Įvestos kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams

Už tokias prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas pataisas balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė – 24.

Tai reiškia, kad ilgasėdžiams vadovams valstybinėse miškų urėdijose, regioninėse kelių priežiūros įmonėse teks užleisti vietą kitiems.  Vadovų rotacija palies dalį didžiųjų valstybės įmonių, įskaitant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Lietuvos oro uostus ar Turto banką.

Tuo tarpu nesurinkus kvorumo (71 balso iš 141) Seime nuspręsta atidėti balsavimą dėl kadencijų įvedimo vadovams valstybės ir savivaldybių kontroliuojamose AB ir UAB, tokiose, kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Vilniaus vandenys“ ar UAB „Širvintų šiluma“. 

Konkursai nuo 2018 m.

Pagal priimtas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai nuo 2018 m. į pareigas bus priimami konkurso būdu. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas ministerijos arba savivaldybės, kuriai yra pavaldi bendrovė, sprendimu gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.

Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, pareigas einantys ilgiau kaip dešimt metų, galės dirbti dar vienerius metus iki 2019 m.

Šiuo metu kas antroje valstybės įmonėje iš maždaug 80-ies vadovauja asmenys, užimantys vadovo pareigas ilgiau nei 10 metų. 20 ir ilgiau metų vadovų pareigose išbuvusių daugiausiai yra miškų urėdijose ir regioninėse kelių priežiūros įmonėse.

Nuomonės išsiskyrė

Povilas Urbšys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, valstietis-žaliasis, prieš balsavimą teigė, kad VVĮ jau seniai yra tapusios politinėmis ganyklomis, kuriose vadovai skiriami pagal sudaroma politinę daugumą.

„Turime įvesti kadencijas, kad nuskaidrintume aplinką ir realiai kovotume su korupcija“, – prieš balsavimą sakė p. Urbšys.

Mykolas Majauskas, Seimo narys, konservatorius, kvietė nepalaikyti įstatymo projekto, nes juo būtų susiaurintos savivaldybių funkcijos priimti sprendimus ir dėl joms pavaldžių įmonių vadovų.

„Kviečiu kadencijomis, tokiomis sidabrinėmis kulkomis, nespręsti šio klausimo“, – ragino p. Majauskas.

Gi Tomas Langaitis, Seimo narys, konservatorius, atsakydamas į oponuojančiųjų nuogastavimus akcentavo, kad niekas nesirengia „į gatvę paleisti“ gerai dirbančių vadovų.

„Klausimas ne kaip išsaugoti, kas dirba 10 metų, o kaip pritraukti naujų gerų vadovų į valstybės valdomas įmones“, – teigė p. Langaitis.

Tvarkietis Algimantas Dumbrava po balsavimo teigė, kad jam labiausiai kliūva, jog kadencijos įvedamos atgaline data. Kadencijos, jo nuomone, turėtų galioti nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios, t.y. 2018 m.

Tiesa, pagal priimtas Valstybės ir savivaldybių įmonių pataisas kadencijos trumpėja tik tiems valstybinių įmonių vadovams, kurie dirba pagal terminuotas sutartis. 

Dirbantys pagal neterminuotas sutartis vadovai mažiau nei 5 metus, nuo įstatymo įsigaliojimo 2018 m. toliau vadovaus 5 metus ir tai bus jų pirmoji kadencija. Atitinkamai pradirbę 5-10 metų, toliau vadovaus 5 metus ir tai būtų jų antroji kadencija. Jeigu įmonei vadovaujama ilgiau kaip 10 m. – per vienerius metus turėtų būti surengti konkursai į vadovų pareigas, kuriose ankstesni vadovai dalyvauti jau nebegalėtų.

Palyginti vadovams galiojančios terminuotos sutarties terminas būtų prilygintas pirmajai kadencijai, jei jis vadovauja įmonei iki 5 metų, ir atitinkamai antrajai - jei 5-10 metų.  Jeigu vadovauja ilgiau kaip 10 m., tai pasibaigus sutarčiai toks vadovas būtų atšauktas iš pareigų.  

Dėl AB ir UAB balsavimą nukėlė

Prieš balsuojant dėl Akcinių bendrovių pataisų, kuriomis siūlyta įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų AB ir UAB, kai kurie Seimo nariai replikavo, kad visus vadovus įmonėse priima ir keičia valdybos, o pataisomis būtų tai siūloma daryti politikams. „Niekur pasaulyje bendrovėse kadencijos vadovams nėra nustatytos“, – replikavo p. Majauskas.

Nesurinkus kvorumo, t.y. 71 Seimo nario, nuspręsta, kad dėl Akcinių bendrovių pataisų bus balsuojama kitame Seimo posėdyje.