„Klaipėdos konteinerių terminalas“ – nuo pradininko konteinerių krovoje iki lyderystės Klaipėdos uoste

Šįmet įmonei sukako 30 metų – ta proga nusprendėte dovanoti Klaipėdai 30 gerų darbų. Bendrystė su miestu jums svarbi?

Taip, priėmėme sprendimą investuoti ne į jubiliejinį renginį, o į prasmingus darbus miesto labui. Jie apima daug sričių – švietimo, meno įstaigas, socialinius projektus, darbuotojų gerovę ir kt. Miestui ir Klaipėdos gyventojams bei svečiams padovanojome lankytiną objektą – apžvalgos žiūronus, piešiniais papuošėme Klaipėdos vaikų ligoninės koridorius, įrengėme vaikų dienos centro „Liberi“ sporto salę, moksleiviams su Jūrų muziejumi organizavome EKO olimpiadą skatindami sąmoningumą aplinkos apsaugos srityje, pedagogus sveikinome su tarptautine mokytojų diena. Finansiškai prisidėjome prie greta įmonės įsikūrusios bendruomenės infrastruktūros gerinimo. Tai – tik dalis darbų, kuriems idėjas teikė ir inicijavo visi įmonės darbuotojai. Bendrystė mums labai svarbi, ir ne tik jubiliejiniais metais. Prisidedame prie kultūrinių renginių mieste, palaikome įvairias iniciatyvas. Stengiamės visada prisidėti ten, kur matome prasmę, būti miesto atrama ir parama. Manau, tai lyderio pareiga ir atsakomybė. 

Šiandien Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB priklausantis „Klaipėdos terminalo grupei“ yra pirmaujanti krovos kompanija uoste. Kokia buvo veiklos pradžia?

Verslo idėją išvystė „Klaipėdos terminalo grupės“ akcininkas Zigmas Petrauskas. Šaliai atgavus Nepriklausomybę jis įžvelgė, kad prekių gabenimas konteineriais yra perspektyvus prekių pristatymo būdas, kuris Lietuvoje galės veikti tik sukūrus atitinkamą infrastruktūrą. Iki to laiko konteineriai daugiausia buvo kraunami Rygoje.

Veiklą 1994 m. vasarį įmonė pradėjo kaip UAB „Klaipėdos terminalas“ – tai buvo viena pirmųjų lietuviško kapitalo bendrovių Klaipėdos uoste. Sudarėme konsorciumą su „Vakarų laivų remonto įmone“, kad galėtume išsinuomoti uoste krantines ir vykdyti veiklą. Toje nedidelėje, sakyčiau, nykštukinėje teritorijoje buvo pradėta nauja veikla uoste – perkrauti pirmieji 5 447 TEU konteinerių ir perkrauta 314 740 tūkst. tonų įvairių krovinių. Tais metais terminalas aptarnavo 266 laivus, o pirmuoju mūsų klientu tapo keltų linija „DFDS“.

Tuo metu turėjome visko ribotai, išskyrus didelį norą dirbti. Neturėjome specializuotos konteinerių krovos įrangos ar tokiems darbams pritaikytos teritorijos. Dirbome su kranais, kuriems jau tada buvo gerokai daugiau nei 30 metų. Tačiau turėjome stiprią ambiciją augti, išvystyti šią veiklą Klaipėdoje ir darbščius žmones, kurie sugebėjo su turėtais pajėgumais pasiekti įspūdingų veiklos rezultatų. Vos 30-ties žmonių komanda paklojo pamatus tolimesniam augimui, ir jau 2003 m. sugebėjome viršyti 1 mln. tonų krovinių apyvartą.

Kaip tais laikais atrodė įmonės kasdienybė?

Anuomet komanda buvo labai nedidelė, todėl plušome visi. Aš pats atėjau į įmonę 1995 m. kaip krovos darbų organizatoriaus asistentas, vėliau tapau krovos darbų organizatoriumi. Tačiau ne pareigos buvo esmė, darbo valandų neskaičiavome, dirbome pamainomis, kurios kartais trukdavo ir 24 valandas. Šiandien tokį tempą ir krūvį sunku net įsivaizduoti, bet tada degėme noru parodyti pirmiesiems klientams, kad esame konkurencingi.

Pagrindinis skirtumas kalbant apie praeitį ir dabartį – techninės terminalo galimybės. Senaisiais kranais krovėme apie 10 konteinerių per valandą, dabar kiekvieno mūsų turimo krano pajėgumai – 30 konteinerių per valandą. Neturėjome programinės įrangos, operacinės terminalų sistemos, kuri dabar leidžia realiu laiku keistis informacija įmonės viduje ir su klientais. Nebuvo ir infrastruktūros, pakankamo krantinių gylio, veikėme mažytėje 4,5 ha teritorijoje, kur krovėme tiek konteinerius, tiek transporto priemones, tiek generalinius krovinius.

Turėjome viską efektyviai sutalpinti ribotoje teritorijoje ir aptarnauti nuolat augančius krovinių srautus. Pokyčiai įvykę per 30 metų – didžiuliai. Šiuo metu mes iš esmės nesiskiriame nuo didžiųjų Europos, pasaulio konteinerių terminalų, o tada tai buvo įmonė, kuri dirbo taip, kaip sugebėjo.

Jūsų karjera bendrovėje klostėsi labai nuosekliai, nuo krovos darbų organizatoriaus asistento iki generalinio direktoriaus. Pasidalinkite profesiniu keliu, kuriuo teko eiti.

Pradžia išties buvo labai įdomi. Negaliu sakyti, kad nebuvau matęs laivų, mano specialybė su jais susijusi, bet čia susidūriau su labai didele laivų įvairove: konteineriniais, keltais, gabenančiais generalinius krovinius. Turėjau užtikrinti, kad laivai galėtų išplaukti laiku, būtų iškrauti ir pakrauti pagal nustatytą grafiką. O tai nebuvo paprasta, nes trūko visko – ir teritorijos, ir technikos. Bet buvo labai įdomu, nes darėme tai, ko uoste iki tol išvis nebuvo.

Vėliau teko planuoti ne pamainos darbą, o praktiškai visą gamybinį procesą, numatyti penkis žingsnius į priekį. Turbūt sekėsi, nes man buvo pasiūlytos direktoriaus pavaduotojo pareigos. Kai 2002 m. sulaukiau pasiūlymo užimti bendrovės direktoriaus pareigas, užgriuvo suvokimas, kad būsiu atsakingas už absoliučiai viską, kas vyksta KKT. Naktis prieš priimant sprendimą buvo išties keista. Tačiau žinojau kiekvieną terminalo centimetrą, išmaniau planavimą, gamybos procesą, laivus, komercinę dalį, klientus, tad darbus pavyko pakankamai sklandžiai tęsti toliau. O nuo 2005 m. esu generalinis direktorius.

Koks vadovas esate?

Esu vadovas, kuris vertina dinamiškumą ir nuolatines inovacijas, siekiu, kad komandoje neįsivyrautų monotonija ar stagnacija. Man svarbu nuolat ieškoti būdų, kaip galime tobulinti procesus, dirbti sumaniau ir efektyviau. Terminalų verslas – tai judėjimas, kur nėra vietos stabtelėti. Jei nustosime eiti į priekį, konkurentai mus greitai aplenks. Todėl siekiame būti žingsniu priekyje, ne tik patenkindami, bet ir viršydami sektoriaus standartus bei lūkesčius.

Esu įsitikinęs, kad jokios vizijos ar strategijos neįmanoma įgyvendinti be stiprios komandos. Vadovas, net ir turėdamas puikių idėjų, yra niekas be žmonių, kurie tomis idėjomis tiki ir prisideda prie jų realizavimo. Mano požiūriu, kiekvienas komandos narys turi galimybę prisidėti savo idėjomis kartu siekiant išlaikyti lyderystę regione.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2844?placement=

Veiklos pradžioje – pirmoji būtina krovos įranga, milijoninės investicijos 2000 m., kai iki terminalo buvo nutiesta geležinkelio atšaka, 40 mln. eurų siekiantis investicijų etapas 2018 m. – tik dalis iš, regis, nenutrūkstančių įmonės investicijų. Kokios svarbiausios KKT investicijų kryptys?

KKT akcininkai puikiai supranta investicijų svarbą ir tai, kad jos yra vienas iš pagrindinių sėkmingos veiklos garantų. Siekiant ilgalaikės įmonės sėkmės ir konkurencingumo, investicijos į KKT vykdomos nuosekliai ir kasmet. Jos apima ne tik infrastruktūros ir įrangos atnaujinimą, bet ir naujausių technologijų diegimą bei darbuotojų kompetencijų stiprinimą. Terminalas daugybę kartų buvo įvairiausių pirmų kartų pradininkas. 2000 m. įsigijome galingiausią tuo metu Baltijos šalyse mobilųjį konteinerinį kraną „Liebherr“, o nuo 2022 m. vieninteliai turime unikalų to paties gamintojo mobilųjį kraną, kurio keliamoji galia siekia net 154 t, o strėlės ilgis – 54 m.

Pirmieji Klaipėdoje pasiūlėme birių krovinių perkrovimo į konteinerius paslaugas. Nuo šių metų terminale pilnai automatizavome autotransporto, gabenančio konteinerius, srautų valdymą – tai pirmasis tokios apimties projektas Klaipėdos uoste. Ir tai – tik keli pavyzdžiai mūsų pastangų pasiūlyti tai, kas dar rinkoje neįprasta, bet kuria didelę vertę mums ir mūsų klientams. Žinoma, impulsą didinti techninius pajėgumus davė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į krantinių rekonstrukciją. Krantinės išgilinimas iki 13,4 m pakėlė KKT pajėgumus į naują lygmenį – pradėjome aptarnauti didesnes grimzles turinčius „Post-Panamax“ klasės laivus.

Ne mažiau svarbi nuolatinė investicija į darbo sąlygų gerinimą. Siekiame, kad kiekvienas komandos narys jaustųsi komfortiškai ir būtų motyvuotas kartu siekti įmonės tikslų. Dar 2007 m. įdiegėme modernią terminalo operacinę sistemą, kuri leido pereiti nuo rankinio darbo prie kompiuterizuotų procesų. Automatizuota vartų sistema palengvino apskaitą ir planavimą, leisdama mums pasiekti aukštesnį operacijų tikslumą ir našumą.

Vienas stambiausių įmonės projektų – „Klasco“ konteinerių terminalo įsigijimas 2005 m. Ką šis žingsnis reiškė jūsų bendrovei?

Konteineriams reikalingi dideli plotai, tik tada galima veikti efektyviai, užtikrinti sparčią krovą ir įsipareigojimų vykdymą. 2004–2005 m. mūsų terminalas buvo labiausiai užimtas Klaipėdos uoste: turėdami tik 2 proc. uosto teritorijos, joje krovėme apie 5 proc. visų uosto krovinių, aptarnavome 11 proc. į uostą atplaukiančių laivų. Sprendimą įsigyti „Klasco“ konteinerių terminalą vadinu vienu reikšmingiausių įmonės istorijoje. Jo dėka bendra įmonės teritorija padidėjo 125 proc., suformavome du savarankiškus terminalus: į vieną perkėlėme visus konteinerius, o kitame liko Ro – Ro ir generaliniai kroviniai.

Tai buvo nepaprastai rizikingas sprendimas, nes tuo metu konteinerių krovos srautai dar nebuvo tokie dideli, kad lengva ranka ryžtumeisi tokiai investicijai. Tačiau – strategiškai itin svarbus, leidęs mums išlikti konteinerių krovos segmente. Šis įsigijimas atrišo rankas ir kitiems reikalingiems veiksmams: senojoje teritorijoje atsirado vietos, tad padidėjo generalinių krovinių krova. Sukūrėme puikią infrastruktūrą, tai leido 2020 m. į Klaipėdos uostą pritraukti naują žaidėją, keltų operatorių „TT Line“. Ro – Ro ir generalinių krovinių terminalo srautas augo kasmet, o šiais metais, tikėtina, pasieksime rekordinį perkrautų krovinių skaičių.

