Nepakanka investuoti į gražesnę aplinką

Publikuota: 2016-11-22
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Apie 70% visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, todėl jų investavimas turi reikšmingos įtakos tiek verslo, tiek gyventojų gerovei. Atlikti tyrimai parodė, kad maksimalų efektą duotų optimalus ES investicijų balansas, daugiau jų nukreipiant ekonomikai skatinti ir verslo sąlygoms gerinti, mažiau – fizinei infrastruktūrai kurti. Kaip to pasiekti?

2007-2013 m. finansiniu periodu Lietuvoje investuota daugiau nei 6 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Maždaug trečdalis jų skirta gyvenimo kokybei gerinti investuojant, visų pirma, į miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos gerinimą, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau Finansų ministerijos užsakymu atliktas miestuose ir miesteliuose vykdytų investicijų poveikio vertinimas parodė, kad šių lėšų įtaka gyvenimo kokybės gerėjimui Lietuvos regionuose buvo nevienoda.

2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvos apskričių sukuriama vidutinė metinė pridėtinė vertė buvo 0,4–0,83 proc. punkto didesnė nei būtų buvusi be ES investicijų. Europinės lėšos didžiausią poveikį pridėtinės vertės augimui turėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o perskaičiavus pagal augimą vienam gyventojui, labiausiai paramos naudą turėjo pajusti gyvenantys Tauragės, Utenos, Alytaus ir Šiaulių apskrityse.

Kita vertus, nepaisant sukurtos pridėtinės vertės, kai kuriuose regionuose ES investicijos laukiamo efekto nedavė. Pvz., Alytaus mieste, kur gyvenimo kokybei gerinti skirtų ES investicijų suma vienam gyventojui sudarė 1.149 Eur – ketvirtadaliu daugiau nei Vilniuje, gyvenimo kokybė per 7 m. pablogėjo 2,4%. Gyvenimo kokybės indekso kritimas iš viso užfiksuotas 18 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Žinoma, tam didelės įtakos turėjo pasaulio ekonominė ir finansų krizė. Tačiau, nepaisant nepalankių išorinių aplinkybių, kai kuriuose Lietuvos regionuose – pvz., Birštone, Ignalinoje, Joniškyje, Klaipėdoje, Druskininkuose – gyvenimo kokybės lygis per 7 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

ES investicijų poveikio miestams ir miesteliams vertinimas atskleidė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti investuojant 2014-2020 m. finansinio periodo ES fondų lėšas. Nors gyvenimo kokybei itin reikšmingą įtaką turi investicijos į ekonomiką, verslo konkurencingumo augimą, tačiau didžioji dalis 2007-2013 m. ES investicijų buvo skirta ne šioms kryptims. Net 88% lėšų nukreipta socialinei ir fizinei infrastruktūrai, ir tik 12% – verslumui ir verslo sąlygų gerinimui.

Ką tai reiškia? Viena vertus, niekas negalėtų paneigti to, kad ES lėšos tapo esminiu postūmiu gražinant Lietuvos miestus ir miestelius, įrengiant poilsiui bei socialinėms reikmėms skirtus objektus, tiesiant ir rekonstruojant kelius. Skaičiai kalba patys už save: 108 miestuose ir miesteliuose atnaujintos viešosios erdvės ir bendruomeninė infrastruktūra, visuomenės reikmėms pritaikyta daugiau nei 40 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, išasfaltuota per 1.000 kilometrų kelių, didžiuosiuose miestuose nutiesta 23 kilometrai dviračių takų.

Kita vertus, investicijų į gražesnę aplinką ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimą teigiamas efektas yra trumpalaikis, jei vien aplinka nepritraukia privačių ir viešųjų investicijų. Gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo gyvenamosios aplinkos, bet ir nuo verslo konkurencingumo, materialinių gyvenimo sąlygų.

Tad ką turėtume daryti, kad 2014-2020 m. finansiniu periodu pasiektume geresnių ES investicijų rezultatų?

Kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei derėtų pradėti nuo savęs. Kai kuriais atvejais pasigendama ūkiško požiūrio – nepakankamai įvertinama ir naudojama jau esanti infrastruktūra, sukurta už ankstesniojo laikotarpio lėšas, jos potencialas. Dėl to reikėtų pirmiausia mąstyti, kaip tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir apsispręsti, ar verta prisiimti naujus įsipareigojimus, kurie sukuria papildomą naštą viešiesiems finansams.

Šiuo finansiniu periodu investicijos į aplinką ir pastatus nebėra laikomos prioritetinėmis, jei neįrodoma konkreti jų nauda ilgalaikiu periodu. Prioritetinės investicijų kryptys – moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Todėl 2014-2020 m. periodu pradėtas riboti savivaldybių apetitas „įsisavinti“ kuo daugiau ES lėšų. Finansų ministerijos iniciatyva įvesti papildomi reikalavimai investicijų efektyvumui užtikrinti. Pavyzdžiui, viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300.000 Eur, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tai leidžia geriau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą, mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.

ES investicijas planuojančioms savivaldybėms itin svarbu įsiklausyti į verslo ir gyventojų nuomonę išryškinant ilgalaikes strategines plėtros kryptis, pagerinti verslo sąlygas, pritraukti privačių investicijų.

Komentaro autorius - Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos BVP pralenkė ES vidurkį 12

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, augo sparčiau nei...

Finansai
15:40
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 1

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Ekspertai: premijas indeksuoti privalu Premium

Nuo 2019 m. darbo užmokestį reikia dauginti iš koeficiento, nes „Sodros“ įmokas turės mokėti darbuotojas, o...

Finansai
08:58
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Ekspertai apie tai, kaip kaupia savo pensijai Premium 11

Artėja laikas, kai reikės apsispręsti dėl kaupimo senatvės pensijai. VŽ paklausė ekonomistų ir finansininkų,...

Finansai
2018.12.07
Seimas nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų įvesti tris GPM tarifus 9

Seimas artimiausiu metu nekeis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų.   

Finansai
2018.12.06
Draudimo kainos pajudėjo žemyn 7

Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Finansai
2018.12.06
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
VMI: už įsigytas medžiagas GPM lengvata nebus taikoma 1

Nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai galės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už savo ar...

Finansai
2018.12.06
75% patikrintų krovinių gabenimo įmonių dirbo nesąžiningai 5

Per šių metų vienuolika mėnesių  FNTT kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybine darbo...

Finansai
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Kai kurios partijos muistosi dėl skaidrumą didinančių VMI planų Premium 3

Bent kelios politinės partijos didesnę dalį paramos gauna gyventojams pildant popierines, bet ne elektronines...

Verslo aplinka
2018.12.06
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Medienos eksporto apmokestinimo iniciatyva atsimušė į Seimo sieną 12

Seimo plenarinėje sesijoje antradienį atsisakyta svarstyti Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlyta nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.05
Lietuvos banko apklausa: geresniam gyvenimui trūksta 400 Eur 1

Nors gyventojų finansinė padėtis gerėja, nemažai šeimų būtų patenkintos gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu...

Finansai
2018.12.05
Prezidentė sulauks klausimų iš krizės tyrėjų

2009 metų ekonominės krizės priežastis tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė...

Verslo aplinka
2018.12.05
ES finansų ministrai pritarė, kad bankai būtų gelbėjami iš savo lėšų 1

Ekonomikos ir finansų reikalų tarnybos (ECOFIN) posėdyje valstybės narės pritarė pakeitimams, kurie...

Finansai
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau