Nepakanka investuoti į gražesnę aplinką

Publikuota: 2016-11-22
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Apie 70% visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, todėl jų investavimas turi reikšmingos įtakos tiek verslo, tiek gyventojų gerovei. Atlikti tyrimai parodė, kad maksimalų efektą duotų optimalus ES investicijų balansas, daugiau jų nukreipiant ekonomikai skatinti ir verslo sąlygoms gerinti, mažiau – fizinei infrastruktūrai kurti. Kaip to pasiekti?

2007-2013 m. finansiniu periodu Lietuvoje investuota daugiau nei 6 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Maždaug trečdalis jų skirta gyvenimo kokybei gerinti investuojant, visų pirma, į miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos gerinimą, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau Finansų ministerijos užsakymu atliktas miestuose ir miesteliuose vykdytų investicijų poveikio vertinimas parodė, kad šių lėšų įtaka gyvenimo kokybės gerėjimui Lietuvos regionuose buvo nevienoda.

2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvos apskričių sukuriama vidutinė metinė pridėtinė vertė buvo 0,4–0,83 proc. punkto didesnė nei būtų buvusi be ES investicijų. Europinės lėšos didžiausią poveikį pridėtinės vertės augimui turėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o perskaičiavus pagal augimą vienam gyventojui, labiausiai paramos naudą turėjo pajusti gyvenantys Tauragės, Utenos, Alytaus ir Šiaulių apskrityse.

Kita vertus, nepaisant sukurtos pridėtinės vertės, kai kuriuose regionuose ES investicijos laukiamo efekto nedavė. Pvz., Alytaus mieste, kur gyvenimo kokybei gerinti skirtų ES investicijų suma vienam gyventojui sudarė 1.149 Eur – ketvirtadaliu daugiau nei Vilniuje, gyvenimo kokybė per 7 m. pablogėjo 2,4%. Gyvenimo kokybės indekso kritimas iš viso užfiksuotas 18 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Žinoma, tam didelės įtakos turėjo pasaulio ekonominė ir finansų krizė. Tačiau, nepaisant nepalankių išorinių aplinkybių, kai kuriuose Lietuvos regionuose – pvz., Birštone, Ignalinoje, Joniškyje, Klaipėdoje, Druskininkuose – gyvenimo kokybės lygis per 7 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

ES investicijų poveikio miestams ir miesteliams vertinimas atskleidė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti investuojant 2014-2020 m. finansinio periodo ES fondų lėšas. Nors gyvenimo kokybei itin reikšmingą įtaką turi investicijos į ekonomiką, verslo konkurencingumo augimą, tačiau didžioji dalis 2007-2013 m. ES investicijų buvo skirta ne šioms kryptims. Net 88% lėšų nukreipta socialinei ir fizinei infrastruktūrai, ir tik 12% – verslumui ir verslo sąlygų gerinimui.

Ką tai reiškia? Viena vertus, niekas negalėtų paneigti to, kad ES lėšos tapo esminiu postūmiu gražinant Lietuvos miestus ir miestelius, įrengiant poilsiui bei socialinėms reikmėms skirtus objektus, tiesiant ir rekonstruojant kelius. Skaičiai kalba patys už save: 108 miestuose ir miesteliuose atnaujintos viešosios erdvės ir bendruomeninė infrastruktūra, visuomenės reikmėms pritaikyta daugiau nei 40 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, išasfaltuota per 1.000 kilometrų kelių, didžiuosiuose miestuose nutiesta 23 kilometrai dviračių takų.

Kita vertus, investicijų į gražesnę aplinką ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimą teigiamas efektas yra trumpalaikis, jei vien aplinka nepritraukia privačių ir viešųjų investicijų. Gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo gyvenamosios aplinkos, bet ir nuo verslo konkurencingumo, materialinių gyvenimo sąlygų.

Tad ką turėtume daryti, kad 2014-2020 m. finansiniu periodu pasiektume geresnių ES investicijų rezultatų?

Kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei derėtų pradėti nuo savęs. Kai kuriais atvejais pasigendama ūkiško požiūrio – nepakankamai įvertinama ir naudojama jau esanti infrastruktūra, sukurta už ankstesniojo laikotarpio lėšas, jos potencialas. Dėl to reikėtų pirmiausia mąstyti, kaip tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir apsispręsti, ar verta prisiimti naujus įsipareigojimus, kurie sukuria papildomą naštą viešiesiems finansams.

Šiuo finansiniu periodu investicijos į aplinką ir pastatus nebėra laikomos prioritetinėmis, jei neįrodoma konkreti jų nauda ilgalaikiu periodu. Prioritetinės investicijų kryptys – moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Todėl 2014-2020 m. periodu pradėtas riboti savivaldybių apetitas „įsisavinti“ kuo daugiau ES lėšų. Finansų ministerijos iniciatyva įvesti papildomi reikalavimai investicijų efektyvumui užtikrinti. Pavyzdžiui, viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300.000 Eur, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tai leidžia geriau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą, mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.

ES investicijas planuojančioms savivaldybėms itin svarbu įsiklausyti į verslo ir gyventojų nuomonę išryškinant ilgalaikes strategines plėtros kryptis, pagerinti verslo sąlygas, pritraukti privačių investicijų.

Komentaro autorius - Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Elektromobiliams siūloma pelno mokesčio lengvata 9

Šalies įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, nuo kitų metų gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. 

Finansai
2018.09.24
Apeliacinis teismas: ilgalaikiai ir neapibrėžti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose yra draudžiami Rėmėjo turinys

Viešojo pirkimo sąlygose konkurso dalyviams negali būti keliamas reikalavimas įvardinti tiekiamos įrangos...

Finansai
2018.09.24
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet kiek išaugo 2

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja...

Finansai
2018.09.21
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 7

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 6

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 6

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 18

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau