„Lašiniai“ vs krizė

2019-aisiais Lietuvos transporto sektorius fiksavo dar vienus įspūdingo augimo metus – krovinių apyvarta tonkilometrėmis didėjo 22%. Stipriausią augimą demonstravo didžiausios transporto įmonės, drąsiai investavusios į savo parkų plėtrą, nepaisydamos 2019 m. pradžioje išaugusio neapibrėžtumo dėl ES ekonomikos augimo ir galimo reguliavimo aplinkos pokyčio.

Šių metų pradžioje Lietuvos transporto sektorius išlaikė dviženklį augimo pagreitį – katalizatoriumi tapo ir gerėjanti ES makroekonominė aplinka. Tačiau, kilus koronaviruso pandemijai, situacija staiga pasikeitė iš esmės. Pasikeitusią krovinių pasiūlos dinamiką lydėjo išaugę administraciniai ir logistiniai iššūkiai, o pervežimai į labiausiai viruso paveiktas teritorijas ir iš jų pareikalavo didelių administracinių resursų tiek užtikrinant vairuotojų saugumą, tiek juos raminant dėl vyraujančio neapibrėžtumo.

Ekonomistai teigia, kad pastaruoju metu situacija rinkoje gerėja, tačiau transporto paslaugų paklausa vis dar smarkiai kinta, todėl išlieka didelis neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų. Be to, transporto sektoriaus dinamikai įtaką daro ir bendra makroekonominė aplinka, kuri vis dar išlieka įtempta. Tačiau, tikėtina, kad, kitaip nei per praėjusią krizę, didžioji dalis Lietuvos įmonių turėtų sėkmingai įveikti iškilusius sunkumus. Pastarąjį dešimtmetį lyderiaujančios bendrovės ne tik išaugo iki 10 kartų, įgijo pripažinimą Europoje, bet kartu ir sukaupė solidžių finansinių resursų, padėsiančių amortizuoti sunkmečio rizikas.

Tarp lyderių Europoje esančios Lietuvos transporto įmonės yra gerai prisitaikiusios prie nuolat kintančių sąlygų, išnaudoja savo pranašumą pritraukdamos darbuotojų iš trečiųjų šalių, o paslaugas teikia palyginti nauju ir patikimu transporto parku, todėl jau kitąmet turėtų sugrįžti į augimo kelią. Apie geresnį mūsų šalies transportininkų pasiruošimą šiandienei krizei byloja ir statistika: pavyzdžiui, bendras sektoriaus bendrovių sukauptas nepaskirstytasis pelnas praėjusių metų pabaigoje sudarė 1,8 mlrd. Eur. Prieš 2009 m. krizę šis rodiklis siekė tik 363 mln. Eur.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Hegelmann Transporte“ vadovas: metai bus nuostolingi, svarbu išlaikyti žmones

Palyginti greitą atsigavimą, net ir juodžiausio scenarijaus atveju, prognozuoja ir patys vežėjai. Asociacijos „Linava“ užsakymu bendrovė „Baltic Institute for Research and Development“ atliko analizę, kuri parodė, kad optimistinio scenarijaus atveju Lietuvos transporto įmonių pajamų mažėjimas šiais metais sieks 633 mln. Eur (1,3% BVP). Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju mažėjimas bus 829 mln. Eur (1,9% BVP). Didžiausias bendrosios produkcijos mažėjimas prognozuojamas pasireiškus trečiajam, blogiausiam, scenarijui – jo atveju bendroji sektoriaus produkcija sumažėtų 1,12 mlrd. Eur (2,7% BVP).

Tradiciškai šalyje didžiausia transporto grupė išlieka varžovų nė iš tolo neprisileidžianti „Girteka Logistics“ (GL). 2019 m. grupės pirminės įmonės UAB „Girteka Logistics“ metinė apyvarta augo 23,7%. Pelningumas sumažėjo nuo 19 mln. Eur iki 9 mln. Eur. Grupės ataskaitoje nurodoma, kad šiam rezultatui daugiausia įtakos turėjo „padidėjusios transportavimo išlaidos ir ženklios bendrovės investicijos į darbuotojus bei technologines naujoves“.

Pastaruosius kelerius metus pajamas sistemingai maždaug trečdaliu auginusi Vokietijos kapitalo UAB „Hegelmann Transporte“, kaip ir pernai, išlieka antroje vietoje. Tomas Jurgelevičius, įmonės generalinis direktorius, veiklos augimą praėjusiais metais aiškina keliais faktoriais: didėjusiu personalo skaičiumi, augusiu transporto parku ir naujomis veiklos sritimis – automobilių, pavojingų medžiagų vežimu. Įkūrus naujų darbo vietų, padidėjo krovinių ekspedijavimo apimtis. Transportininkas sako pastebėjęs, kad per šią krizę bankai buvo gerokai draugiškesni verslui nei anksčiau.

„Prieš 10 metų bankai tiesiog atimdavo sunkvežimius, vežėjai juos palikdavo Vakarų Europoje. Dabar neteko girdėti nieko panašaus. Bankai tikrai labiau solidarūs, kalbasi apie atidėjimus. Tiesa, pasinaudojus atidėjimu, tavo kito kredito klausimas gali būti svarstomas gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis“, – tvirtina T. Jurgelevičius.

Klaipėdoje registruota UAB „Vlantana“ tvirtai išlaiko trečią vietą tarp vežėjų. Nepaisydama pandemijos sukelto nuosmukio, bendrovė šiemet tikisi pasiekti praėjusiais metais gautų pajamų lygį: Tomas Stonys, įmonės vadovas, tvirtina, kad pajamų augimas yra tiesiogiai susijęs su pardavimo rezultatais, o pelno mažėjimą lėmė tiesiogiai su transporto veikla nesusiję veiksniai. Tvarkant procesus, priimta naujų darbuotojų, didinami atlyginimai.

Didžiausią nerimą šalies transporto sektoriui kelia net ne pandemijos iššūkiai, o Mobilumo paketas (MP). Balsavimas dėl šio daug esminių reguliavimo pokyčių atnešiančio dokumento turėtų įvykti liepą, o visos jo nuostatos įsigalioti 2022-aisiais. Įstatymų pakeitimai išaugins administracinę naštą bendrovėms, padidins kaštų bazę ir vers ieškoti sprendimų, kaip pertvarkyti verslą. Vienas nepalankiausių reikalavimų yra įpareigojimas kas 8 savaites grąžinti transporto priemonę į registracijos šalį. Lietuvos transporto sektorius iki 70% visų pervežimų vykdo su Lietuva nesusijusiais kroviniais, todėl šio reikalavimo įgyvendinimas bus esminis iššūkis.

VŽ nuomone, nesiimant strateginių sprendimų pertvarkyti verslo organizavimą, smarkiai nukentės pelno maržos ir ilgainiui kils grėsmė įmonių gyvybingumui.

Jau dabar kai kurių bendrovių vadovai, ieškodami sprendimų, mąsto apie dalies verslo iškėlimą arčiau Vakarų Europos. Viena palankiausių šalių tam yra Lenkija, esanti šalia pagrindinės Europos krovinių rinkos Vokietijos ir turinti panašias sąlygas organizuoti verslą kaip ir Lietuva.

Vežėjai tikina, kad ruošiamos MP nuostatos kartu su šiais metais Vyriausybės padidintu komandiruojamų vairuotojų minimalaus mėnesinio atlyginimo koeficientu sukuria sąlygas, kurios verčia galvoti apie tam tikros dalies veiklos arba darbo jėgos iškėlimą į kitas ES šalis.