Nepakanka investuoti į gražesnę aplinką

Publikuota: 2016-11-22
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Apie 70% visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, todėl jų investavimas turi reikšmingos įtakos tiek verslo, tiek gyventojų gerovei. Atlikti tyrimai parodė, kad maksimalų efektą duotų optimalus ES investicijų balansas, daugiau jų nukreipiant ekonomikai skatinti ir verslo sąlygoms gerinti, mažiau – fizinei infrastruktūrai kurti. Kaip to pasiekti?

2007-2013 m. finansiniu periodu Lietuvoje investuota daugiau nei 6 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Maždaug trečdalis jų skirta gyvenimo kokybei gerinti investuojant, visų pirma, į miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos gerinimą, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau Finansų ministerijos užsakymu atliktas miestuose ir miesteliuose vykdytų investicijų poveikio vertinimas parodė, kad šių lėšų įtaka gyvenimo kokybės gerėjimui Lietuvos regionuose buvo nevienoda.

2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvos apskričių sukuriama vidutinė metinė pridėtinė vertė buvo 0,4–0,83 proc. punkto didesnė nei būtų buvusi be ES investicijų. Europinės lėšos didžiausią poveikį pridėtinės vertės augimui turėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o perskaičiavus pagal augimą vienam gyventojui, labiausiai paramos naudą turėjo pajusti gyvenantys Tauragės, Utenos, Alytaus ir Šiaulių apskrityse.

Kita vertus, nepaisant sukurtos pridėtinės vertės, kai kuriuose regionuose ES investicijos laukiamo efekto nedavė. Pvz., Alytaus mieste, kur gyvenimo kokybei gerinti skirtų ES investicijų suma vienam gyventojui sudarė 1.149 Eur – ketvirtadaliu daugiau nei Vilniuje, gyvenimo kokybė per 7 m. pablogėjo 2,4%. Gyvenimo kokybės indekso kritimas iš viso užfiksuotas 18 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Žinoma, tam didelės įtakos turėjo pasaulio ekonominė ir finansų krizė. Tačiau, nepaisant nepalankių išorinių aplinkybių, kai kuriuose Lietuvos regionuose – pvz., Birštone, Ignalinoje, Joniškyje, Klaipėdoje, Druskininkuose – gyvenimo kokybės lygis per 7 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

ES investicijų poveikio miestams ir miesteliams vertinimas atskleidė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti investuojant 2014-2020 m. finansinio periodo ES fondų lėšas. Nors gyvenimo kokybei itin reikšmingą įtaką turi investicijos į ekonomiką, verslo konkurencingumo augimą, tačiau didžioji dalis 2007-2013 m. ES investicijų buvo skirta ne šioms kryptims. Net 88% lėšų nukreipta socialinei ir fizinei infrastruktūrai, ir tik 12% – verslumui ir verslo sąlygų gerinimui.

Ką tai reiškia? Viena vertus, niekas negalėtų paneigti to, kad ES lėšos tapo esminiu postūmiu gražinant Lietuvos miestus ir miestelius, įrengiant poilsiui bei socialinėms reikmėms skirtus objektus, tiesiant ir rekonstruojant kelius. Skaičiai kalba patys už save: 108 miestuose ir miesteliuose atnaujintos viešosios erdvės ir bendruomeninė infrastruktūra, visuomenės reikmėms pritaikyta daugiau nei 40 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, išasfaltuota per 1.000 kilometrų kelių, didžiuosiuose miestuose nutiesta 23 kilometrai dviračių takų.

Kita vertus, investicijų į gražesnę aplinką ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimą teigiamas efektas yra trumpalaikis, jei vien aplinka nepritraukia privačių ir viešųjų investicijų. Gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo gyvenamosios aplinkos, bet ir nuo verslo konkurencingumo, materialinių gyvenimo sąlygų.

Tad ką turėtume daryti, kad 2014-2020 m. finansiniu periodu pasiektume geresnių ES investicijų rezultatų?

Kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei derėtų pradėti nuo savęs. Kai kuriais atvejais pasigendama ūkiško požiūrio – nepakankamai įvertinama ir naudojama jau esanti infrastruktūra, sukurta už ankstesniojo laikotarpio lėšas, jos potencialas. Dėl to reikėtų pirmiausia mąstyti, kaip tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir apsispręsti, ar verta prisiimti naujus įsipareigojimus, kurie sukuria papildomą naštą viešiesiems finansams.

Šiuo finansiniu periodu investicijos į aplinką ir pastatus nebėra laikomos prioritetinėmis, jei neįrodoma konkreti jų nauda ilgalaikiu periodu. Prioritetinės investicijų kryptys – moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Todėl 2014-2020 m. periodu pradėtas riboti savivaldybių apetitas „įsisavinti“ kuo daugiau ES lėšų. Finansų ministerijos iniciatyva įvesti papildomi reikalavimai investicijų efektyvumui užtikrinti. Pavyzdžiui, viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300.000 Eur, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tai leidžia geriau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą, mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.

ES investicijas planuojančioms savivaldybėms itin svarbu įsiklausyti į verslo ir gyventojų nuomonę išryškinant ilgalaikes strategines plėtros kryptis, pagerinti verslo sąlygas, pritraukti privačių investicijų.

Komentaro autorius - Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 4

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
14:52
VIVA 2 mln. Eur didina finansavimą „Montuotojui“

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) iš Pagalbos verslui fondo (PVF) suteiks papildomą 2 mln. Eur...

Finansai
12:22
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

J. Bidenas: recesija nėra neišvengiama

Recesija Jungtinėse Valstijose nėra neišvengiama, pirmadienį pareiškė šalies prezidentas Joe Bidenas, visgi...

Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 5

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

Komercinės paskirties statinių mokestinės vertės – kaip jos apskaičiuojamos ir kur jas rasti? Verslo tribūna

Kasmet nekilnojamojo turto savininkai pildydami nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas turi...

Augant infliacijai įmonės laisvas lėšas nukreipia į NT investicijas Verslo tribūna

Spartėjanti infliacijos banga skatina Lietuvos bendroves ieškoti naujų būdų įdarbinant sukauptas laisvas...

Rinkos
05:00
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
Seime svarstomas draudimas skirti 1,2% GPM biudžetinėms įstaigoms

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų,...

Finansai
2022.05.22
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 1

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
VMI išaiškino, kam ir kaip PVM nebus apmokestinta parama Ukrainai

Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos galės būti...

Finansai
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium 2

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
2022.05.20
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku