„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui
Tvaraus verslo principai, apimantys visas bendrovių veiklos sritis, o pirmiausia – gamybą – yra jau nebe madinga kryptis, o aiški laikmečio tendencija. Tai rodo ir vis labiau gamtos taršos nebetoleruojanti visuomenė, ir besikeičiantis verslo elgesys. Verslo konsultantė Jonquil Hackenberg žurnale „Forbes“ rašo, jog nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų svarbiausias vaidmuo keičiant pramonę ir ekonomiką teko technologijoms, o nuo 2020-ųjų prasideda bendrovių pokyčiai pagal tvaraus verslo principus. Ateinantį dešimtmetį verslas įtvirtins uždarą gamybos organizavimo modelį – sieks ne tik gaminti ir parduoti produkciją, bet ir perdirbti produkcijos atliekas.
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas įsitikinęs – visuomenė keičia savo požiūrį, tampa sąmoningesnė, o kartu su ja keičiasi ir verslas. Anot jo, „Vilniaus vandenys“ ilgą laiką turėjo tikslą tiesiog atitikti aplinkosauginius reikalavimus, tačiau šiandien to nebepakanka – būtina žengti toliau.
„Juntame augantį ir akcininko, ir visuomenės lūkestį – vertindami mums kaip paslaugų tiekėją, kaip vandentvarkos įmonių lyderį, jie vis dažniau akcentuoja ir tai, kokios kokybės paslaugas teikiame, ar esame draugiški aplinkai, kurioje veikiame. Taigi turime pradėti galvoti ne tik apie pagrindinius veiklos rodiklius – efektyvumą, rezultatyvumą, bet ir apie veiklos tvarumą, spartesnį atsinaujinančių energetinių šaltinių veikloje panaudojimą, žaliąją energiją“, – sako bendrovės vadovas M. Švaikauskas.
Dumblas – ne tik atlieka
Vienas iš projektų, atliepiančių ambicingus bendrovės „Vilniaus vandenys“ tikslus – dumblo naudojimas miškams tręšti. Jau beveik dvejus metus dalį dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, bendrovė džiovina ir panaudoja kaip trąšą energetiniams želdiniams – miškui, kuris auginamas kaip biomasė biokurui.
Dumblas – natūraliai susidaranti organinė medžiaga, liekanti po mechaninio ir biologinio nuotekų valymo. Kaip ir didžioji dalis atliekų, dumblas turi būti tinkamai utilizuojamas. Dažnai nuotekas tvarkančios bendrovės atliekas tiesiog sudegina.
„Vilniaus vandenys“ – vienintelė bendrovė Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse, kuri susidariusį dumblą apdoroja termohidrolizės įrenginiuose ir šio proceso metu susidariusias biodujas panaudoja elektros energijos gavybai, o likusią dalį dumblo džiovina ar atiduoda kompostuoti.
Taigi likutinė nuotekų valymo metu susidaranti organinė medžiaga – dumblas – yra net dukart „įdarbinama“: kaip žaliava biodujoms, iš kurių vėliau gaminama elektros energija bei šiluma, ir kaip trąša biomasės želdynams.
„Utilizuoti dumblą deginant – paprasčiau ir pigiau, tačiau gamta ir toliau teršiama. Todėl mes suradome kitą sprendimą. Dar 2018 m. pradėjome vykdyti žiedinės ekonomikos principais paremtą projektą ir dalį mūsų nuotekų valykloje susidarančio ir išdžiovinto dumblo panaudojame energetinių želdinių tręšimui. Rezultatai pranoksta lūkesčius. Dumblą perdirbant tokiu tempu, per trejus metus anglies dvideginio patekimą į aplinką sumažinsime 42 tūkst. tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia beveik 200 tūkstančių Vilniaus gyventojų“, – sako M. Švaikauskas.
Dumblo antrinis panaudojimas – dalis projekto „NutriBiomass4LIFE“, kuriame kartu su bendrove „Vilniaus vandenys“ dalyvauja bendrovės „Pageldynių plantacija“ ir „Pramonės energija“, taip pat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos miško savininkų asociacija ir Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas. Projekto metu siekiama sukurti parodomąjį didelių miestų žiedinės ekonomikos modelį, kuomet daug vertingų medžiagų turinčios miesto atliekos panaudojamos biomasės auginimui, o šioji vėliau virsta atsinaujinančių išteklių energija ir grįžta miestui.
Dvigubas efektas: grynesnis oras ir derlingesnis dirvožemis
Išvalytų nuotekų dumblą grąžinant į žemę, jame sukauptas anglies dvideginis (CO2) kaupiasi dirvožemyje. Iš ten jį pasisavina medžiai – natūraliausias ir efektyviausias CO2 sugėrimo mechanizmas, sukurtas pačios gamtos. Džiovintame nuotekų dumble yra net iki 60 proc. anglies, kuri tręšimo metu yra išsaugoma dirvožemyje. Tuo tarpu nuotekų dumblą sudeginant, visa dumble esanti anglis CO2 pavidalu išleidžiama į aplinką.
VERSLO TRIBŪNA
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Ne degindama, o panaudodama dumblą trąšoms ir energijai gaminti, mažindama išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bendrovė „Vilniaus vandenys“ prisideda prie tvarių aplinką tausojančių sprendimų. Tačiau yra ir dar vienas svarbus aspektas: perdirbtu dumblu tręšiant želdynus, didinama ir biokuro pasiūla Vilniaus regione.
Kadangi biomasės želdiniai ir plantaciniai miškai paprastai veisiami nederlinguose dirvožemiuose, kaip trąša naudojamas nuotekų dumblas dėl maistinių medžiagų gausos užtikrina reikšmingai didesnius biomasės prieaugius. Taigi antrinis dumblo panaudojimas ne tik sprendžia aplinkosaugines problemas, bet ir reiškia papildomą naudą ūkininkaujantiems nederlingose žemėse.
Didžiausioje Lietuvos Vilniaus nuotekų valykloje susidaro apie 20–25 proc. viso šalies nuotekų dumblo, iš kurio per metus išgaunama maždaug 30 tūkst. tonų sausinto dumblo. Specialia įranga atliekas galutinai išdžiovinus, lieka apie 9 tūkst. tonų sausų medžiagų. Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ išdžiovino ir trešimui išvežė kiek daugiau nei 5 tūkst. tonų džiovinto dumblo. Per šių metų pirmą pusmetį jau sukaupta ir išdžiovinta beveik 3 tūkst. tonų dumblo, kurio dalis jau pasiekė energetinius želdinius.
Planuojama, kad iki 2022 m. kovo džiovintu dumblu iš Vilniaus nuotekų valyklos bus patręšta iš viso net apie 1,8 tūkst. hektarų biomasės želdinių ir plantacinių miškų.
Griežta surenkamų nuotekų kontrolė
Nuotekų dumblo naudojimas medžiams tręšti leidžia utilizuoti miestų valymo įrenginiuose susikaupusią atlieką, kartu gaunant ir ekonominę naudą. Tačiau nuotekų dumblo kompostą būtina naudoti labai atsargiai, laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Dumble, kaip ir pačiose nuotekose, gali būti didelės koncentracijos sunkiųjų metalų, todėl itin svarbu reguliuoti ne tik tręšimą, bet ir užkirsti kelią pačių nuotekų taršai, siekiant apsaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių aplinką, o taip pat ir dirvožemį.
„Vienas svarbiausių mūsų pastarojo laikotarpio prioritetų – kova su teršėjais. Atvejai, kai nustatę nuotekų taršą plastiku sustabdėme nuotekų priėmimą iš įmonių, buvo tik pirmosios kregždės. Po šių įvykių dar labiau sugriežtinome įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę – pasiryžome etapas po etapo tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad surastume visus kelius, kuriais jos atiteka į valymo įrenginius ir įvardintume tikruosius teršėjus“, – sako M. Švaikauskas.
Bendrovės vadovas pasakoja, kad įmonėje aktyviai veikia Taršos užkardymo grupė, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti didžiausių šalies įmonių, išleidžiančių nuotekas į bendrovės valymo įrenginius, kontrolę ir, jei prireikia, imtis priemonių. Vis tik pirmiausia, kaip sako M. Švaikauskas, iš įmonių tikimasi dialogo, bendro atsakingo požiūrio į aplinką, kurioje kuriamas verslas. Anot jo, neatsakingas cheminių medžiagų naudojimas gamybos procesuose, požiūris, kad teršalus ir atliekas galima supilti į nuotekas, kurias kažkas vis tiek išvalys, yra ir trumparegiškas, ir neatsakingas. Deja, priduria pašnekovas, vis dar egzistuojantis.
„Dar šią vasarą mūsų Taršos užkardymo grupė pradėjo aktyvią surenkamų nuotekų kontrolę. Patikrinome visas, iš viso 60, Vilniaus miesto ir rajono pirmo kėlimo siurblines ir 4 kolektorius, iš kur nuotekos patenka tiesiai į Vilniaus miesto nuotekų valyklą. Ieškojome sunkiųjų metalų ir plastiko. Gera žinia, kad pastarojo neaptikome, o atlikti sunkiųjų metalų tyrimai parodė, kad kai kurių metalų, pavyzdžiui, cinko ir vario, leistinos koncentracijos ribos viršijamos net keliolika kartų. Tai reiškia tik viena – dalis įmonių nesilaiko teisės aktuose nustatytų koncentracijų ribų sunkiesiems metalams, kurie yra tam tikrų pramonės šakų atliekos ir jas įmonės turi apsivalyti pačios. Gavę tokius rezultatus, tęsiame savo tyrimą, kol nustatysime konkrečius taršos šaltinius, tuomet jiems taikysime sankcijas“, – apie vykdomą kontrolę pasakoja M. Švaikauskas.
Kaip bendrovėje „Vilniaus vandenys“ dumblas virsta naudinga trąša Vilniaus miesto nuotekos, patekusios į valyklą, pirmiausia valomos mechaniškai. Pro stambias ir smulkias grotas iš nuotekų pašalinami nešmenys (nuogrėbos), kurie plaunami, nusausinami, sutankinami ir išvežami į sąvartyną. Tada nuotekos patenka į smėliagaudes, kuriose sulaikomas nuotekose esantis smėlis. Jis išplaunamas ir išvežamas kompostuoti. Nuotekos toliau teka į pirminius sėsdintuvus – juose nusodinama stambioji, t. y. neištirpusi organika (pirminis dumblas). Dabar nuotekos yra nuskaidrintos ir jas galima toliau valyti biologiškai. Po mechaninio valymo ateina eilė biologinio valymo etapui. Nuotekos patenka į aerotanką su šešiomis sekcijomis, kuriose yra paeiliui maišomos, aeruojamos, aktyvaus dumblo pagalba suskaidomos jose likusios organinės medžiagos. Biologinio valymo procesą perėjusios nuotekos – tai vandens (išvalytų nuotekų) ir aktyvaus dumblo mišinys. Jis patenka į antrinius sėsdintuvus, kuriuose yra nusodinamas aktyvus dumblas, o likusi nuotekų dalis – išvalytas vanduo – išleidžiamas į Nerį. Antriniuose sėsdintuvuose nusodintas dumblas grąžinamas į biologinį procesą ir toliau dalyvauja skaidant nuotekų organines medžiagas, o jo perteklius pašalinamas. 
REKOMENDUOJAME
