Teisė skaityti darbuotojų žinutes: kaip keičiasi vadovo atsakomybė

Po savaitę trukusio darbuotojo stebėjimo darbdavys pareiškė, kad inžinierius pažeidė darbo tvarkos taisykles. Darbo metu internetu inžinierius naudojosi ir asmeniniais tikslais: „Yahoo Messanger“ paskyroje susirašinėjo su savo artimaisiais.

Išgirdę šią žinią darbuotojai nuliūdo. Panašu, kad jų teisės siaurėja. Vadovai džiaugiasi – galės dar labiau kontroliuoti pavaldinius, bus paprasčiau surinkti įrodymus komercinių paslapčių atskleidimo ar nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo atvejais.

Tačiau platesnės teisės dažniausiai reiškia didesnę atsakomybę. Šiuo atveju – vadovų atsakomybę už darbuotojų dalyvavimą konkurencijos teisės pažeidime. Platesnės teisės tikrinti darbuotojus reiškia mažesnes vadovų galimybes teisintis negalėjus užkirsti kelio konkurencijos pažeidimui.

Prisiminkime, kad pagal Konkurencijos įstatymą ne tik ūkio subjektas, bet ir jo vadovas atsako už draudžiamus konkurencijos ribojimus. Už prisidėjimą prie kartelio arba piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ūkio subjekto vadovui gali būti skiriamas teisės eiti vadovo pareigas atėmimas nuo 3 iki 5 metų bei bauda, viršijanti 14.000 Eur.

Vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo trimis atvejais.

Pirma, kai jis tiesiogiai prisideda prie pažeidimo padarymo. Pavyzdžiui, pats dalyvauja susitarime dėl kainų fiksavimo ar rinkų pasidalijimo su konkurentais arba nurodo tai daryti įmonės darbuotojams.

Antra, kai vadovas tiesiogiai neprisideda prie pažeidimo padarymo, tačiau turi pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiima veiksmų pažeidimui užkirsti. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu vadovas įpareigoja pavaldinius siekti įmonės pelno bet kokiomis priemonėmis ir ignoruoja tai, kad viena iš priemonių – ir „pabendravimai“ su konkurentais.

Trečias atvejis – gana kebli užduotis įmonės vadovui. Pagal įstatymą vadovas atsako net ir tuo atveju, kai jis nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą. Be abejo, įmonės padarytas konkurencijos teisės pažeidimas nereiškia vadovo atsakomybės prezumpcijos. Tačiau, kas gi kitas, jeigu ne vadovas, atsako už procesus vykstančius įmonėje? Kieno pareiga skleisti konkurencijos kultūrą įmonėje?

Sakote, kad kiekvieno darbuotojo nesužiūrėsi. Tačiau kokių gi priemonių imasi vadovas, kad sužiūrėtų? Ar priemonių, kurios minimizuotų konkurencijos teisės pažeidimų riziką įmonėje imamasi tik formaliai? Ar konkurencijos teisės prevencija nuoširdžiai siekiama ugdyti įmonės bei jos darbuotojų elgesio kultūrą?

Praktikoje pasitaiko, kai konkurencijos teisės pažeidimo įrodymai aptinkami ne įmonės, bet darbuotojų asmeninėse paskyrose, kurias jie naudoja ir darbo tikslais. Įmonių vadovai teisinasi, kad jie nežinojo ir negalėjo žinoti, ką veikia jų darbuotojai.

Pagal EŽTT, įmonės vadovas turi teisę kontroliuoti, ką darbuotojas veikia darbo metu ir įmonės suteiktomis priemonėmis. Vadinasi, vadovas taip pat turi galimybę kontroliuoti ir tai, kad darbuotojas naudodamasis šiomis priemonėmis neįsiveltų į konkurencijos teisės pažeidimus.

Ką daryti? Kaip suvaldyti konkurencijos teisės pažeidimų riziką įmonėje?

Deja, nei budri darbuotojų kontrolė, nei kitos formalios priemonės, taikomos tik iš rūpesčio negauti baudos už konkurencijos pažeidimus, tokios rizikos nepanaikins. Pagarba sąžiningos konkurencijos principams turi tapti įmonės kultūros dalimi. O kaip pasiekti aukštesnių elgesio kultūros standartų versle, yra kiekvieno vadovo išmanumo reikalas.