Investicijos į gaminių meistriškumą atsiperka dvigubai išaugusia paklausa

Kokybe nenusileidžia maitinimo vietoms 

Anot J. Banelytės, daugiau nei 25-erius metus gyvuojančio „Meistro kokybės“ prekės ženklo asortimentas atnaujinamas kiekvieną rudenį ir pavasarį atsižvelgiant į rinkos tendencijas, šventinius periodus ir vartotojų poreikius. Lojalių klientų grupė ir šių metų pradžioje beveik dvigubai augusi paklausa leidžia įvertinti jau vykdomus gaminių linijos tobulinimus bei imtis naujų. 

„Pastebime tendenciją, jog pirkėjai vis dažniau perka vartojimui jau paruoštus maisto gaminius. Jų skonis yra ypač artimas Lietuvos pirkėjui, o kokybė – kaip gaminio, paruošto namuose, be to sutaupoma daug laiko, – kalba ji. – Pirkėjų požiūris ir įpročiai nuolat kinta, stebime Lietuvos ir užsienio rinkų tendencijas, vertiname, kaip galėtume paįvairinti savo asortimentą. Todėl greta tradicinių naminių patiekalų, „Meistro kokybės“ gaminių profilį kaskart papildo pasaulio virtuvių, veganiški, su mažiau cukrų, taip pat glitimo netoleruojantiems žmonėms skirti patiekalai.“ 

Šiandien „Meistro kokybės“ asortimente – virš 700 gaminių, tarp kurių – įvairūs patiekalai, švieži kepiniai bei konditerijos gaminiai. Atsižvelgiant į ekologiją, gyvūnų gerovę ir tvarios mitybos skatinimą, prekybos tinkle nebeliko akvariumų su gyva žuvimi, o pagamintoje produkcijoje – narvuose laikomų vištų kiaušinių, maisto priedų. Asortimentą papildė šviežios smulkiųjų gamintojų daržovės, prieskoniai, konditerija. 

„Mūsų tikslas yra iki 2025 metų iš viso atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių. „Meistro kokybės“ gaminiams jau dabar renkamės tik „laimingų vištų“ kiaušinius, ieškome ir šį reikalavimą atitinkančių sudėtinių produktų. Taigi gamyboje pakeisti ne tik tiesiogiai naudojami kiaušiniai, bet ir žaliavos, kurių sudėtyje yra kiaušinių, pavyzdžiui, majonezas, – akcentuoja J. Banelytė. – Kaskart peržiūrime ir tobuliname gaminių receptūras, ingredientus, todėl šiandien prekybos tinkle pagaminti gaminiai maistine verte ir kokybe nenusileidžia maitinimo vietų patiekalams. Pavyzdžiui, ne veltui visų laikų perkamiausi gaminiai – Kuršėnų vyniotinis su varške ir maskarponės sūrio tortas – iki šiol yra mūsų pirkėjų mėgstamiausi desertai.“ 

Tvarumo sprendimai kasdieniuose pasirinkimuose 

Didžioji dalis „Meistro kokybės“ gaminių pakuočių jau atnaujinta – buvo atsižvelgta ne tik į jų patrauklumą akiai, bet ir draugiškumą gamtai, pirmiausia vertinta galimybė perdirbti sudėtines medžiagas. 

„Mūsų prioritetas – pakuotės jau iš perdirbtų medžiagų, kurios nepažeidžia maisto kokybės standartų. Naudojame lengvas, mažesnio tūrio pakuotes, išlaikančias gaminio šviežumą ir kokybę. Kurdami naują pakuotės dizainą akcentavome, jog pakuotės turi būti patogios, pritaikytos skubantiems, laiką taupantiems vartotojams. Manau, kad mums pavyko pasiekti išsikeltus tikslus“, – teigia Liusana Krivonė, „Maximos“ Prekybos ir maisto gamybos departamento direktorė.

Anot jos, konditerijos gaminiams skirtos plastikinės pakuotės buvo pakeistos į popierines su plastikiniu langeliu, popieriniai maišeliai su plastiko langeliu – į visiškai popierinius, o likusios plastikinės pakuotės pakeistos į lengviau perdirbamas. Be taikomų kokybės standartų pakuotėms, gaminių šviežumą ir kokybę, pasak „Maximos“ atstovės, leidžia užtikrinti ir centralizuoti, didžiosiose („XXX“ pažymėtose) „Maximose“ išsidėstę „Meistro kokybės“ produkcijos gamybos cechai, iš kurių produkcija keliauja į parduotuvių lentynas. 

Bendradarbiauja su „Maisto banku“ 

Pakuojant „Meistro kokybės“ gaminius, stengiamasi kuo optimaliau parinkti produkcijos kiekius – taip siekiama mažinti maisto švaistymą. Neparduotus maisto gaminius, tęsia L. Krivonė, prekybos tinklas skiria „Maisto bankui“, o kas nebetinka šiam – atiduoda perdirbimui. 

„Su „Maisto banku“ bendradarbiaujame jau daugiau nei 20 metų. Kiekvieną mėnesį fondui prekybos tinklas skiria įvairių maisto produktų – duonos gaminių, bakalėjos ir kitų būtinųjų prekių. Šiais metais, atnaujinus bendradarbiavimo sutartį, praplėtėme labdarai skiriamų prekių kategorijas bei išplėtėme socialinėje iniciatyvoje dalyvaujančių prekybos tinklo parduotuvių sąrašą – po įvykdytų pokyčių atiduodamų produktų vertė išaugo tris kartus. Džiaugiamės, kad ši ilgalaikė partnerystė tarnauja ne tik „Maisto bankui“ ir mums, bet ir prisideda prie jautrių problemų visuomenėje sprendimo“, – sako ji. 

Praplėtus prekybos tinklo labdarai skiriamų maisto produktų kategorijas, „Maisto bankas“ būtiniausiais, vartojimui tinkamais produktais galės aprūpinti dar daugiau globojamų žmonių, produktai organizaciją nuo šiol pasieks ir dažniau – ne kelis kartus per savaitę, o kasdien. 

„Būdami maisto sektoriaus dalimi negalime nematyti ir nevertinti maisto švaistymo ir skurdo problemų. Tikiu, kad tai turėtų tapti kiekvieno šios rinkos dalyvio strategine atsakomybe. Savo ruožtu ją įgyvendiname tiek megzdami ilgalaikę partnerystę su labdaros fondu, tiek optimizuodami vidinius prekybos tinklo gamybos ir tiekimo procesus“, – pažymi „Maximos“ Prekybos ir maisto gamybos departamento direktorė. 

Apie prekybos tinklą „Maxima“ 

Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto tinklo parduotuvių, kuriose dirba apie 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.