Verslo partneriai irgi mokosi komandinio darbo
Bendrų kelių bendradarbiaujančių įmonių renginių tendenciją pastebėjo orientacinių varžybų su automobiliais organizatoriai „City racers“. Šių netradicinių renginių atstovo Justo Šakėno teigimu, paskutiniu metu pramogas įmonės renkasi ne tik kolektyvo išbandymui, bet ir santykių kūrimui su kitos įmonės kolektyvais.
„Tai pramoga, suburianti skirtingų pomėgių ir charakterių žmones. Jie žaidimo metu ne tik turi „apsišlifuoti“ ir vieningai dirbti kaip komanda, bet ir rasti vienas kito stipriąsias puses. Juolab, kad didelę laiko dalį tenka praleisti labai kompaktiškoje erdvėje – automobilio salone“, – teigia renginių organizatorius.
Orientacinės lenktynės su automobiliais – tai ne nauja veikla Lietuvoje, tačiau kaip įmonės kolektyvo renginys ji dar tik skinasi kelią. Žaidimo principas gan paprastas – dalyviai ieškodami paslėptų kodų landžioja po senus dvarus ir bunkerius, lipa į bokštus ar piliakalnius. Kur keliauti, jie turi patys išnarplioti, spręsdami rebusus, mįsles ar protmūšio lygio klausimus. Be to, žaidimo metu tenka bendrauti su įvairiais netikėtais personažais, iš kurių reikia gauti ieškomus kodus.
Negali pasidaryti pertraukėlės
„Įvairūs renginiai, kurių metu žmonės nusirengia kostiumą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, leidžia labiau pažinti vieni kitus. Kolegos ar verslo partneriai vieni kitiems atskleidžia žmogiškąsias savybes, įvairesnius gebėjimus, laisviau bendrauja. Sukuriama proga pajausti, kad kitas žmogus yra kažkuo panašus, taip jis iš svetimo tampa savu ar bent savesniu, artimesniu, labiau prognozuojamu. Žinoma, neformalioje renginio aplinkoje atsiranda daugiau rizikos pamatyti ir nepatrauklias partnerio savybes“, – teigia psichologė Elona Ilgiuvienė.
Pasak jos, ankšta erdvė sukuria didelį bendravimo intensyvumą, kuris gali būti priimtinas ne visiems. „Negali išeiti ir pasidaryti pertraukėlės. Emociškai trapesnės asmenybės ilgai būdamos uždaroje erdvėje gali reaguoti audringiau. Puikus pavyzdys – ilgas buvimas dirbant laivuose. Trumpesni intensyvaus bendravimo mažoje erdvėje epizodai neturėtų daryti žalos. Emociškai brandiems žmonėms tai nėra kliūtis, greičiau įdomus iššūkis, ypač jei bendros užduotys įtraukiančios ir įdomios“, – teigia p. Ilgiuvienė.
Paklaustas, ar būna incidentų, barnių ar pykčių komandos viduje, p. Šakėnas pasidalino patirtimi. „Kadangi žaidimo erdvė kiekvienoje komandoje būna labai ribota, pasitaiko visko. Įdomiausia stebėti mikrokomandų elgesį žaidimo pradžioje ir pabaigoje. Dalyviai šiuose dviejuose etapuose skiriasi kaip diena ir naktis. Jei pradžioje daug klaidžioja, kalba vieni per kitus, neįsiklauso, tai žaidimo pabaigoje jau dirba kaip komanda – koordinuotai ieško kodų, daugiau klauso ir jau būna bent pasąmoningai pasiskirstę vaidmenimis. Dar nėra buvę atvejo, kai pasibaigus žaidimui dalyviai grįžtų susipykę, o ne besišypsantys“, – pasakoja p. Šakėnas.
Pasak Ilgiuvienės, efektyviausiai komanda dirba tada, kai visi jos nariai atvirai dalijasi informacija ir visų yra išklausoma, kai baigta kova dėl valdžios ir visiems aiškūs komandos narių vaidmenys, kiekvieno privalumai ir trūkumai.
