Iš kasininko į parduotuvės direktorių: įmanoma, kai karjera rūpi visiems

Karjeros siekia dauguma darbuotojų – tiek turintys aukštesnę, tiek žemesnę kvalifikaciją. Vis dėlto darbininkiškų profesijų atstovai pripažįsta dažniau jaučiantys galimybių stygių.

„Nors žemesnės kvalifikacijos darbuotojų karjera, gerovė ir darbo sąlygos po truputį tampa vis didesniu prioritetu, daugelyje įmonių ši darbuotojų grupė dažnai vis dar lieka pamiršta ar nepakankamai vertinama, palyginti su aukštesnės kvalifikacijos specialistais, – sako Jurgis Kovas, laikino įdarbinimo platformos „Workis“ vadovas. – Įmonės kur kas dažniau susitelkia į aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą, išlaikymą ir jų karjeros galimybes, o į darbininkiškų profesijų atstovų poreikius gilinasi nepakankamai.“

Tai patvirtina ir šių metų rugsėjį „Workis“ atlikta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų apklausa. Darbininkai, apibūdindami dabartinę darbo vietą, nurodo, kad karjeros augimo galimybės neatitinka jų lūkesčių.

Be to, 42,4% apklaustųjų kaip sėkmingos karjeros požymį įvardija galimybę įgyti naujų įgūdžių ar kvalifikacijų. Tai svarbu visų amžiaus grupių darbuotojams – nuo jauniausių iki vyriausių.

„Sėkminga karjera siejama su naujais įgūdžiais ar kvalifikacijomis, bet ne aukštesnėmis pareigomis. Ši tendencija nurodo specifinį žemesnės kvalifikacijos darbuotojų požiūrį į karjerą per gebėjimų, o ne hierarchijos prizmę“, – pažymi J. Kovas.

Todėl, anot jo, svarbu atkreipti dėmesį, kad aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojai turi ne tik skirtingų poreikių, bet ir skirtingai suvokia karjeros galimybes. Siekiant išspręsti šią problemą, įmonėms būtina diferencijuoti požiūrį į darbuotojų grupes, atsižvelgiant į jų lūkesčius ir poreikius.

„Kadangi supratimo apie šiuos skirtumus tarp aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos trūksta, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dažniau jaučia karjeros galimybių stygių, o tai galiausiai gali lemti prastą jų motyvaciją ir didesnę darbuotojų kaitą“, – akcentuoja J. Kovas.

Nepasitenkinimas – dėl nesusikalbėjimo

VŽ kalbintos įmonės tikina, kad savo personalą skatina siekti vidinės karjeros. Štai, pavyzdžiui, prekybos tinkle „Norfa“ įprasta, kad salės darbuotojai tampa kasininkais, o vėliau – ir parduotuvių direktoriais.

„Yra nemažai direktorių, kurie pradėjo savo karjerą kaip paprasti darbuotojai“, – pasakoja Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.

Irena Aleksiūnienė, AB „Kauno grūdai“ personalo vadovė, teigia, kad gamybos srityje bendrovė yra įsivedusi kategorijų sistemą, kuri leidžia darbuotojui sistemingai siekti reikiamos kvalifikacijos aukštesnei kategorijai gauti.

„Istoriškai įmonėje turime ne vieną vidinės karjeros sėkmės atvejį, kai iš žemesnės kvalifikacijos darbuotojo tampama vadovu“, – dalinasi ji.

Tyrimo duomenimis, 13,1% apklaustų žemesnės kvalifikacijos darbuotojų nusprendžia keisti darbą dėl karjeros galimybių trūkumo. Tadas Grincevičius, Vilniaus statybų bendrovės „Naresta“ vadovas, sako, kad personalo nepasitenkinimas darbdavio suteikiamomis galimybėmis įprastai kyla dėl nesusitarimo, nesusikalbėjimo.

„Todėl didelį dėmesį skiriame įsiklausymui į darbuotojų poreikius ir diskusijai. Tai leidžia mums užtikrinti, kad savo komandai siūlome tai, ko ji iš tikrųjų nori“, – pabrėžia T. Grincevičius ir priduria, kad darbuotojus jis ragina kelti kvalifikaciją įvairiose programose, pavyzdžiui, pameistrystės projektuose, Lietuvos statybininkų sąjungos sukurtoje STATREG statybos darbininkų kompetencijų vertinimo sistemoje.

