Žemės ūkis nestoja: vykdo suplanuotus darbus ir investuoja į efektyvumą

Specialistai pastebi, jog pirmojo būtinumo maisto žaliavas ir produkciją tiekiantis sektorius tiesioginės, stiprios pandemijos sukeltos ekonominės krizės įtakos nejaučia. Nors dalies žaliavų kainos krito, produkcijos paklausa išliko. Kitaip nei Vakarų Europoje, kur žemės ūkio bendrovės susiduria su darbo jėgos trūkumu dėl uždarytų valstybių sienų ir suvaržyto sezoninės darbo jėgos keliavimo, Lietuvoje jau kuris laikas pastebimas šio sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas.
Finansavimo paslaugų bendrovės „UniCredit Leasing“ pardavimų vadovas Martynas Janėnas pastebi, kad šiuo laikotarpiu nesustojo ir ūkių investicijos. Sprendimui modernizuoti ar įsigyti papildomos žemės ūkio technikos didesnę įtaką daro praėjusiųjų metų rezultatai nei pandemija ar paskelbtos kovos su ja priemonės.
Žemės ūkio bendrovės „Auga Group“ finansų departamento direktorius Mindaugas Ambrasas teigia, kad grupės įmonės veikia sezonui būdingu pajėgumu. „Krekenavos“ direktorius Vaidas Lebedys tikina, kad sezonui bendrovė pasiruošė iš anksto – sukaupė reikiamus sėklų bei trąšų resursus, todėl vykdyti suplanuotų darbų pandemija nesutrukdė.
Dideliu iššūkiu šiemet, kaip ir ankstesniaisiais metais, gali tapti prastos gamtinės sąlygos. „Šis pavasaris taip pat nepagailėjo staigmenų, tačiau šilumos trūkumas ilgiau išlaikė drėgmę dirvos paviršiuje. Pagal dabartines prognozes matome, kad derliai gali būti neblogi, bet su tikslesnėmis prognozėmis reikėtų palaukti“, – kalbėjo V. Lebedys.
Dėmesį skiria efektyvumo gerinimui
Vienu pagrindinių uždavinių žemės ūkio bendrovės įvardija siekį didinti efektyvumą laukuose. Greičiau atlikti darbą, sunaudoti mažiau kuro, taupyti žmogiškuosius resursus ir tausoti aplinką bendrovėms leidžia moderni technika.
„UniCredit Leasing“ atstovas M. Janėnas pastebi, jog su moderniausia technika Lietuvoje vis dar dirba nepakankamas skaičius šalies ūkių: „Lietuvos žemės ūkio technikos parko amžius yra kur kas senesnis nei Vakarų Europos valstybių, kurių bendrovės dirba su naujesne technika ir yra gerokai našesnės. Tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi tiek dėl ES baigiamų įgyvendinti paramos programų, tiek ir dėl Lietuvos ūkių vis drąsiau atliekamų investicijų ar naujų investavimo galimybių.“
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, investicijos į transporto įsigijimą šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniaisiais metais, išaugo. Per pirmuosius tris 2018 metų mėnesius Lietuvos žemės ūkio bendrovės įsigijo 378 traktorius, 2019 metais – 258, o šiemet – 413, iš kurių 76 – 2019–2020 metų gamybos.
Bendrovė „Auga Group“, siekdama nuolat naudoti moderniausią techniką, savo parką neseniai papildė sėjamosiomis, smulkintuvais bei kita technika. „Toliau didžiausią dėmesį bei investicijas skirsime su tvarumu susijusioms inovacijoms. (…) Žinome, kokia bendrove norime būti už 5 metų ir to siekiame. Investuojame į ilgalaikius, detaliai įvertintus projektus, kurie užtikrina aukštą grąža. Žinoma, dabartinėje situacijoje daug didesnis dėmesys skiriamas įmonės likvidumo, rizikų valdymui“, – teigė M. Ambrasas.
„Krekenava“ šiais metais įsigijo dirvų skutiką „Bednar“, sėjamąją „Horcsh“ ir du galingus „Fend“ traktorius. „Ši technika užtikrins efektyvų žemės apdirbimą ir rūpestį būsimu derliumi. Jau devynis metus vykdome beariminę žemdirbystę, etapais instaliuojame išmaniosios žemdirbystės sprendimus. Šių svarbių žingsnių tikrai negalėtume padaryti be modernios technikos“, – tikino V. Lebedys.
Moderniausią techniką renkasi nuomotis
M. Janėnas pastebi, jog dalis įmonių, ypač stambios žemės ūkio bendrovės, renkasi techniką ne įsigyti, o nuomotis. Tokio sprendimo argumentai – galimybė reguliariai atnaujinti technikos parką ir palaikyti aukštą ūkio efektyvumo lygį.
„Žemės ūkio technikos nuoma ypač populiari Vakarų Europoje. Pirmiausia, bendrovei tai yra fiksuotos sąnaudos, be to, nereikia rūpintis su technikos priežiūra susijusiais aspektais, pvz., sezoniniais serviso aptarnavimais, draudimais, turto realizavimu – užtenka jį grąžinti. Įprastai ūkiai nuomos sutartį atnaujina kas 3–5 metus, tad taip gali nuolat dirbti su moderniausia technika ir siekti didžiausio efektyvumo laukuose“, – kalbėjo „UniCredit Leasing“ atstovas.
Neretai technikos įsigijimo procesą apsunkina didelių pradinių finansinių resursų poreikis. Sektoriaus cikliškumas lemia, jog investicijų į techniką poreikis bendrovėms išauga prieš ar sezono metu, tačiau reikalingos pajamos gaunamos tik nuėmus derlių.
„Susiduriama su pradinių lėšų trūkumu, tačiau ūkiai finansavimą gali gauti ir be pradinės įmokos, t. y. šiandien gali nieko nemokėti, pradėti iškart naudotis technika, o pradinę įmoką grąžinti tik nukūlus laukus ir pardavus produkciją“, – galimybes vardija M. Janėnas.