Nepakanka investuoti į gražesnę aplinką
2007-2013 m. finansiniu periodu Lietuvoje investuota daugiau nei 6 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Maždaug trečdalis jų skirta gyvenimo kokybei gerinti investuojant, visų pirma, į miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos gerinimą, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau Finansų ministerijos užsakymu atliktas miestuose ir miesteliuose vykdytų investicijų poveikio vertinimas parodė, kad šių lėšų įtaka gyvenimo kokybės gerėjimui Lietuvos regionuose buvo nevienoda.
2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvos apskričių sukuriama vidutinė metinė pridėtinė vertė buvo 0,4–0,83 proc. punkto didesnė nei būtų buvusi be ES investicijų. Europinės lėšos didžiausią poveikį pridėtinės vertės augimui turėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o perskaičiavus pagal augimą vienam gyventojui, labiausiai paramos naudą turėjo pajusti gyvenantys Tauragės, Utenos, Alytaus ir Šiaulių apskrityse.
Kita vertus, nepaisant sukurtos pridėtinės vertės, kai kuriuose regionuose ES investicijos laukiamo efekto nedavė. Pvz., Alytaus mieste, kur gyvenimo kokybei gerinti skirtų ES investicijų suma vienam gyventojui sudarė 1.149 Eur – ketvirtadaliu daugiau nei Vilniuje, gyvenimo kokybė per 7 m. pablogėjo 2,4%. Gyvenimo kokybės indekso kritimas iš viso užfiksuotas 18 iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Žinoma, tam didelės įtakos turėjo pasaulio ekonominė ir finansų krizė. Tačiau, nepaisant nepalankių išorinių aplinkybių, kai kuriuose Lietuvos regionuose – pvz., Birštone, Ignalinoje, Joniškyje, Klaipėdoje, Druskininkuose – gyvenimo kokybės lygis per 7 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
ES investicijų poveikio miestams ir miesteliams vertinimas atskleidė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti investuojant 2014-2020 m. finansinio periodo ES fondų lėšas. Nors gyvenimo kokybei itin reikšmingą įtaką turi investicijos į ekonomiką, verslo konkurencingumo augimą, tačiau didžioji dalis 2007-2013 m. ES investicijų buvo skirta ne šioms kryptims. Net 88% lėšų nukreipta socialinei ir fizinei infrastruktūrai, ir tik 12% – verslumui ir verslo sąlygų gerinimui.
Ką tai reiškia? Viena vertus, niekas negalėtų paneigti to, kad ES lėšos tapo esminiu postūmiu gražinant Lietuvos miestus ir miestelius, įrengiant poilsiui bei socialinėms reikmėms skirtus objektus, tiesiant ir rekonstruojant kelius. Skaičiai kalba patys už save: 108 miestuose ir miesteliuose atnaujintos viešosios erdvės ir bendruomeninė infrastruktūra, visuomenės reikmėms pritaikyta daugiau nei 40 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, išasfaltuota per 1.000 kilometrų kelių, didžiuosiuose miestuose nutiesta 23 kilometrai dviračių takų.
Kita vertus, investicijų į gražesnę aplinką ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimą teigiamas efektas yra trumpalaikis, jei vien aplinka nepritraukia privačių ir viešųjų investicijų. Gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo gyvenamosios aplinkos, bet ir nuo verslo konkurencingumo, materialinių gyvenimo sąlygų.
Tad ką turėtume daryti, kad 2014-2020 m. finansiniu periodu pasiektume geresnių ES investicijų rezultatų?
Kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei derėtų pradėti nuo savęs. Kai kuriais atvejais pasigendama ūkiško požiūrio – nepakankamai įvertinama ir naudojama jau esanti infrastruktūra, sukurta už ankstesniojo laikotarpio lėšas, jos potencialas. Dėl to reikėtų pirmiausia mąstyti, kaip tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir apsispręsti, ar verta prisiimti naujus įsipareigojimus, kurie sukuria papildomą naštą viešiesiems finansams.
Šiuo finansiniu periodu investicijos į aplinką ir pastatus nebėra laikomos prioritetinėmis, jei neįrodoma konkreti jų nauda ilgalaikiu periodu. Prioritetinės investicijų kryptys – moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.
Todėl 2014-2020 m. periodu pradėtas riboti savivaldybių apetitas „įsisavinti“ kuo daugiau ES lėšų. Finansų ministerijos iniciatyva įvesti papildomi reikalavimai investicijų efektyvumui užtikrinti. Pavyzdžiui, viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300.000 Eur, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tai leidžia geriau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą, mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.
ES investicijas planuojančioms savivaldybėms itin svarbu įsiklausyti į verslo ir gyventojų nuomonę išryškinant ilgalaikes strategines plėtros kryptis, pagerinti verslo sąlygas, pritraukti privačių investicijų.
Komentaro autorius - Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas
