Vyriausybė vėl svarsto apie valstybinį DC, ir vėl kartoja tas pačias klaidas
RC gavo naują kambariuką, kuriame įsirengs serverinę ir, duos dievas, ten nebus lietvamzdžio. Valstybės kontrolė pasidalino informacija, kad po RC serverinės virsmo į baseiną kitos įstaigos suskubo skelbti konkursus atsarginių duomenų kopijų įrangai įsigyti.
Vyriausybė, kaip tas begalvis viščiukas, bėgioja ratais ir apgraibomis ieško, kaip nuogą karalių aprengti, nes kažkada Krašto apsaugos ministerija pažadėjo pastatyti duomenų centrą DC, bet pažado netesėjo. Vyriausybės programoje numatyta sutelkti IT resursų valdymą į vieną vietą, bet per 4 metus nebuvo laiko to padaryti.
Ir čia atsiranda gelbėtojų. Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) drąsiai pažada pristatyti papildomų kambariukų įrangai talpinti. Esama LRTC patirtis – 78 kvadratinių metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas. Ekspertų vertinimu, šiuo metu valstybinėms institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3-1,5 megavato galingumo duomenų centras.
Per keletą savaičių susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos pasknopstomis puolama tvirtinti, be jokios analizės, įsiklausymo į rinką.
Šiame kontekste verta paminėti, kad vienintelį tinkamą, Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis“ grupei, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį DC pardavėme vos prieš du mėnesius.
Kaip galėtų būti
Kaip minėta, ekspertų skaičiavimais šiuo metų valstybinėms institucijoms reikalingas 1,3-1,5 MW galios DC (apie 250 serverių talpinimo spintų).
Žinoma, reikalingas ir rezervinis duomenų centras bei atsarginių kopijų saugykla, kurią, saugumo sumetimais, rekomenduotina turėti ne Lietuvos teritorijoje. Vietoj to, kad dabar lakstyti be galvos ir perdarinėti kiekvienos atskiros įstaigos bendrabučio kambariukus į serverines, reikėtų nupūsti dulkes nuo Kruonio DC projekto, kurį jau daugiau nei dešimtmetį „Investuok Lietuvoje“ pristatinėja potencialiems investuotojams – „Google“, „Microsoft“, „Amazon“.
Padarykime pirmą žingsnį patys – susikooperuokime ir parodykime, kad tikime tuo projektu. Privatūs žaidėjai plečia savo duomenų centrus, bet valstybė sako, kad jai reikia nuosavo. Tai susikooperuokime – sudėkime resursus į vieną vietą, padarykime pirmąjį žingsnį patys. Investuotojams nebereiks siuntinėti gražių pristatymų, bus galima tiesiog parodyti veikiantį DC. Pastatykime tokį, kuris užtikrintų valstybės ir verslo poreikius. Apsikeiskime rezerviniais pajėgumais – verslas gautų pajėgumus valstybiame duomenų centre savo rezerviniams duomenų centrams, o valstybinės institucijos – atitinkamai tokius rezervinius pajėgumus gautų privačiuose duomenų centruose.
Tokiu mainų būdu ir vieni, ir kiti užtikrintume reikalingus rezervus nepertraukiamam paslaugų teikimui. Padarykim IT konsolidaciją, kuri voliojosi stalčiuose nuo 2012 metų ir tik 2020-aisiais įgavo fizinę formą su 20 spintų serverine. Nebešvaistykime laiko ir resursų.
Kai namuose darom vakarienę, mes gi neperkame maisto kiekvienas atskirai, negaminame kiekvienas atskirai ant atskiros viryklės savo atskiro (nors ir to paties) patiekalo, tad kodėl turėtume taip elgtis valstybinių DC atveju?
Nuomonės autorius yra Mindaugas Ubartas, IRT sektoriaus ir susijusių įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius.
