Tvarumo akceleratorius – tramplynas startuoliams ir galimybė didiesiems verslams

Vasaros viduryje pasibaigusio pirmojo tvarumo akceleratoriaus organizatoriai – finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ bei tvarių inovacijų fondas „Katalista Ventures“ – baigia sumuoti akceleratoriaus patirtis, rezultatus ir jau dėlioja planus kitų metų sezonui.

Jekaterina Bitus, „Swedbank“ Lietuvoje Startuolių partnerysčių vadovė, sako, kad ir dalyviams darbai dar nesibaigė, nes iš akceleratoriaus visi išsinešė ne tik patirčių, bet ir potencialių sutarčių ar net būsimų sprendimų, kuriuos bus galima pasiūlyti klientams.

„Galime pasidžiaugti, kad „Rockit Impact“ tikrai sėkmingai pavyko pandemijos sąlygomis. Visi dalyviai iš projekto išsineša labai daug naudos, ryšiai ir darbai nenutrūksta, partneriai toliau tęs testavimus, analizuos sprendimus. Be to, tapo akivaizdu, kad Lietuva tampa labai patrauklia šalimi tvarius sprendimus kuriantiems užsienio startuoliams“, – sako J. Bitus.

Akceleratoriaus metu buvo vykdomi 5 pilotiniai projektai, kuriuose bendrą veiklą vykdė didelės įmonės „Swedbank“, „Telia“, „Linas Agro“, „Elektrum Lietuvoje“, „Telesoftas“ bei potencialų sprendimą jų iškeltiems iššūkiams turintys startuoliai iš Šveicarijos, Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos. Į akceleratoriaus programą iš viso pretendavo daugiau nei 200 startuolių, dauguma jų – iš užsienio šalių. Kruopščiai  atrinktų komandų specializacija apima atsinaujinančios ir žaliosios energetikos, išmaniųjų miestų, ekologijos, tvarių finansų ir žemės ūkio sritis.

„Startuolių atrankos principai pasiteisino. Jų atsinešti sprendimai, motyvacija ir net nuotaika labai praturtino projektą. Ir partneriai buvo iš labai skirtingų sektorių,  o tai leido rasti dar daugiau sinergijų. Tikimės, kad kitąmet pavyks pritraukti verslo partnerių ir iš kitų sektorių, pavyzdžiui, maisto pramonės ar mados“, – sako J. Bitus.

Iššūkis būti greitiems ir drąsiems

„Swedbank“ kartu su Švedijos startuoliu „Earthbanc“ akceleratoriuje ieškojo būdų, kaip išmatuoti banko klientų CO2 emisijas remiantis įvairiais finansinių transakcijų duomenis. Žvelgiant į ateities reikalavimus, kuriuos ES ketina taikyti verslui, įmonės turės gebėti išmatuoti savo tiesiogines ir netiesiogines emisijas ir kitą poveikį aplinkai. Finansinių transakcijų duomenys gali padėti automatizuoti tokius skaičiavimus.

Pasak J. Bitus, jau pirmi bandymai atskleidė, kad kuriant šį sprendimą tiek bankui, tiek ir startuoliui, teks padirbėti iš peties. „Viena vertus susidūrėme su tikrai dideliu duomenų kompleksiškumu ir turėjome įsigilinti į visą problematiką. Kita vertus, praktikoje patyrėme, kaip svarbu tokiuose projektuose drąsiai eksperimentuoti. Didžiosios įmonės įpratusios į klientą kreiptis su jau išdailintu, išbandytu, rinkoje patvirtintu sprendimu, o akceleratoriuje tenka dirbti su prototipais“, – iššūkius aptaria J. Bitus.  

Ramunė Šabanienė, vieno iš projekto partnerių „Telia“ Duomenų mokslo, DI ir Analitikos vadovė, sako, kad bendradarbiavimas su startuoliais suteikia ir naujos perspektyvos, kitokio požiūrio į problemas, su kuriomis susiduriame kasdien.  „Neretai bendradarbiavimas įkvepia naujų sprendimų paieškas, idėjas kaip greičiau ir lanksčiau atliepti rinkos poreikį arba tiesiog ištestuoti potencialią inovaciją rinkoje. Galiausiai, inovacijoms gimti reikia kuo daugiau nuomonių, kuo daugiau skirtingų patirčių. Didžiuojamės, galėdami prisidėti prie startuolių sėkmės“, – sako R. Šabanienė.

Ruošiasi investicijoms

Startuoliams šis akceleratorius iš tiesų tapo galimybe įšokti į verslo ekspresą ir per trumpą laiką ne tik padirbėti su didelėmis įmonėmis, bet ir pritraukti naujų klientų, užmegzti kontaktų. Visi akceleratoriuje dalyvavę startuoliai projekto metu įgijo bent po vieną klientą, o daugelis jų jau ruošiasi ir investicijų pritraukimui.

Saulė Gabrielė Petraitytė, lietuviško startuolio „Datahood“ bendraįkūrėja ir vadovė, sako, kad „Rockit Impact“ jiems padėjo dar visai jauną startuolį stumtelėti į visai kitą lygį. „Datahood“ yra duomenų ir įžvalgų apie miestus platforma, padedanti verslams ir miestų planuotojams analizuoti miesto rajonus ir tinkamiausias vietas žmonėms burtis. Šis startuolis kartu su „Telia“ gilinosi į specifinius verslų poreikius ir, pasinaudojęs telekomunikacijų bendrovės kontaktais bei anonimizuotais duomenimis, jau finalizuoja pirmuosius kontraktus.

„Po tokio akceleratoriaus nebesi tik jaunas verslas iš gatvės, kuris beldžiasi į įmones. Bendrovės „Telia“  turimi duomenys yra labai svarbūs mūsų algoritmams ir sprendimui. Jei ne šis projektas, nežinia kiek laiko būtų užtrukę, kol iki tokių duomenų ir susitarimų būtume priėję.  Be to, gavome labai daug žinių, kontaktų ir galimų klientų.  Dabar ir su kitais verslais jau galime kur kas lengviau ir paprasčiau kalbėtis apie produkto vystymą“, – sako S. G. Petraitytė.

Skaičiuojama, kad prie akceleratoriaus finalinių renginių prisijungė daugiau nei 160 investuotojų, kurie domisi investicijomis į tvarius startuolius. Dalis jų jau susisiekė su komandomis ir, tikimasi, kontaktai virs realiomis investicijomis. Pasak S.G. Petraitytės, „Datahood“ taip pat sulaukė dėmesio ir jau ruošiasi galimam investavimui.

Nuo vabalų fermų iki žaliosios energijos

Kitos akceleratoriaus komandos taip pat vystė aktualius ir tvarius pilotinius projektus.  Lenkijos startuolio „Digital Crops“ jutikliai jau veikia akceleratoriaus partnerio „Linas Agro Group“ valdose. Šie jutikliai fiksuoja daugybę oro ir dirvožemio duomenų. Tai suteikia papildomas galimybes optimizuoti veiklas, reikalaujančias intensyvaus ūkio technikos naudojimo, pavyzdžiui, sėjos pradžią, tręšimą, laistymą ar derliaus nuėmimą. Bendrovė „Telesoftas“ baigia kurti Lietuvos startuolio „Cogastro“ plėtrai reikalingą IT modulį. Startuolis vysto operacinę sistemą vabalų fermoms – išskirtinį projektą visame pasaulyje. O Šveicarijos startuolis „Elblox“ su „Elektrum Lietuva“ programos metu testavo net du naujus pasiūlymus klientams. Vienas iš vystomų produktų yra platforma, kuri energetikos bendrovės klientams palengvins nuotolinių saulės parkų gaminamos elektros užsakymą į namus.

„Kuriant tvarius sprendimus yra būtinas bendradarbiavimas, atvirumas žinioms ir naujovėms bei drąsa eksperimentuoti. „Rockit Impact“ akseleratorius turėjo visas šias dedamąsias ir tai tapo jo sėkmės receptu. Žinant ES ambicijas klimato ir aplinkosaugos srityje, nekyla abejonių, kad tvarumo transformacija turės vykti labai sparčiai. Prie jos neabejotinai turės prisidėti ir verslas. Todėl tikiu, kad „Rockit Impact“ programoje gimę sprendimai turi labai daug potencialo“, – sako J. Bitus.