Nepakanka investuoti į gražesnę aplinką

Publikuota: 2016-11-22
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Apie 70% visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, todėl jų investavimas turi reikšmingos įtakos tiek verslo, tiek gyventojų gerovei. Atlikti tyrimai parodė, kad maksimalų efektą duotų optimalus ES investicijų balansas, daugiau jų nukreipiant ekonomikai skatinti ir verslo sąlygoms gerinti, mažiau – fizinei infrastruktūrai kurti. Kaip to pasiekti?

2007-2013 m. finansiniu periodu Lietuvoje investuota daugiau nei 6 mlrd. Eur iš ES struktūrinių fondų. Maždaug trečdalis jų skirta gyvenimo kokybei gerinti investuojant, visų pirma, į miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos gerinimą, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimą. Tačiau Finansų ministerijos užsakymu atliktas miestuose ir miesteliuose vykdytų investicijų poveikio vertinimas parodė, kad šių lėšų įtaka gyvenimo kokybės gerėjimui Lietuvos regionuose buvo nevienoda.

2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvos apskričių sukuriama vidutinė metinė pridėtinė vertė buvo 0,4–0,83 proc. punkto didesnė nei būtų buvusi be ES investicijų. Europinės lėšos didžiausią poveikį pridėtinės vertės augimui turėjo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse, o perskaičiavus pagal augimą vienam gyventojui, labiausiai paramos naudą turėjo pajusti gyvenantys Tauragės, Utenos, Alytaus ir Šiaulių apskrityse.

Kita vertus, nepaisant sukurtos pridėtinės vertės, kai kuriuose regionuose ES investicijos laukiamo efekto nedavė. Pvz., Alytaus mieste, kur gyvenimo kokybei gerinti skirtų ES investicijų suma vienam gyventojui sudarė 1.149 Eur – ketvirtadaliu daugiau nei Vilniuje, gyvenimo kokybė per 7 m. pablogėjo 2,4%. Gyvenimo kokybės indekso kritimas iš viso užfiksuotas 18 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Žinoma, tam didelės įtakos turėjo pasaulio ekonominė ir finansų krizė. Tačiau, nepaisant nepalankių išorinių aplinkybių, kai kuriuose Lietuvos regionuose – pvz., Birštone, Ignalinoje, Joniškyje, Klaipėdoje, Druskininkuose – gyvenimo kokybės lygis per 7 m. išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

ES investicijų poveikio miestams ir miesteliams vertinimas atskleidė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti investuojant 2014-2020 m. finansinio periodo ES fondų lėšas. Nors gyvenimo kokybei itin reikšmingą įtaką turi investicijos į ekonomiką, verslo konkurencingumo augimą, tačiau didžioji dalis 2007-2013 m. ES investicijų buvo skirta ne šioms kryptims. Net 88% lėšų nukreipta socialinei ir fizinei infrastruktūrai, ir tik 12% – verslumui ir verslo sąlygų gerinimui.

Ką tai reiškia? Viena vertus, niekas negalėtų paneigti to, kad ES lėšos tapo esminiu postūmiu gražinant Lietuvos miestus ir miestelius, įrengiant poilsiui bei socialinėms reikmėms skirtus objektus, tiesiant ir rekonstruojant kelius. Skaičiai kalba patys už save: 108 miestuose ir miesteliuose atnaujintos viešosios erdvės ir bendruomeninė infrastruktūra, visuomenės reikmėms pritaikyta daugiau nei 40 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, išasfaltuota per 1.000 kilometrų kelių, didžiuosiuose miestuose nutiesta 23 kilometrai dviračių takų.

Kita vertus, investicijų į gražesnę aplinką ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimą teigiamas efektas yra trumpalaikis, jei vien aplinka nepritraukia privačių ir viešųjų investicijų. Gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo gyvenamosios aplinkos, bet ir nuo verslo konkurencingumo, materialinių gyvenimo sąlygų.

Tad ką turėtume daryti, kad 2014-2020 m. finansiniu periodu pasiektume geresnių ES investicijų rezultatų?

Kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei derėtų pradėti nuo savęs. Kai kuriais atvejais pasigendama ūkiško požiūrio – nepakankamai įvertinama ir naudojama jau esanti infrastruktūra, sukurta už ankstesniojo laikotarpio lėšas, jos potencialas. Dėl to reikėtų pirmiausia mąstyti, kaip tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir apsispręsti, ar verta prisiimti naujus įsipareigojimus, kurie sukuria papildomą naštą viešiesiems finansams.

Šiuo finansiniu periodu investicijos į aplinką ir pastatus nebėra laikomos prioritetinėmis, jei neįrodoma konkreti jų nauda ilgalaikiu periodu. Prioritetinės investicijų kryptys – moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas, informacinių technologijų bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Todėl 2014-2020 m. periodu pradėtas riboti savivaldybių apetitas „įsisavinti“ kuo daugiau ES lėšų. Finansų ministerijos iniciatyva įvesti papildomi reikalavimai investicijų efektyvumui užtikrinti. Pavyzdžiui, viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300.000 Eur, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Tai leidžia geriau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą, mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.

ES investicijas planuojančioms savivaldybėms itin svarbu įsiklausyti į verslo ir gyventojų nuomonę išryškinant ilgalaikes strategines plėtros kryptis, pagerinti verslo sąlygas, pritraukti privačių investicijų.

Komentaro autorius - Dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 8

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 20

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 15

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus 3

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 3

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 2

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau