Nelikus elektros pasaugojimo paslaugos, verslui atsiveria naujos galimybės

Praėjusių metų pabaigoje priimti įstatymų pakeitimai susiję su juridinių gaminančių vartotojų atsiskaitymu už perteklinę elektros energiją. Anksčiau taikytą vadinamąjį pasaugojimo modelį, kai nesunaudota elektros energija atiduodama į tinklą ir per dvejus metus ją galima atsiimti savoms reikmėms, keičia grynasis atsiskaitymas (angl. net billing).

Taikant šį modelį, atiduotoji elektros energija parduodama už biržoje vyraujančią elektros kainą, o gaminantis vartotojas kaupia ne kilovatvalandes, bet pinigus, kuriais vėliau gali dengti išlaidas už elektros energiją. Tai reiškia, kad dienomis, kai susidarys elektros energijos perteklius ir jos kaina rinkoje priartės prie nulio, elektrą atidavę gaminantys vartotojai nesukaups nieko ar net patirs nuostolį.

„Kiekvieni metai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, 2023 m. kovo – spalio periodu buvo išskirtinai saulėti. Vidutinė praeitų metų elektros energijos kaina pavasario ir vasaros metu šviečiant saulei buvo 58 Eur už megavatvalandę, bet netrūko dienų, kai kainos ritosi į visiškas žemumas ar net virto minusinėmis. Maža to, kainos dugną pasiekdavo dieną, o naktį pašokdavo. Pasikeitus atsiskaitymo metodui, tokios situacijos gali kelti iššūkių ne tik gaminantiems vartotojams, bet elektros gamintojams, pavyzdžiui, valdantiems saulės parkus. Pastarųjų atsiperkamumas buvo skaičiuojamas prognozuojant nuolatinius pajamų srautus, nesitikint, kad tuo metu, kai saulės elektrinės aktyvumas didžiausias, formuosis žemiausios elektros kainos“, – komentuoja Žana Klusovskienė, bendrovės „Enefit“ valdybos narė ir verslo departamento vadovė.

Kaupimas ir balansavimas

Natūralu, kad perteklinės energijos, kurią atiduoti į tinklus neapsimoka dėl mažos kainos, dilemą padėtų spręsti galimybė tą energiją „atsidėti“ palankesniems laikams. Ir tokia galimybė yra, nors pasaugojimo paslaugos ir neliko. Tai – kaupikliai arba baterijos – įrenginiai, kuriuose pigią elektros energiją galima kaupti, o vėliau ją suvartoti arba parduoti geresne kaina.

„Toks kaupiklis gali ne tik kaupti nuosavos saulės elektrinės pagamintą perteklinę energiją, bet ir paimti ją iš rinkos. Tad, pavyzdžiui, vėjuotą naktį, kai saulės elektrinės ilsisi, baterija gali prikaupti nebrangios vėjo energijos iš tinklo, o ryte, poreikiui (ir kainoms) išaugus, įmonė gali naudotis sukaupta elektra, o ne imti ją iš rinkos. Tai ypač aktualu žiemą, periodais, kai saulės mažiau“, – dėsto Ž. Klusovskienė.

Naudos efektas bus dar didesnis, jei gaminantis vartotojas dalyvaus ir balansavimo rinkoje. Kai formuojasi elektros energijos perteklius arba stygius, reikalingos techninės galimybės greitai reaguoti: padidinti arba sumažinti elektros vartojimą regione. Tą galima pasiekti naudojant bet kuriuos elektrą naudojančius įrenginius, galinčius lanksčiai reaguoti – išsijungti arba įsijungti. Sistemos operatorius „Litgrid“ yra pasirengęs mokėti už tai, kad vartotojai tam tikru metu pakeistų elektros vartojimą.

Šiam tikslui puikiai tinka ir baterijos, kurios gali ir naudoti energiją, ir ją pateikti į tinklą tada, kai to reikia. „Enefit“ teikiama lankstaus energijos valdymo (angl. Flexibility) paslauga leidžia užsidirbti pajamų,  kurios gali siekti ir ženklias sumas.

„Visai nesenas pavyzdys: rinkoje dieną susiformavo didelis elektros nepriteklius ir už megavatvalandę elektros energijos buvo mokama 2000 eurų. Tad turima 1 megavatvalandės galingumo baterija, per naktį prikaupusi energijos, dieną per valandą galėjo sugeneruoti 2000 eurų pajamų. Aišku, tokios aukštos kainos formuojasi ne visada, tačiau jos beveik visada skaičiuojamos šimtais“, – atskleidžia Ž. Klusovskienė.

Baterijos valdomos išmaniai, vartotojui pačiam nereikia įsikišti, jų darbą reguliuoja „Smart management“ sistema. Todėl kaupiklis, pasižymintis labai greita reakcija, balansavimo rinkoje yra kur kas pranašesnis už kitus pramoninius įrenginius. Tai bus ypač aktualu po 2025 m., susijungus su kontinentinės Europos elektros tinklais: didžiausią investicijų grąžą raškys tie, kurie jau turės įsidiegę baterijas.

„Svarbus ir tvarumo aspektas. Kaupikliai prisideda prie to, kad energijos būtų gaminama tiek, kiek reikia. Kuo plačiau bus naudojamos baterijos, tuo tvaresnis bus ir energijos vartojimas, mažės CO2, reikės ir mažiau elektrinių, kad būtų patenkintas vis augantis elektros energijos poreikis. Kaupiklius pastatyti kur kas paprasčiau, jiems netaikomi aukščio ar panašūs apribojimai, o sprendžia jie išties nemažai aktualių problemų“, – sako „Enefit“ ekspertė.

Grąža greitesnė

„Enefit“ verslui siūlomų kaupiklių galingumas prasideda nuo 300 kilovatvalandžių. Pasak Ž. Klusovskienės, vienai įmonei, kuriai buvo įdiegtas 1300 kWh kaupiklis, šis sprendimas kasmet sutaupys po 130 000 Eur, be to sutrumpins saulės elektrinės atsipirkimo laiką vieneriais metais.

Ši įmonė per metus suvartodavusi 5700 MWh elektros energijos, įsirengė 650 kW saulės elektrinę. Jos dėka išlaidos už elektros energiją sumažėjo 89 000 Eur. Papildomai sumontavus minėtą 1300 kWh baterijos sprendimą, energijos iš tinklo poreikis sumažėjo dar 60 MWh per metus. Baterija yra įkraunama saulės elektrinės pagaminta energija arba tuo metu, kai elektros kainos rinkoje mažiausios. Atitinkamai, elektrą iš baterijos įmonė naudoja, kai rinkoje kainos  didelės arba vakarais, kai paprastai visada formuojasi  vienos aukštesnių kainų.

Bendra investicijos suma sudarė 550 000 Eur, o metiniai sutaupymai, siekiantys 130 000 Eur, sutrumpina jos atsipirkimą nuo 5 iki 4 metų. Skaičiavimuose neatsispindi ir papildoma vertė, kurią gali atnešti dalyvavimas balansavimo rinkoje. Atsipirkus šiam sprendimui po 4 metų įmonės galės džiaugtis itin mažomis elektros sąskaitomis.

„Žinoma, kiekvienos imones situacija yra skirtinga, todėl visus atvejus mes vertiname individualiai ir galvojame, kas būtų efektyviausia konkrečiam verslui. „Enefit“ teikia energetinius sprendimus, nuo saulės elektrinių, iki baterijų ir lankstumo paslaugos. Geriausią sinergiją kuria paslaugų visuma, nes kiekvienas sprendimas papildo vienas kitą ir atlieka savo specifinį vaidmenį. Taip užtikrinamas palankiausias atsipirkimo laikas ir mažiausios išlaidos už elektrą“, – pabrėžia Ž. Klusovskienė.