Žinant rinkos dydį ir susitarimo naudą – galima tartis dėl pardavimų

Nors bent kokie susitarimai tarp verslo subjektų turi neigiamą atspalvį ir iš pirmo žvilgsnio gali kenkti galutiniam vartotojui, tačiau įvairiais ekonominiais modeliais įrodyta, kad kartais tai atneša daugiau naudos nei žalos. Vienintelė sąlyga – tiksliai žinoti savo užimamą rinkos dalį, kuri neturi viršyti 30%.

Pagrindinė konkurencijos teisės pozicija yra ta, kad bet kokie įmonių veiklos rinkoje ribojimai, nustatyti sutartimi su kitais rinkos dalyviais gali pažeisti konkurencijos teisę. Ir tik įmonei įrodžius, kad tam tikri ribojimai atneša daugiau naudos (vartotojams, rinkos struktūrai ir veiklos efektyvumui) negu žalos, tokie ribojimai būna pateisinami ir leidžiami, „Verslo žinių“ organizuotame „Prekybos forume 2016” akcentavo Andrius Ivanauskas, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, advokatas.

„Visgi akivaizdu, o ir įrodyta ekonominiais modeliais, kad tam tikri dažnai pasitaikantys prekybos modeliai, t.y. vadinamieji vertikalieji apribojimai santykiuose gamintojas-didmenininkas-mažmenininkas, dažniausiai bus naudingi konkurencijai ir vartotojui. Taip yra dėl to, kad vertikalieji apribojimai dažniausiai tik sustiprins konkurenciją tarp tiesioginių „horizontalių“ konkurentų, t.y. gamintojas-gamintojas arba mažmenininkas-mažmenininkas, ir dėl to išloš vartotojas“, – sako p. Ivanauskas.