Terminalas dar 2007–2008 m. tapo konteinerių krovos lyderiu Baltijos šalyse, pirmą kartą istorijoje aplenkdamas Rygos uostą. 2023 m. perkrovėte rekordinį krovinių kiekį – 6,27 mln. tonų, aptarnavote 1207 laivus. Kokie kompanijos veiksmai nulemia krovos prasiveržimą į industrijos pirmaujančių žaidėjų gretas?

Lyderystei būtinos kelios sąlygos: kokybiška infrastruktūra ir suprastruktūra, moderni krovos technika bei profesionalūs ir motyvuoti darbuotojai, sustyguoti procesai bei nuolatinės investicijos. Tačiau svarbiausia – siekis būti žingsneliu priekyje nei likusi rinkos dalis. Noras nesustoti ties tuo, kas pasiekta, o galvoti apie tai, ką dar galime pasiūlyti rinkai ir klientams. Mes praktiškai niekada nesakome klientui „ne“. Neatmetame nė vieno – ar poreikis krauti toną, ar šimtą tūkstančių tonų krovinių. Ieškome alternatyvų, techninių, logistinių galimybių suteikti tokią paslaugą, kokios klientui reikia.

Labiausiai mums padeda tai, kad iš tiesų vadovaujamės kitokia filosofija nei kiti. Paslaugas teikti standartiniu būdu visi moka ir gali – užtenka turėti technikos ir tiek. Bet kai klientas mums kelia užduotį, kuriai reikalingas nestandartinis sprendimas, o jo realizacijai būtina prisiimti tam tikrą investicijų riziką, sudaryti specifines sąlygas, štai tada paprastai kreipiasi į mus, sakydami – jūs vieni galite padėti. Manau, jog tai iš tiesų yra pripažinimas.

Kuriais inovatyviais klientams pasiūlytais sprendimais labiausiai džiaugiatės?

Vienas tokių – krovinio perkrovimas nestandartiniu būdu. Žaliava, kuri daug metų buvo pristatoma konteineriais, dėl išaugusių kaštų imta plukdyti bendrosios paskirties laivais. Pasiūlėme birius krovinius iš didmaišių perkrauti į konteinerius ir pristatyti į gamyklą. Tikrai nėra paprasta per parą perkrauti 1200 tonų ir nugabenti į priėmimo vietą. Atsakomybė didelė, nes gamyklos darbas negali nutrūkti, o žaliava ją privalo pasiekti laiku. Todėl radome techninį sprendimą, sukūrėme įrangą ir investavome į jos gamybą, kurios dėka užtikrinome kokybišką paslaugą.

Bet tai ir yra viena iš terminalo stiprybių: mes nevengiame prisiimti pamatuotos rizikos, o jei pasižadame, privalome padaryti.

Nuo 2018 m. iki 2023 m., kai vyko Malkų įlankos gilinimas ir krantinių rekonstrukcija, vienas mūsų terminalas, Ro – Ro ir generalinių krovinių, liko be mūsų valdomos krantinės. Rekonstrukcijos projektą sugebėjome suvaldyti taip, kad klientai to nepajaustų.

2009 m. prasidėjus ekonomikos krizei per metus netekome apie 45 proc.  konteinerių krovos. Galvodami, kaip įveiklinti įrangą, žmones, įžvelgėme perspektyvą stambiagabaričių krovinių srityje. Šiuo metu esame vienas labiausiai atsinaujinančios vėjo energetikos srityje besispecializuojančių terminalų – maždaug 90 proc. visų Lietuvoje pastatytų vėjo jėgainių perkrauta pas mus. Augant atsinaujinančios energetikos rinkos poreikiams, esame pasirengę juos atliepti ir jau šiandien aktyviai bendradarbiaujame su energetikos įmonėms ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje.

Iš kur semiatės įkvėpimo tokiems darbams įveikti, ar neparsinešate namo rūpesčių?

Per tiek metų įmonės veikloje mane įkvepia kelios esminės vertybės. Pirmiausia, tai yra įsipareigojimas mūsų žmonėms ir komandai. Mačiau, kaip žmonės tobulėja ir prisideda prie bendrų įmonės tikslų – tai visada suteikia prasmę mano darbui. Antra, esu motyvuotas mūsų veiklos reikšme ir poveikiu – Klaipėdos uoste esame tapę krovos lyderiais, o tai yra atsakomybė, kuri skatina judėti pirmyn. Ši pozicija rinkoje nėra tik statusas – tai skatina mus kurti ilgalaikius pokyčius, būti inovatyviais, nebijoti naujų sprendimų. Įkvėpimo semiuosi ir iš nuolat kintančių iššūkių.

Logistikos ir krovos sektorius yra dinamiškas, kupinas technologinių, ekonominių ir geopolitinių permainų, ir tai reikalauja nuolatinio prisitaikymo, mokymosi, lankstumo. Turime ne tik išlaikyti savo vietą, bet ir eiti žingsniu priekyje, o tokie iššūkiai įkvepia judėti pirmyn. Rūpesčius, nerimo akimirkas, ar sunkumus „išbėgioju“ ilgose distancijose, todėl namuose to nesijaučia.

Ar industrijoje, kurioje veikiate, jaučiamos tvarumo bangos?

Taip, tvarumo tendencijos yra labai ryškios mūsų industrijoje, ir mes jas jaučiame kiekviename savo veiklos žingsnyje. Laivybos sektorius sparčiai keičiasi: vis daugiau laivų pereina prie alternatyvių, mažiau taršių degalų, tokių kaip gamtinės dujos (SGD), metanolis ir net vandenilis. Siekiame, kad mūsų terminalas taptų neatsiejama pilnai „žalios“ tiekimo grandinės dalimi, užtikrinant tvarų logistikos procesų vykdymą nuo pat krovinių iškrovimo iki transportavimo sausuma.

Jau dabar investuojame į pažangias, mažiau energijos naudojančias technologijas, perkame 100 proc. žaliąją elektros energiją, įsirengėme 500 kW galios saulės elektrinę ant sandėlių stogų ir nuolat vertiname savo emisijas bei galimybes jas mažinti. Visi naujausi mūsų technikos įsigijimai – keturi didieji kranai (STS ir RTG), mobilieji kranai – buvo vykdomi atsižvelgiant ne tik į techninius parametrus, bet ir įrangos draugiškumą aplinkai.

Mes vieninteliai Baltijos šalyse turime hibridinius kranus, dirbančius konteinerių aikštelėje. Jie ypatingi tuo, kad gali veikti ir varomi elektra. Mūsų tikslas – ne tik atitikti dabartinius aplinkosaugos reikalavimus, bet ir prisidėti prie tvaresnės jūrų logistikos grandinės ateities kūrimo.

O kokius didžiausius iššūkius matote šiandien?

Kadangi visuomet keliame aukštus veiklos tikslus ir turime ambicingų ateities planų, galime įvardinti, jog vėl jaučiame teritorijos stygių. Mums netrūksta kranų, techninių pajėgumų, bet trūksta teritorijos. Kiekvienas esamo terminalo kvadratinis metras yra panaudotas, konteineriai jau kraunami 5 aukštais. Diegiame know - how sprendimus, bet viskam ateina riba – kai  terminalo krovos pajėgumas pasiekia 75 proc., reikia galvoti, kas toliau. Mes jau esame ties ta riba.

Tad labai palaikome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planus vystyti pietinį uostą ir siekiame dalyvauti šiame projekte. Jei viskas gerai, po 5–7 metų ar net anksčiau KKT galėtų pradėti veiklą naujoje vietoje su dar didesnėmis galimybėmis.

Atplaukiantys į KKT laivai didėja kasmet – kažkada mūsų veiklos pradžioje jie gabeno 250 TEU, dabar po 4,5 tūkst. TEU ir tai nėra riba. Šiuo metu didžiausi laivai gabena 24 tūkst. TEU, bet jau kalbama apie 32 tūkst. Jei tik sukursime Lietuvoje infrastruktūrą su galimybe priimti tokius laivus, dėsime visas pastangas įtikinti pasaulines kompanijas, kad Klaipėda yra tinkamiausias uostas tokiems laivams priimti, o KKT – juos aptarnauti.