Į mokslo centrą pakvies tyrinėti, sugriauti ir vėl sukurti

Jame bet kuris parodos lankytojas gali pažaisti protonų futbolą ir pamatyti, kas atsitinka po virtualaus smūgio. Tokio realaus smūgio metu CERN prieš ketverius metus buvo atrasta viena labiausiai pasaulio mokslininkų ieškotų elementariųjų dalelių – Higso bozonas.

Ši paroda „Santakos“ slėnyje veiks iki kovo 2 d., tuomet bus vežama į sostinę, į naująjį Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą – čia ji veiks nuo kovo 15 d. iki liepos 15 d.

Lietuva vejasi kitas šalis

CERN kilnojamosios parodos atidaryme vykusioje mokslo populiarinimo veiklų konferencijoje kalbėdamas Rolandas Maskoliūnas, biologijos mokslų daktaras, mokslo populiarinimo laidų vedėjas, teigia, jog pasaulyje veikiantys mokslo populiarinimo centrai skatina žmonijos kūrybiškumą, o tai yra visuomenės pažangos sąlyga.

Tokį centrą statys ir Lietuva, tiesa, gerokai pavėlavusi nei kitos pasaulio šalys. Kaip yra skelbta VŽ, neseniai paaiškėjo, jog Nacionalinis mokslo ir technologijų centras bus statomas Kaune. „Mokslo sala“ pavadinto projekto, užimsiančio 9.000 kv. m plotą, įgyvendinimui prireiks apie 23 mln. Eur valstybės, ES, Kauno m. savivaldybės ir privačių kompanijų lėšų.

Kaip anksčiau yra planavusi „Mokslo salos“ projekto komanda, centro statybas planuoja pradėti 2017 m., o atidarymą surengti 2018 m. „Mokslo saloje“ Kaune ketinama įrengti fizikos, chemijos, biologijos, mechatronikos laboratorijas. Mokslo pramogų erdvėje būtų galima susipažinti su inovacijomis, naujausiais mokslo pasiekimais. Planuojama, jog per metus tokį centrą aplankys apie 300.000 lankytojų.

Kaip teigia p. Maskoliūnas, kuris taip pat yra „Mokslo salos“ ekspozicijos įrengimo moderatorius, pasaulyje veikiantys analogiški mokslo centrai tai nėra mokslo muziejai.

„Tai ne tik ekspozicijos, tai vieta, kurioje susitinka mokslininkai, menininkai, lankytojai. Čia bus siekiama sukelti emocijas. Taip pat taip siekiama skatinti jaunimą rinktis mokslininko, inžinieriaus profesiją. Tai bus ir bandymas padėti žmonėms geriau prisitaikyti prie įvairių technologijų, jas lengviau priimti, patiems išbandyti mokslo pasaulio naujoves“, - kalba p. Maskoliūnas. Verslas galės prisistatyti

Pasak Aistės Lukaševičiūtės, „Mokslo salos“ koordinatorės, labai svarbu, kad Nemuno saloje, kurioje bus statomas šis naujas objektas, jau yra visa reikiama infrastruktūra, o žaliąsias erdves bus galima panaudoti lauko ekspozicijoms.

Veiks nuolatinė „Mokslo salos“ ekspozicija bei kintanti ekspozicija, planuojama čia įkurti skaitmeninį planetariumą. „Tai ir erdvė mokslo renginiams, čia bus ir CERN ekspozicija, vyks mokslo populiarinimo renginiai, verslas čia pristatys savo galimybes, - pažymi projekto koordinatorė.

„Kitaip nei muziejuje, čia galėsite ateiti, sugriauti, ištyrinėti ir vėl sukurti, - pasakoja p. Lukaševičiūtė. – „Mokslo salos“ tematika: žmogus, gamta, mašina. Taigi, čia, pavyzdžiui, galėsite tapti kraujo lašeliu, keliaujančiu po žmogaus kūną, o gal robotu“.

Infomobilį įrenginėja privačiomis lėšomis

Siekiant dar labiau populiarinti mokslą, jau rudenį po Lietuvą pradės važinėti privačiomis lėšomis įrengtas infomobilis. Apie tai konferencijos metu informavo Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ direktorius. Tokio infomobilio „paleidimui“ privatus verslas skiria 250.000 Eur, kol kas valstybės ar ES paramos nesulaukta. Infomobilis kuriamas, bendradarbiaujant su latviais ir vokiečiais.

„Šiuolaikinis jaunimas labiau linkęs patyrinėti, pačiupinėti, todėl Lietuvos pramonės įmonės nori dar labiau sudominti būsimuosius darbuotojus savo galimybėmis ir inicijavo infomobilio sukūrimą. Mobili laboratorija galės atvažiuoti į mokyklą – tai tarsi technologinės dirbtuvės. Čia moksleiviai galės sužinoti apie studijas, būsimą darbo vietą, galės atlikti tam tikrus technologinius procesus. Infomobilio viduje bus daug įrangos: 3D spausdintuvai, frezavimo, metalo apdirbimo staklės, monitoriai, testavimo įranga, duomenų bazės su studijų ir karjeros galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje“, - apie naują projektą praneša p. Vilda.