Investuotojų taikiklyje – tvarumo inovacijos

Reklama publikuota: 2022-01-26
Lina Žemaitytė-Kirkman, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų cento „Rockit“ vadovė: „Savo verslo tvarumo įvertinimas kartais parodo, kiek konkurencinių pranašumų jau galima pasitelkti ieškant darbuotojų ar bandant pritraukti investuotojus“.
svg svg
Lina Žemaitytė-Kirkman, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų cento „Rockit“ vadovė: „Savo verslo tvarumo įvertinimas kartais parodo, kiek konkurencinių pranašumų jau galima pasitelkti ieškant darbuotojų ar bandant pritraukti investuotojus“.

Nuo laboratorijoje sukurto foie gras, tradicinio ančių kepenėlių pašteto, ar iš žirnių pagamintų vienkartinio plastiko pakaitalų, iki paliekamo CO2 pėdsako skaičiuoklių – tvariau gyventi padedančios inovacijos Europoje pernai viliojo investuotojus ir pritraukė nemenkas investicijų sumas. Bet įsivertinti savo tvarumą verta ir ne aplinkosaugos srityje kuriantiems startuoliams – net maži tvarūs žingsniai šiandien gali virsti pranašumu. 

Aplinkai draugiški startuoliai, padedantys mažinti klimato kaitos ar išmetamų atliekų iššūkius, vien Europoje per 2021 m. pritraukė beveik 9 mlrd. Eur investicijų. Tai yra dvigubai daugiau, nei skaičiuota 2020 m. (4,7 mlrd. Eur), rodo kasmetinė „State of European Tech“ ataskaita. Lina Žemaitytė-Kirkman, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų cento „Rockit“ vadovė, apžvelgia, kad tarp didžiausias investicijas pritraukusių startuolių Europoje aiškiai išsiskyrė kuriantys su atsinaujinančia energetika susijusius sprendimus.

„Žalios transporto priemonės, žalioji energija ir tos energijos laikymas t. y. baterijos buvo tos trys sritys, kurios pernai pritraukė didžiausias investicijas. O daugiausiai tvarių startuolių kūrėsi Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje, Stokholme“, – praėjusių metų tendencijas aptaria L. Žemaitytė-Kirkman.

Ji pasidžiaugia, kad startuolių šalių žemėlapyje ambicijų turi ir Lietuva. Pavyzdžiui, saulės energetikos programinę įrangą kuriantis lietuvių „PVcase“ pernai A etape pritraukė 20 mln. Eur investiciją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nuo maisto iki CO2

Nemažai startuolių sprendimų matyti ir maisto segmente. Inovatyvūs jauni verslai vis aktyviau bando panaudoti negyvulinės kilmės baltymus, kurie padėtų mažinti mėsos suvartojimą pasaulyje. Vienas iš įdomių projektų – prancūzų startuolio laboratorijoje išaugintų baltymų pagrindu sukurtas foie gras paštetas, tradiciškai gaminamas iš ančių kepenų ir sulaukiantis kritikos dėl žiauraus elgesio su šiais paukščiais. Nemažai startuolių kūrė tvaresnius sprendimus mados, atliekų panaudojimo, transporto segmentuose. Dar viena sritis, kurioje inovatyvių sprendimų pernai itin pagausėjo, yra CO2 pėdsako skaičiavimas. Pavyzdžiui, Berlyne gimęs „Plan A” ne tik pritraukė investicijų, bet jau siūlo CO2 skaičiavimo ir ESG (angl. environmetal, social, governance) indikatorių sekimo sprendimą tokioms kompanijoms, kaip BMW ar Société Générale.

CO2 pėdsako skaičiavimų paieškas, tikėtina, paskatino Europos Sąjungos klasifikavimo sistema (taksonomija), pagal kurią didieji bankai jau šiemet turėtų pradėti skirstyti, kuri jų paskolų portfelio dalis atitinka aplinkosaugos tikslus ir gali būti laikoma „žalia“, o kuri „ruda“, skirta verslui, kuris nėra tvarus aplinkos atžvilgiu. „Šis reikalavimas atvėrė terpę kurti, nes verslui kyla daug klausimų: kaip pamatuoti žalumą, kaip rinkti duomenis, juos palyginti? Startuoliai gali siūlyti savo sprendimus ir padėti verslui šiuos klausimus spręsti“, – sako „Rockit“ vadovė.

Pernai pirmą sykį „Rockit“ ir tvarių inovacijų fondo „Katalista Ventures“ organizuotame tvarių inovacijų akceleratoriuje „Rockit Impact“ vienas iš pilotinių projektų taip pat buvo susijęs su tokiu sprendimu. Projekto dalyvis „Swedbank“ kartu su Švedijos startuoliu „Earthbanc“ akceleratoriuje ieškojo būdų, kaip išmatuoti banko klientų CO2 emisijas remiantis įvairiais finansinių transakcijų duomenimis.

Beje, „Rockit“ pernai ir patys įsivertino savo veikloje sukuriamą CO2 pėdsaką, kompensavo jį ir jau tapo klimatui neutralia organizacija. Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, kitas žingsnis – tapti klimatui pozityviais, t. y. neutralizuoti daugiau CO2 nei veikloje yra išskiriama ir rodyti pavyzdį visai fintech ekosistemai.

Naujos verslo kryptys

Lietuva tvarumo inovacijose taip pat yra aktyvi. Pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“, kviečiantis mainytis ar parduoti atsibodusius savo drabužius, neša labai svarbią tvarumo žinutę. Dar vienas stiprus pavyzdys – „CityBee“, kurio veiklos pagrindas yra tvari dalijimosi ekonomika. Vis dėlto, norint prisidėti prie tvarumo, pasak L. Žemaitytės-Kirkman, nebūtina kurti išskirtinai aplinkosaugai skirtus sprendimus. Ir įprasti verslai pasaulyje randa būdų pakreipti savo veiklą ir tai daro vis aktyviau.

„Bet kokios srities įmonė, tiek seniai veikianti, tiek startuojanti, gali save pasukti link tvarumo, net jei iki šiol tiesiogiai aplinkosaugos neakcentavo. Finansinių technologijų srityje tam net atsirado naujas pokrypis – climate fintech. Pakreipti verslą galima įvairiai – štai vienas JAV veikiantis fintech verslas siūlo savo klientams atsiskaitant kortele apvalinti transakcijų sumas ir skirtumą skirti fondui, kuris rūpinasi medžių sodinimu. Kitas pavyzdys – draudimo įmonės, kurios specializuojasi drausti būtent nuo klimato kaitos sukeliamų nelaimių arba taiko patrauklesnius draudimo pasiūlymus tvariai veikiantiems klientams. Ir tokių pavyzdžių galima rasti labai daug“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman. 

Ji pažymi, kad tvarumas vis dar dažniausiai suvokiamas tik per aplinkosaugos prizmę, nors šis terminas apima ir socialinius bei ekonominius sprendimus: dėmesį darbuotojams, jų įvairovei, lygybei, visuomenės įtraukimu, švietimui, taip pat efektyvaus darbo ir nevienadienio pelno siekimui. Taigi, siekti tvarumo svarbu visomis šiomis kryptimis.

Įvertinti savo veiklą

Kad būtų aiškiau, kaip pasukti verslą, pirmiausia svarbu įsivertinti, kiek tvariai jau yra dirbama.  Pernai „Rockit“ kartu su „Katalista Ventures“ Lietuvoje matavo finansinių technologijų startuolių bendruomenės tvarumą ir vertino 29 vietos startuolius, kurių produktai tiesiogiai nėra nukreipti į aplinkosaugos ar socialinių problemų sprendimą. Rezultatai atskleidė, kad kiekvienas jų jau vykdė tam tikrus žingsnius, kurie atitiko bent keletą iš 17 Jungtinių Tautų apibrėžtų darnaus vystymo tikslų tikslų.  Vertinime taip pat išskirtas kiekvieno startuolio potencialas, kuriomis kryptimis galima patobulinti veiklą ir dirbti dar tvariau.  „Kai atkreipi dėmesį į tai, kaip kasdien tvarkai savo verslą, galima pamatyti daug svarbių jau daromų žingsnių.  Vien tas tvarumo įsivertinimas kartais parodo, kiek konkurencinių pranašumų jau galima pasitelkti ieškant darbuotojų ar bandant pritraukti investuotojus“, – pažymi „Rockit“ vadovė.

Pasak jos, tvarumas pats savaime neša naudą verslui, tad įmonėms jau nebereikia atskiros tvarumo strategijos – tvarios veiklos principai turėtų būti įdiegti į kasdienę veiklą ir strategiją, nes tai yra naudinga, taupu, efektyvu. Daugelis įvairių sričių startuolių, net ir nekuriančių sprendimų aplinkosaugos klausimais, patys savaime gali veikti ir jau veikia tvariai.

Kviečia akceleruotis

O sprendimų, kurie padeda gyventi tvariau, turinčius startuolius „Rockit“ ir šiemet kviečia į tvarumo akceleratorių. VŽ jau rašė, pirmame tvarumo akceleratoriuje „Rockit Impact“ pernai buvo kuriami 5 pilotiniai projektai, kuriuos vykdė „Swedbank“, „Telia“, „Linas Agro“, „Elektrum Lietuvoje“, „Telesoftas“ bei potencialų sprendimą jų iškeltiems iššūkiams turintys startuoliai iš Šveicarijos, Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos. Į akceleratoriaus programą iš viso pretendavo daugiau nei 200 startuolių. Kruopščiai atrinktų komandų specializacija apėmė atsinaujinančios ir žaliosios energetikos, išmaniųjų miestų, ekologijos, tvarių finansų ir žemės ūkio sritis.

Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, didžiosioms įmonėms toks projektas leido labai koncentruotai, per trumpą laiką įvertinti galimo inovatyvaus sprendimo praktinę naudą. O startuoliams tai tapo tikru tramplynu, kuris leidžia ne tik sukaupti patirties, išbandyti savo sprendimus, bet ir gauti daug naudingų kontaktų. 3 iš 5 startuolių po akceleratoriaus jau pritraukė ir pirmąsias investicijas. Po pirmojo akceleratoriaus ir „Rockit“ bendruomenę papildė tvarių inovacijų startuoliai, tokie kaip duomenų ir įžvalgų apie miestus platforma „Datahood“, operacinę sistemą vabalų fermoms vystantis „Cogastro“ ar elektra varomų priemonių namų įkrovimo platforma „Lectrium“.

„Tvarumas tampa neatsiejama visų verslų dalimi. Mes stengiamės pristatyti tvarumą praktiškai, verslui kuo suprantamiau. Iš to ir gimė „Rockit Impact“. Šių metų akceleratoriui jau tvirtiname didžiuosius partnerius, jaučiame ir startuolių susidomėjimą, tad, panašu, laukia įdomūs nauji pilotiniai projektai”, – sako „Rockit“  vadovė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 5

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24
Ambicingas „Kalnapilio-Tauro grupės“ tikslas - tapti tvariausiu partneriu klientams gėrimų rinkoje Verslo tribūna

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradeda įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.02.18
„Maxima“ moderniam apšvietimui skirs dar 0,7 mln. eurų Verslo tribūna 2

Modernūs LED apšvietimo sprendimai ne tik leidžia ženkliai taupyti elektros energiją, bet ir yra draugiškesni...

Tvarus verslas
2022.02.17
Kas lemia vadovų motyvaciją darbe ir kaip kurti tvarius santykius su vadovais? Verslo tribūna 1

Pandemijos laikotarpio tendencijos rodo, kad aukštesnes pozicijas užimantys vadovai ima dažniau keisti...

Tvarus verslas
2022.02.07
„Kelių priežiūra“: praėję metai atskleidė komercinės veiklos svarbą Verslo tribūna 2

Praėję metai valstybinius kelius prižiūrinčiai AB „Kelių priežiūra“ buvo itin intensyvūs, tačiau nuostolingi.

Tvarus verslas
2022.01.27
18 mln. eurų premijoms skyrusi „Maxima“ toliau augina ir atlyginimus Verslo tribūna

Beveik 18 mln. eurų – tokią sumą lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais skyrė darbuotojų...

Tvarus verslas
2022.01.26
Investuotojų taikiklyje – tvarumo inovacijos Verslo tribūna 2

Nuo laboratorijoje sukurto foie gras, tradicinio ančių kepenėlių pašteto, ar iš žirnių pagamintų vienkartinio...

Tvarus verslas
2022.01.26
„Telia“: įvairovė darbe yra mąstymas, ne tik lytis ar tautybė Verslo tribūna 14

Darbe žmonės linkę samdyti panašius į save, tačiau atlikti tyrimai rodo priešingai – įvairovė kolektyve daro...

Tvarus verslas
2021.12.29
„Maximos“ gaminių receptūrose nelieka narvuose laikomų vištų kiaušinių Verslo tribūna 1

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, prieš kelerius metus įsipareigojęs iki 2025 m. visiškai atsisakyti...

Tvarus verslas
2021.12.22
„Vero cafe“: pandemija daugelį tvarumo projektų nuguldė į stalčius Verslo tribūna 1

Jau kitąmet vienoje iš kavinių tinklo „Vero cafe“ pardavimo vietų bus išbandomi depozitiniai daugkartiniai...

Tvarus verslas
2021.12.16
„Telia“ žinia tiekėjams: tvarumas tampa svarbiu atrankos kriterijumi Verslo tribūna

Per artimiausią dešimtmetį „Telia“ grupė nusprendė paversti visą savo veiklos grandinę aplinkai neutralia, į...

Tvarus verslas
2021.12.15
„Swedbank“: saulės elektrinės šiandien aktualios kiekvienam verslui Verslo tribūna

Triskart mažiau išlaidų elektrai, svari pagalba klimatui, geresnis įmonės įvaizdis – tai yra dalis naudų,...

Tvarus verslas
2021.12.01
„Rail Baltica“ galimybės: keleiviams, kroviniams, specialistams Verslo tribūna 1

„Baltijos šalyse statomą geležinkelį „Rail Baltica“ reikia vertinti kaip visos Europos Sąjungos globalios...

Tvarus verslas
2021.11.25
„Vilniaus vandenys“ investuoja į žaliąją energiją Verslo tribūna 1

Visame pasaulyje brangstant energetiniams resursams, dėmesys krypsta ir į vandens tiekėjus, kurių didžioji...

Tvarus verslas
2021.11.24
Stiprina įmonę ir darbuotojus: „Maximoje“ – antroji „Greičio valdyba“ Verslo tribūna

Pusė metų intensyvaus darbo su mentoriais, gilinimosi į svarbiausius vidinius procesus ir galimybė...

Tvarus verslas
2021.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku