėšų stygiaus, dabar jų atstovai mėgina atsikalbinėti. „Toks vietų skaičiaus staigus ir didelis padidinimas universitetuose sukeltų didelių studijų organizavimo problemų, tokių kaip kvalifikuotų dėstytojų trūkumą“, – teigiama Lietuvos universitetų rektorių konferencijos išvadose.
Rektoriai tikina, kad didesnio IT studentų skaičiaus nesikrato, – jie esą tiesiog vertina ir savo pajėgumą. Stipriausia IT specialistų kalve laikomo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Gediminas Stepanauskas tikina, kad didžiausia problema – pedagoginis personalas. „Nesame pajėgūs tiek sumokėti, kad galėtume pasikviesti geriausius Lietuvos ir užsienio informatikus. Jie kitur uždirba 5 kartus daugiau“, – skaičiuoja jis.
Iš dalies galima suprasti aukštųjų mokyklų atstovus – juk Vyriausybė tikrai neatseikės tokių pinigų. Tačiau galbūt galima paieškoti išteklių ir viduje – pvz., peržiūrėti studijų programas ir permesti pinigus iš nepaklausių specialybių į IT studijas – gal ir vienam kitam dėstytojui prisikviesti užtektų. Juk jei iš visų darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių 75% sudaro socialinius mokslus baigę absolventai, pavadinti tai racionaliu požiūriu vargu ar įmanoma...
Kita vertus, žodį, tiksliau, sprendimus galėtų pasiūlyti ir verslininkai, kuriems reikia tam tikrų profesijų specialistų. Galėtų būti įkurtas neliečiamas fondas, į kurį pinigus sumestų IT specialistų ieškančios bendrovės. Jo pinigai būtų investuojami, o iš uždirbtų lėšų galima būtų finansuoti kad ir tuos pačius trūkstamus dėstytojus ar papildomas studentų vietas. Universiteto vadovai nagų kišti prie to fondo negalėtų – lėšas kontroliuotų fondą sukūrę verslininkai.
Universitetų vadovai aiškina nesantys tikri, ar prisišauks daugiau jaunuolių į informatikos studijas, – esą programuotoju kiekvieno nepaversi. Tačiau reikia pažvelgti į priežastis. O jos slypi mokyklose – ten, kur ir reikia mokyti programavimo pagrindų. Tačiau jei juos dėsto, pvz., fizinio lavinimo mokytojas, apie kokius programavimo pagrindus ir juolab siekį tapti IT specialistu galime kalbėti?
Ne paslaptis, kad siekiant, jog į mokyklas ateitų kvalifikuoti IT mokytojai, reikia investicijų. Vien sukūrę papildomų IT studijų vietų aukštosiose mokyklose problemos neišspręsime. Sklandžiai turi dirbti visa grandinė. Todėl ne metas barstyti galvas pelenais, kai jau gaisras kilo, reikėtų matyti ilgalaikę perspektyvą.
