Ekologinio manipuliavimo pagundos verslui užsidaro

Europos Komisija (EK) yra apibrėžusi, kad informacija, kuri nėra teisinga arba pateikta painiai ir dėl to susidaro klaidingas įspūdis, kad produktas arba įmonė yra ekologiškesnė nei iš tiesų yra, vadinama „ekologiniu manipuliavimu“, dar žinomu kaip žaliasis smegenų plovimas (ang. greenwashing). 2020 m. EK atlikto tyrimo duomenimis, 53,3% iš patikrintų 150 teiginių apie produktų aplinkosaugines savybes buvo neaiškūs ar klaidinantys, o 40% – nepagrįsti. Svarbu pažymėti ir tai, kad visoje ES taikoma apie 230 skirtingų tvarių produktų ar paslaugų žymėjimų ir 100 žalios energijos ženklinimo variantų su visiškai skirtingu skaidrumo lygmeniu. Nenuostabu, kad ir pačiam vartotojui kartais nesunku pasimesti.

„Pagal galiojančius teisinius reikalavimus verslas jau dabar turi bendrą pareigą pateikti teisingą ir esminę reikiamą informaciją, kad vartotojas galėtų priimti informuotą sprendimą įsigyti prekę ar paslaugą, o reklama negali būti klaidinanti. Tačiau kol kas aplinkosaugos požiūriu toks reguliavimas gan abstraktus ir verslo praktikoje dažnai neatgraso“, – pastebi Vilma Sabaliauskienė, advokatė, partnerė.

Pavyzdžiui, 2019 m. vieno Lietuvos degalinių tinklo skleista reklama, kurioje buvo skelbiama, kad siūlomi degalai mažina taršą ir išskiria net iki 20% mažiau CO2, buvo pripažinta kaip klaidinanti. „Paaiškėjo, kad siūlomų degalų savybės buvo lyginamos su mineraliniais degalais, kurie reklamos skleidimo metu galutiniam vartotojui Lietuvoje net nebuvo parduodami. Bendrovei buvo skirta 8.688 Eur dydžio bauda. Deja, iki šiol tokių ištirtų atvejų nėra daug ir didelė dalis verslų išvengia atsakomybės“, – sako V. Sabaliauskienė.

Žalioji vartotojų teisių pertvarka

Kol nacionaliniu lygmeniu imtis veiksmų kiek delsiama, ES šiuo klausimu jau ėmėsi ryžtingų sprendimų. Šių metų kovo 6 d. buvo paskelbta ES direktyva dėl Vartotojų žaliosios pertvarkos, kuria iš dalies keičiamos dvi direktyvos: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 2005/29/EB ir Vartotojų teisių direktyva 2011/83/ES. Pakeitimai įsigaliojo kovo 26 d., o valstybės narės turi 24 mėn. perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

„Šiais pakeitimais siekiama uždrausti bet kokį ekologinį manipuliavimą, klaidinančios informacijos pateikimą vartotojams. Tokia pertvarka užtikrins greitesnį Europos Žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą.  Direktyva bus taikoma visam „verslas-vartotojui“ (B2C) sektoriui, nepriklausomai nuo prekių ar paslaugų rūšies. Ji reguliuoja visus tvarumo teiginius apie paslaugas, prekes, prekių ženklą ar bendrovę. Tokie teiginiai apima tiek žaliuosius teiginius aplinkosaugos požiūriu (pvz., kad produktas yra netaršus), tiek teiginius apie įmonės socialinės atsakomybės aspektus, pavyzdžiui, kad produktas pagamintas užtikrinant žmogaus teises ar gyvūnų gerovės sąlygas“, – sako V. Sabaliauskienė.

Direktyva draudžia verslui žymėti ir pateikti savo produktus ar paslaugas kaip tvarius, jei toks žymėjimas nėra sertifikuotas trečiųjų šalių ir viešai prieinamas. Šia direktyva verslui taip pat draudžiama: skelbti ekologiškumo teiginį apie visą produktą, jeigu jis iš tikrųjų susijęs tik su tam tikru produkto aspektu; teigti, jog prekė gali būti sutaisoma, jei iš tikrųjų negali; pristatyti, kad prekei yra būtini programiniai atnaujinimai, nors iš tikrųjų jie skirti tik funkcionalumui padidinti; teigti, jog įmonės produktų ar paslaugų poveikis klimatui neutralus, sumažintas ar pozityvus tuo pagrindu, jei įmonė naudojasi ŠESD kompensavimo mechanizmu (t. y. susimoka už daromą žalą aplinkai, bet pati savo emisijų nemažina) ir kt.

Ekologiškumo teiginių direktyva

Spartinant pokyčius ES, kelią skinasi ir naujoji ES Žaliųjų teiginių direktyva (pasiūlyta 2023 m. kovo mėn.), kuri bus taikoma kartu su aukščiau paminėtais pakeitimais kaip specialusis teisės aktais skirtas būtent žaliesiems aplinkosauginiams teiginiams apie prekes ar paslaugas.

„Įmonių žalieji teiginiai turės būti patikrinti nepriklausomų vertintojų dėl jų atitikties šios direktyvos reikalavimams. Valstybės narės turės užtikrinti nepriklausomų vertintojų sertifikavimą ir veikimą remiantis ES Reglamentu Nr. 765/2008, nustatančiu akreditavimo reikalavimus. Taip pat žaliasis teiginys turės būti susietas su tiksline prekės ar paslaugos dalimi. Įmonė turės paaiškinti kaip jis veikia per visą prekės gyvavimo ciklą: ne tik gamybos procesas, bet ir prekės naudojimas, atliekų sutvarkymas turi mažinti neigiamą poveikį klimatui, jei jau taip teigiama“, – pažymi ILAW LEXTAL advokatė, partnerė. Beje, pagal šią direktyvą verslui numatomos itin griežtos baudos, galinčios siekti iki 4 % įmonės metinės apyvartos.

Daugiau aiškumo pakuočių sektoriuje

Pakuočių gamintojams ir įmonėms, išleidžiančioms į rinką pripildytas pakuotes ar pakuojančioms savo produktus, taip pat derėtų prisiminti, jog greitu metu laukiame didelių pokyčių su ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu, kuris pakeis iki šiol galiojusią ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą.  

„Šis reglamentas yra tiesiogiai taikomas teisės aktas ir jo perkėlimo į nacionalinius įstatymus nereikės. Juo siekiama suvienodinti pakuočių ženklinimą visoje ES, taip pat depozito sistemos taikymą ir nuo 2030 m. ES pereiti tik prie daugkartinių ar perdirbamų pakuočių ES“, – sako V. Sabaliauskienė.

ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas numato, kad pakuotės bus laikomos perdirbamomis tik tais atvejais, jei jos atskirai surenkamos, jei suprojektuotos taip, kad būtų grąžintos į perdirbimą, jei rūšiavimo ir surinkimo metu jos nepakenkia kitų atliekų srautų perdirbamumui ir jei perdirbtos antrinės žaliavos yra pakankamai kokybiškos, kad pakeistų pirmines žaliavas. 

„Nebebus paprasta ženklinti savo pakuotes, kaip perdirbamas, be aiškaus tokio proceso pagrindimo. Pagal šį reglamentą, vartotojams taip pat turės būti pateikiamos aiškios etiketės su informacija apie pakuotės atliekų rūšiavimą. Labai dažnai vartotojai nežino, į kurią rūšiuojamų pakuočių atliekų dėžę mesti pakuotę, todėl numatyta aiškiu ženklinimu nurodyti, iš ko pakuotė pagaminta ir kokiam atliekų srautui ji priskirtina. Tos pačios etiketės bus naudojamos ir ant atliekų surinkimo konteinerių“, – sako V. Sabaliauskienė.   

Kadangi visoje ES bus naudojami tie patys simboliai, tai, tikimasi, taip pat padės užtikrinti aiškesnį ir skaidresnį visų pakuočių žymėjimą. Direktyva, tikimasi, įneš aiškumo ir patiems vartotojams, ypač Lietuvoje, kur vis dar nėra vienos bendros atliekų rūšiavimo sistemos. 

„Atliekų rūšiavimo ir tvarkymo praktika Lietuvoje skirtingose savivaldybėse vis dar gali skirtis, todėl gyventojai turi sekti savo gyvenamosios vietos atliekų tvarkymo taisykles ir nurodymus, ieškoti informacijos, kurie atliekų konteineriai yra skirti plastiko, popieriaus, stiklo, metalo ar kitų medžiagų atliekoms. Kai nėra vienos sistemos, laikytis nustatytų rūšiavimo principų sunkiau“, – pažymi Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, tinkamas atliekų rūšiavimas ir atitinkamų atliekų metimas į būtent joms skirtus konteinerius yra būtina veiksmingo ir tvaraus jų perdirbimo sąlyga. Tikimasi, kad nauja direktyva ir visiems taikomi vieningi principai prisidės prie sklandesnio rūšiavimo proceso. 

Ruoštis būtina

V. Sabaliauskienė pažymi, kad verslui labai svarbu ruoštis pokyčiams, kuriuos įneš visos šios naujos direktyvos.

„Verslui labiau apsimoka eiti gal ir mažesniais, tačiau realiai žaliais, ne apsimestiniais žingsniais į priekį. Ruoštis reikia jau dabar, nelaukiant, kol teisės aktai privers keistis. Reikėtų pasitikrinti, kokius tvarumo ar žaliuosius žymėjimus, pareiškimus įmonė naudoja ir kokią juos pagrindžiančią informaciją turi. Verta peržiūrėti ne tik produktų ženklinimą, tačiau ir bendruosius reklaminius ar kitus viešai klientams prieinamus bendrus pranešimus, pareiškimus apie pačią įmonę. Svarbu atnaujinti ir susijusią įmonės aplinkosauginę vidinę dokumentaciją“, – pataria ILAW LEXTAL advokatė.  Pasak jos, šie visi veiksmai tikrai pasitarnaus ir rengiant tvarumo ataskaitas pagal Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD).

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 48 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.