Jauno verslo patirtis: investuotojų Lietuvoje net neieško

Publikuota: 2015-07-15
Krisina ir Eugenijus Liesiai, UAB „Biomė“ įkūrėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Krisina ir Eugenijus Liesiai, UAB „Biomė“ įkūrėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
„Verslo žinios“

Pradedančioji biomedicininės inžinerijos įmonė UAB „Biomė“ yra sulaukusi ne vieną pasiūlymą iš Lietuvos investuotojų. Tačiau bendrovė žvalgosi į užsienio kapitalą, kuris galėtų suteikti ne tik lėšų, bet ir žinių.

Praėjusių metų gegužę įkurta įmonė kuria medžiagas atstatyti kaulus, audinius, gydyti uždegimines ligas. Kristina Liesė, bendrovės direktorė, pasakoja, kad dėl verslo idėjos teko palikti vadovaujamo pobūdžio pareigas klinikose.

„Daug kam tai sukėlė šoką, atrodė kaip revoliucija. Bet juk išėjimas dirbti į savo įmonę yra evoliucija“, – nuosavo verslo kūrimu džiaugiasi p. Liesė.

Verslininkė pasakoja, kad idėjų steigti bendrovę turėjo ir anksčiau, bet galutinį impulsą davė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Bendrovė susikūrė tam, kad galėtų dalyvauti organizacijos skelbiamame mokslinių tyrimų komercinimo paramos projekte. Iš gautų lėšų ji kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) komercializuoja hidroksiapatito kompozitą – kaulo pakaitalą.

Itališkas verslo modelis

Oficialiai šiuo metu bendrovėje įdarbinti 2 žmonės, bet prie plėtros prisideda gausesnis būrys. Ponia Liesė pasakoja, kad tai tapo šeimos verslu, nes ne tik ji su vyru, bet ir kiti giminaičiai dirba biomedicinos srityje.

„Tai yra šeimos verslas, kaip užsienyje vadinama, itališkas modelis, – kalba įmonės vadovė. – Viena iš priežasčių, kodėl tik maža dalis pradedančiųjų įmonių išgyvena, yra tai, kad jos įsidarbina visus savo pažįstamus, išsimoka didelius atlyginimus ir ties tuo tenka baigti savo karjerą.“

Šiuo metu „Biomė“ vysto ne vieną projektą, bet reikiamų paslaugų tiekėjus samdo. Anot vadovės, biomedicinoje greičiau galima kelti bendrovės vertę nei didinti pajamas ir pelną.

Nedėkingas verslas

„Jeigu įmonė yra prekybinė, tai suskaičiuoji pardavimus ir gauni pelną arba nuostolį. Biomedicinos verslas yra nedėkingas, reikia būti šiek tiek išprotėjusiu, kad įsteigtum tokią įmonę. Jeigu ciklas nuo idėjos iki jos komercializavimo įvyksta per trejus metus, tai pasaulyje laikoma labai greitai pasiektu rezultatu“, – aiškina p. Liesė.

Jos teigimu, sertifikavimas, standartizavimas, ateities vertinimas ir kiti biurokratiniai žingsniai šiuo atveju nėra ilgiausiai trunkantis darbas. Daugiausiai laiko tenka skirti tyrimams. Pavyzdžiui, dabar vieną iš kuriamų medžiagų reikia išbandyti su šunimis, tačiau Lietuvoje tokios galimybės nėra. Kitą tyrimą galima atlikti tik Šveicarijoje, o ten skiriasi reikalavimai, todėl reikia gauti papildomus leidimus.

Be investicijų pradės dusti

„Iki šiol gyvavome iš projektinių lėšų, kurios siekė 63.000 Eur. Jeigu būtume pasiėmę tokią paskolą, šiandien jau save smaugtume, todėl toks finansavimas leidžia gelbėtis, kol gali įrodyti, kad tyrimai pasiteisina ir produktas veikia, – kalba pašnekovė. – Tačiau dabar mes priėjome tokią stadiją, kai įmonė pradės dusti, jeigu negaus didesnių investicijų, kurios reikalingos klinikiniams tyrimams atlikti ar vystyti kitas medžiagas.

Bendrovė tikisi jau šiais metais pritraukti investuotoją, kuris atitiktų jos keliamus kriterijus. Tačiau Lietuvos verslo kapitalistų nelaukia, nes siekia gauti ne tik pinigų, bet ir užmegzti naujų ryšių, perimti žinias bei tarptautinėse rinkose turimą įdirbį. Vadovė skaičiuoja, kad pradžiai reikalinga 700.000 Eur investicija, o per 4 – 5 m. ji turėtų siekti apie 5 mln. Eur.

„IT sektoriuje paprasčiau: sukuri programėlę, įrodai, kad ji veikia, turi potencialo augti ir gali gauti investiciją. O mums neužtenka idėjos, reikia parodyti tyrimų rezultatus, tik tada galima kalbėti su investuotojais“, – aiškina p. Liesė.

Anot jos, nuo investuotojo gali priklausyti ir tai, kur teks dirbti. Jeigu bendrove susidomės JAV verslo kapitalistai, galėtų tekti keltis į ten, nes dažnai keliamas reikalavimas, kad viduje būtų steigiama įmonė ir kuriamos darbo vietos.

Lietuvos vardas ir padeda, ir trukdo

Ponia Liesė pasakoja, kad valstybė, kurioje veikia bendrovė, turi įtakos investuotojams, nes juos gali paveikti asociacijos. Pavyzdžiui, Vokietija dažnai siejama su kokybe, Šveicarija tikslumu, o Skandinavijos šalys – patikimumu. Lietuva paprastai nesukelia jokių asociacijų ir tai gali trukdyti.

Be to, tarptautinės minios finansavimo platformos lietuviams vis dar neprieinamos. Populiariausioje tokioje svetainėje „Kickstarter“ finansavimo prašyti gali 18 valstybių gyventojai, bet Lietuva tarp jų nepatenka.

„Kita vertus, žmonėms gali būti egzotiška, kad esi iš Lietuvos. Joje tiek gyventojų, kiek JAV yra teisininkų, todėl gali būti įvertintas dėl to, kad mažoje šalyje kuri įspūdingas technologijas ir augi dideliais tempais“, – mano p. Liesė.

Verslininkė prisimena, kaip jai pavyko susitikti su žymiu mediku iš Klivlendo vien dėl jos tautybės. Paaiškėjo, kad jis turėjo giminaičių Lenkijoje, žinojo, kur yra Lietuva ir jam buvo smalsu, kaip šalis vystosi biomedicinoje. Ponia Liesė sako, kad nežinia, ar kitu atveju susitikimas būtų įvykęs.

Nors buvimas iš šios valstybės dažnai nepadeda, bendrovė neabejoja, kad išlaikys lietuviškumą ir pirmuosius produktus pristatys mūsų gydytojams.

„Bet kuriuo atveju pagrindinė kompanija bus Lietuvoje, mūsų produktai bus lietuviški ir sėkmės istorija bus lietuviška, tik ją dar reikia sukurti“, – apibendrina p. Liesė.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau