Investuotojų taikiklyje – tvarumo inovacijos

Aplinkai draugiški startuoliai, padedantys mažinti klimato kaitos ar išmetamų atliekų iššūkius, vien Europoje per 2021 m. pritraukė beveik 9 mlrd. Eur investicijų. Tai yra dvigubai daugiau, nei skaičiuota 2020 m. (4,7 mlrd. Eur), rodo kasmetinė „State of European Tech“ ataskaita. Lina Žemaitytė-Kirkman, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų cento „Rockit“ vadovė, apžvelgia, kad tarp didžiausias investicijas pritraukusių startuolių Europoje aiškiai išsiskyrė kuriantys su atsinaujinančia energetika susijusius sprendimus.

„Žalios transporto priemonės, žalioji energija ir tos energijos laikymas t. y. baterijos buvo tos trys sritys, kurios pernai pritraukė didžiausias investicijas. O daugiausiai tvarių startuolių kūrėsi Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje, Stokholme“, – praėjusių metų tendencijas aptaria L. Žemaitytė-Kirkman.

Ji pasidžiaugia, kad startuolių šalių žemėlapyje ambicijų turi ir Lietuva. Pavyzdžiui, saulės energetikos programinę įrangą kuriantis lietuvių „PVcase“ pernai A etape pritraukė 20 mln. Eur investiciją.

Nuo maisto iki CO2

Nemažai startuolių sprendimų matyti ir maisto segmente. Inovatyvūs jauni verslai vis aktyviau bando panaudoti negyvulinės kilmės baltymus, kurie padėtų mažinti mėsos suvartojimą pasaulyje. Vienas iš įdomių projektų – prancūzų startuolio laboratorijoje išaugintų baltymų pagrindu sukurtas foie gras paštetas, tradiciškai gaminamas iš ančių kepenų ir sulaukiantis kritikos dėl žiauraus elgesio su šiais paukščiais. Nemažai startuolių kūrė tvaresnius sprendimus mados, atliekų panaudojimo, transporto segmentuose. Dar viena sritis, kurioje inovatyvių sprendimų pernai itin pagausėjo, yra CO2 pėdsako skaičiavimas. Pavyzdžiui, Berlyne gimęs „Plan A” ne tik pritraukė investicijų, bet jau siūlo CO2 skaičiavimo ir ESG (angl. environmetal, social, governance) indikatorių sekimo sprendimą tokioms kompanijoms, kaip BMW ar Société Générale.

CO2 pėdsako skaičiavimų paieškas, tikėtina, paskatino Europos Sąjungos klasifikavimo sistema (taksonomija), pagal kurią didieji bankai jau šiemet turėtų pradėti skirstyti, kuri jų paskolų portfelio dalis atitinka aplinkosaugos tikslus ir gali būti laikoma „žalia“, o kuri „ruda“, skirta verslui, kuris nėra tvarus aplinkos atžvilgiu. „Šis reikalavimas atvėrė terpę kurti, nes verslui kyla daug klausimų: kaip pamatuoti žalumą, kaip rinkti duomenis, juos palyginti? Startuoliai gali siūlyti savo sprendimus ir padėti verslui šiuos klausimus spręsti“, – sako „Rockit“ vadovė.

Pernai pirmą sykį „Rockit“ ir tvarių inovacijų fondo „Katalista Ventures“ organizuotame tvarių inovacijų akceleratoriuje „Rockit Impact“ vienas iš pilotinių projektų taip pat buvo susijęs su tokiu sprendimu. Projekto dalyvis „Swedbank“ kartu su Švedijos startuoliu „Earthbanc“ akceleratoriuje ieškojo būdų, kaip išmatuoti banko klientų CO2 emisijas remiantis įvairiais finansinių transakcijų duomenimis.

Beje, „Rockit“ pernai ir patys įsivertino savo veikloje sukuriamą CO2 pėdsaką, kompensavo jį ir jau tapo klimatui neutralia organizacija. Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, kitas žingsnis – tapti klimatui pozityviais, t. y. neutralizuoti daugiau CO2 nei veikloje yra išskiriama ir rodyti pavyzdį visai fintech ekosistemai.

Naujos verslo kryptys

Lietuva tvarumo inovacijose taip pat yra aktyvi. Pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“, kviečiantis mainytis ar parduoti atsibodusius savo drabužius, neša labai svarbią tvarumo žinutę. Dar vienas stiprus pavyzdys – „CityBee“, kurio veiklos pagrindas yra tvari dalijimosi ekonomika. Vis dėlto, norint prisidėti prie tvarumo, pasak L. Žemaitytės-Kirkman, nebūtina kurti išskirtinai aplinkosaugai skirtus sprendimus. Ir įprasti verslai pasaulyje randa būdų pakreipti savo veiklą ir tai daro vis aktyviau.

„Bet kokios srities įmonė, tiek seniai veikianti, tiek startuojanti, gali save pasukti link tvarumo, net jei iki šiol tiesiogiai aplinkosaugos neakcentavo. Finansinių technologijų srityje tam net atsirado naujas pokrypis – climate fintech. Pakreipti verslą galima įvairiai – štai vienas JAV veikiantis fintech verslas siūlo savo klientams atsiskaitant kortele apvalinti transakcijų sumas ir skirtumą skirti fondui, kuris rūpinasi medžių sodinimu. Kitas pavyzdys – draudimo įmonės, kurios specializuojasi drausti būtent nuo klimato kaitos sukeliamų nelaimių arba taiko patrauklesnius draudimo pasiūlymus tvariai veikiantiems klientams. Ir tokių pavyzdžių galima rasti labai daug“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman. 

Ji pažymi, kad tvarumas vis dar dažniausiai suvokiamas tik per aplinkosaugos prizmę, nors šis terminas apima ir socialinius bei ekonominius sprendimus: dėmesį darbuotojams, jų įvairovei, lygybei, visuomenės įtraukimu, švietimui, taip pat efektyvaus darbo ir nevienadienio pelno siekimui. Taigi, siekti tvarumo svarbu visomis šiomis kryptimis.

Įvertinti savo veiklą

Kad būtų aiškiau, kaip pasukti verslą, pirmiausia svarbu įsivertinti, kiek tvariai jau yra dirbama.  Pernai „Rockit“ kartu su „Katalista Ventures“ Lietuvoje matavo finansinių technologijų startuolių bendruomenės tvarumą ir vertino 29 vietos startuolius, kurių produktai tiesiogiai nėra nukreipti į aplinkosaugos ar socialinių problemų sprendimą. Rezultatai atskleidė, kad kiekvienas jų jau vykdė tam tikrus žingsnius, kurie atitiko bent keletą iš 17 Jungtinių Tautų apibrėžtų darnaus vystymo tikslų tikslų.  Vertinime taip pat išskirtas kiekvieno startuolio potencialas, kuriomis kryptimis galima patobulinti veiklą ir dirbti dar tvariau.  „Kai atkreipi dėmesį į tai, kaip kasdien tvarkai savo verslą, galima pamatyti daug svarbių jau daromų žingsnių.  Vien tas tvarumo įsivertinimas kartais parodo, kiek konkurencinių pranašumų jau galima pasitelkti ieškant darbuotojų ar bandant pritraukti investuotojus“, – pažymi „Rockit“ vadovė.

Pasak jos, tvarumas pats savaime neša naudą verslui, tad įmonėms jau nebereikia atskiros tvarumo strategijos – tvarios veiklos principai turėtų būti įdiegti į kasdienę veiklą ir strategiją, nes tai yra naudinga, taupu, efektyvu. Daugelis įvairių sričių startuolių, net ir nekuriančių sprendimų aplinkosaugos klausimais, patys savaime gali veikti ir jau veikia tvariai.

Kviečia akceleruotis

O sprendimų, kurie padeda gyventi tvariau, turinčius startuolius „Rockit“ ir šiemet kviečia į tvarumo akceleratorių. VŽ jau rašė, pirmame tvarumo akceleratoriuje „Rockit Impact“ pernai buvo kuriami 5 pilotiniai projektai, kuriuos vykdė „Swedbank“, „Telia“, „Linas Agro“, „Elektrum Lietuvoje“, „Telesoftas“ bei potencialų sprendimą jų iškeltiems iššūkiams turintys startuoliai iš Šveicarijos, Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos. Į akceleratoriaus programą iš viso pretendavo daugiau nei 200 startuolių. Kruopščiai atrinktų komandų specializacija apėmė atsinaujinančios ir žaliosios energetikos, išmaniųjų miestų, ekologijos, tvarių finansų ir žemės ūkio sritis.

Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, didžiosioms įmonėms toks projektas leido labai koncentruotai, per trumpą laiką įvertinti galimo inovatyvaus sprendimo praktinę naudą. O startuoliams tai tapo tikru tramplynu, kuris leidžia ne tik sukaupti patirties, išbandyti savo sprendimus, bet ir gauti daug naudingų kontaktų. 3 iš 5 startuolių po akceleratoriaus jau pritraukė ir pirmąsias investicijas. Po pirmojo akceleratoriaus ir „Rockit“ bendruomenę papildė tvarių inovacijų startuoliai, tokie kaip duomenų ir įžvalgų apie miestus platforma „Datahood“, operacinę sistemą vabalų fermoms vystantis „Cogastro“ ar elektra varomų priemonių namų įkrovimo platforma „Lectrium“.

„Tvarumas tampa neatsiejama visų verslų dalimi. Mes stengiamės pristatyti tvarumą praktiškai, verslui kuo suprantamiau. Iš to ir gimė „Rockit Impact“. Šių metų akceleratoriui jau tvirtiname didžiuosius partnerius, jaučiame ir startuolių susidomėjimą, tad, panašu, laukia įdomūs nauji pilotiniai projektai”, – sako „Rockit“  vadovė.