Pasak jo, įmonėje vertinama ir vis besitęsianti mentorystės tradicija.

„Labiau patyrę darbuotojai noriai moko kolegas, dalijasi patarimais ir pavyzdžiu – ne kartą esame iš naujų kolegų girdėję, kad tuo išsiskiriame rinkoje“, – sako T. Grincevičius.

Svarbiausias yra tinkamas atlygis

Visgi svarbiausias sėkmingos karjeros rodiklis, kurį nurodo virš 70% respondentų, yra didesnis atlyginimas. Finansinis saugumas išlieka esminis darbuotojų motyvacijos šaltinis – tai rodo ir tai, kad mažas darbo užmokestis (32,2%) yra pagrindinė priežastis keisti darbą.

„Svarbu paminėti, kad dauguma respondentų rinktųsi žemesnes pareigas (82%), fiksuotas darbo valandas (mažiau lankstumo) (79%), didesnį darbo krūvį (78%) ar net fiziškai sunkesnį darbą (62%) už didesnį atlyginimą“, – pabrėžia tyrimą atlikusios platformos „Workis“ vadovas J. Kovas.

Atlyginimas ir kitos finansinės paskatos išlieka svarbiausias techninių ir operacinių pozicijų darbuotojų pritraukimo bei išlaikymo veiksnys. Su tuo sutinka ir VŽ kalbintos įmonės, kurios pabrėžia, kad darbuotojų lūkestis dėl atlyginimo didinimo matomas visada.

„Kaip darbdavys laikomės principo darbuotojams visada mokėti didesnį atlyginimą, nei numatytas valstybės minimalus darbo užmokestis. Atlygį peržiūrime ir koreguojame bent vieną kartą per metus. Nuolat stebime darbo rinkos situaciją ir vertiname mūsų atlygio konkurencingumą“, – tikina „Kauno grūdų“ personalo vadovė I. Aleksiūnienė.

Tiek „Narestos“, tiek „Norfos“ darbuotojų atlygis tiesiogiai ir asmeniškai susietas su atliktų darbų kiekiu ir kokybe. Tokiu būdu išmokami rinkos vidurkį viršijantys atlyginimai, sako bendrovių atstovai.

„Norfos“ tinkle dirbančių žmonių atlyginimai nėra fiksuoti. Jie priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules: kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis būna ir atlyginimas, – paaiškina atstovas spaudai D. Ryliškis. – Pastaruoju metu atlyginimai auga smarkiai. Mes manome, kad jie didžiausi arba vieni didžiausių tarp prekybos centrų. Tai yra vieta, kur mes lenkiame konkurentus.“

Pasak jo, įmonė yra įvedusi specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius 85% visų darbuotojų rezultatus. Atsižvelgiant į juos, pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas.

Pavyzdžiui, dirbančiųjų kasose ir prie sveriamų maisto produktų vitrinų algos priklauso nuo asmeninės bei parduotuvės apyvartos ir nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis.

T. Grincevičius pastebi, kad atlygio susiejimas su atliktais darbais motyvuoja darbuotojus. Taip patenkinamas kolegų lūkestis gauti didesni atlyginimą, kartu užtikrinama ir įmonės produktų kokybė.

„Komandos narių atlygis yra peržiūrimas reguliariai, apie lūkesčius ir galimybes su kolegomis kalbame tiesiai ir atvirai – tai padeda geriau suprasti vieniems kitus ir išsaugoti motyvaciją“, – priduria „Narestos“ vadovas.

Nori sveikatos draudimo

Vertinant aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų požiūrį į darbdavio suteikiamas papildomas naudas, pastebimi ryškūs skirtumai. Administracijai, vadybininkams labai svarbu turėti galimybę dirbti nors kelias dienas nuotoliu. Ir tokia galimybė tikrai yra. Na, o dirbantiems gamyklose ar statybose nuotolinis darbo režimas netinka. Todėl ir norai – kitokie.

„Papildomas sveikatos draudimas yra išskiriamas kaip labiausiai vertinamas visuose sektoriuose“, – sako J. Kovas. Anot jo, skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų prioritetų gali būti paaiškinamas keliais aspektais.

„Mažesnės kvalifikacijos darbuotojams finansinis saugumas ir galimybė patenkinti bazinius poreikius yra esminis prioritetas. Jie dažniau susiduria su didesniais ekonominiais iššūkiais ir ribotomis galimybėmis, pavyzdžiui, įsigyti privačią sveikatos apsaugą. Dėl šios priežasties sveikatos draudimas tampa itin svarbia nauda, suteikiančia jiems finansinį saugumą ir apsaugą nuo neplanuotų išlaidų, susijusių su ligomis ar traumomis“, – sako „Workis“ vadovas.

Ši nauda darbininkams vertinga, nes užtikrina prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų be papildomos finansinės naštos. Savo ruožtu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, gaunantys didesnes pajamas, dažniau prioritetą teikia darbo ir gyvenimo pusiausvyros aspektams, nes jų baziniai poreikiai dažnu atveju yra tenkinami.

Kol kas VŽ kalbintose įmonėse sveikatos draudimas neteikiamas arba juo gali pasinaudoti tik dalis darbuotojų. Statybų bendrovės „Naresta“ vadovas T. Grincevičius neslepia, kad šiuo metu ieško būdų, kaip šią naudą pritaikyti platesniam ratui žmonių.

Visgi statybos ar gamybos sektoriuje draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra tapęs privalomas, pabrėžia bendrovių atstovai. Be to, į naudų paketą įtraukiama vis daugiau specifiškai darbininkus dominančių pranašumų.

„Tarp papildomų naudų darbininkams – nelaimingų atsitikimų draudimas (24/7), piniginės išmokos gimtadienių, jubiliejų, santuokos progomis, gimus vaikui ar už ilgametį darbą bendrovėje, degalų kompensavimas dirbant ne Vilniaus mieste esančiuose objektuose, skiepai, įvairūs renginiai ir šventės, dovanos darbuotojų šeimos nariams, premijos už asmeninius rezultatus bei naujų darbuotojų rekomendacijas, nuolaidos partnerių paslaugoms ir produkcijai“, – vardija T. Grincevičius.

„Workis“ tyrime apklausti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai taip pat išskyrė tokias papildomas naudas kaip atskira maitinimo erdvė, nemokamas transportas į darbovietę ir iš jos, nemokama kava ar vanduo, dalinė ar visa maisto kompensacija.

„Žemesnės kvalifikacijos darbuotojams suteikiame draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, visose mūsų gamyklose yra atskiros maitinimosi erdvės. Savo gamyklose poreikio organizuotam nemokamam transportui nejaučiame, bet atsiradus jį tikrai svarstytume“, – teigia „Kauno grūdų“ atstovė I. Aleksiūnienė.

Ji priduria, kad papildomai darbuotojams suteikiama galimybė nemokamai vaišintis įmonės produkcija, skiriamos kalėdinės, gimtadienio dovanos, piniginės premijos gimus vaikams, baigus mokslus, taip pat apdovanojami ilgamečiai darbuotojai ir labiausiai profesinėje srityje pasižymėję kolegos.

Vis dėlto ne visose bendrovėse teikiamos papildomos naudos. Pavyzdžiui, „Norfa“ darbuotojams nemoka už papildomą sveikatos draudimą ir nekompensuoja kelionių išlaidų. D. Ryliškis, parduotuvių tinklo atstovas, pabrėžia, kad didžiausia teikiama nauda – konkurencingas atlyginimas.

„Atlyginimas pas mus nėra fiksuotas, kiek žmogus dirba – tiek ir gauna. Tai čia yra didžiausia jo nauda“, – akcentuoja jis ir nurodo, kad pertraukėlių pasidaryti gali kiekvienas, tačiau nuo jų skaičiaus priklausys ir atlyginimas.

„Žmonės yra sąmoningi dėl tų pertraukėlių ir kavų. Jeigu bus per daug pertraukėlių, tada neuždirbsi. Didele dalimi pats sau šeimininkas esi. Kiek dirbi, tiek uždirbi“, – dar kartą pakartoja D. Ryliškis.