Ankstyva diabeto komplikacijų diagnostika: lietuviai sukūrė unikalų medicininį prietaisą
Sukuria nuotolinį ryšį su gydytoju
Inovatyvų prietaisą „Feetsee™“, kurį žmogus galėtų savarankiškai kasdien naudoti namie ir anksti identifikuoti besiformuojančius uždegiminius procesus pėdose, sukūrė lietuviško kapitalo bendrovė „Diabetis“. Nustatęs uždegimo požymius, prietaisas apie tai informuoja pacientą ir nusiunčia šią informaciją jį prižiūrinčiam gydytojui. Tokiu būdu su gydytoju palaikomas nuotolinis kontaktas, kuris Covid-19 pandemijos metu tapo ypač svarbus.
Bendrovės generalinės direktorės Gintarės Marinės teigimu, diabetas jau tampa epidemija, tad mokslo, medicinos bei verslo atstovai nuolat ieško būdų, kaip užkirsti kelią cukrinio diabeto komplikacijoms ar palengvinti sergančiųjų kasdienybę. Vis tik tokių prietaisų, kurie padėtų stebėti ir informuoti apie besiformuojančias opas pėdose, rinkoje iki šiol nebuvo.
Tikrinti pėdas reikėtų kasdien
Kaip pastebi bendrovės vykdomoji direktorė Urtė Steikūnienė, vis dar yra ne vienerius metus cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurie nežino, kad turėtų reguliariai tikrintis pėdas, nors net apie 70 proc. visų atliekamų kojų amputacijų yra nulemtos cukrinio diabeto komplikacijų. Remiantis tarptautiniu susitarimu diabetinės pėdos klausimais, endokrinologai bei diabetologai teigia, jog, tinkamai prižiūrint ir tikrinantis pėdas, amputacijų skaičių galima sumažinti 45–85 proc. Todėl tikimasi, kad šis prietaisas padės suprasti pėdų tikrinimosi svarbą.
„Diabetas yra klastinga liga. Dėl neurologinių ir kraujotakos sutrikimų sergančiųjų pėdos tampa nejautrios ir blogėja atsiradusių žaizdelių gijimas. Dėl to pėdas reikėtų tikrinti kasdien ir pastebėjus paraudimą ar įtrūkimą kreiptis profesionalios pagalbos. Problema ta, kad dėl įvairių priežasčių taip neįvyksta – žmonės turi judėjimo arba regos sutrikimų, todėl jiems atidžiai apžiūrėti savo pėdas sunku. Be to, ne visada šalia yra žmogus, kuris galėtų tai atlikti. Dėl to išopėjimai neretai būna diagnozuojami tik apsilankymo pas gydytoją metu ar kai žaizdos infekuojasi. Tuomet jau gali prireikti chirurginio gydymo“, – problematiką paaiškina U. Steikūnienė.
Pasitelkė inovatyviausias technologijas
Kuriant šį prietaisą G. Marinė ir U. Steikūnienė daug konsultavosi su Lietuvos bei JAV medikais ir subūrė technologinių ekspertų komandą. Taip pat buvo pasitelktos inovatyvios technologijos, kurios spurtavo per paskutinį penkmetį.
Šiuo metu „Feetsee“ prototipas yra visiškai pritaikytas naudojimui namie. Greitu laiku bus pratęsti klinikiniai tyrimai su pacientais, o eksperimentiniai duomenys jau parodė, kad prietaisas puikiai veikia ir savo tikslumu pralenkia iki šiol naudotas technologijas.
Siekiant išvengti kopijavimo – tarptautinė apsauga
Tai yra pirmos klasės medicininis neinvazinis stebėsenos prietaisas, tad tiek jam, tiek įmonei keliami itin aukšti reikalavimai, reikalingi įvairūs sertifikatai ir iki komercinės veiklos dar teks palaukti. Vis dėlto, intelektinės nuosavybės apsauga verslininkės jau pasirūpino.
„Rinkoje esame ne naujokai ir nekart teko matyti labai skaudžių patirčių, kai mokslininkai kažką kuria ir, vos jie paskelbia pirmąją publikaciją, tos idėjos yra nukopijuojamos. Tad net klausimų nekilo, jog reikalinga pasirūpinti plačia išradimo apsauga. Mūsų prioritetas šiuo metu yra JAV rinka, tačiau pasvarstome ir apie Europą bei Aziją, tad žvelgiant į tolimesnę perspektyvą itin svarbu užsitikrinti, jog teisinės priemonės mus gins visur, jei atsiras bandymų kopijuoti“, – paaiškina G. Marinė.
Dėl šios priežasties produkto technologijai yra pateikta tarptautinė ir JAV patento paraiškos, taip pat apsaugą ketinama išplėsti į kitas šalis. Tarptautiniu mastu pateiktas registruoti ir prekių ženklas. Šį išradimą sudaro ir aksesuaras, tad buvo nuspręsta apsaugoti ir jo dizainą.
Paviešinus būtina iškart patentuoti
Kaip paaiškina medicininį prietaisą padėjęs patentuoti „Metidos“ Patentų teisės departamento vadovas dr. Jacekas Antulis, šis atvejis yra puikus intelektinės nuosavybės apsaugos pavyzdys, kaip turėtų elgtis verslai, sukūrę išradimą. Tai ypač svarbu tuomet, kai išradimas susijęs su medicina ar jo veiksmingumui patvirtinti reikės kokių nors tyrimų ar sertifikatų.
„Ypač mokslo pasaulyje, vos paskelbus pranešimą ar kitaip viešai paminėjus apie kuriamą išradimą, tą pačią dieną būtina paduoti patento paraišką. Naujumas yra pirminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar išradimas yra unikalus. Tad viešai paskelbus apie išradimą, naujumo faktas panaikinamas ir kitą dieną išradimas nebelaikomas nauju. Dėl šios priežasties anksčiau laiko – nepateikus prioritetinės patento paraiškos – nereikėtų afišuoti apie savo kuriamus produktus ar technologijas. Deja, maždaug 25 proc. paduodančiųjų patento paraišką to nežino“, – teigia dr. J. Antulis.
Apie apsaugą pagalvoja tik pradėję prekiauti
Patentų eksperto pastebėjimais, vis dar pasitaiko pavyzdžių, kuomet apie intelektinės nuosavybės apsaugą pagalvojama tik pradėjus prekiauti. Arba, pasirūpinama apsauga nacionaliniu mastu ir tik pamačius, kad produktui gerai sekasi, pradedama svarstyti apie apsaugą kitose šalyse. Pagal Paryžiaus konvenciją patento išplėtimas į kitas šalis galimas per 12 mėn. nuo pirminės paraiškos padavimo, o vien nacionalinio patento gavimas užtrunka 20–22 mėn. Taigi, jei nacionalinis patentas jau gautas, pateikti paraišką dėl platesnės apsaugos per vėlu.
Dr. J. Antulio teigimu, sukūrus išradimą, vertėtų atlikti patentinę paiešką ir įsitikinus išradimo unikalumu paduoti paraišką. Tuo atveju, kai nėra tiksliai aišku, kokiose šalyse bus vykdoma komercinė veikla, verta pateikti tarptautinę patento paraišką. Tuomet apsaugą vėliau bus galima išplėsti į pasirinktas šalis ar regionus, kur yra pasirašyta Patentinės kooperacijos sutartis.
„Nors gauti patentams prireikia laiko, jau nuo pirminės prioritetinės paraiškos padavimo dienos išradėjui suteikiama laikinoji apsauga. Tad jeigu po paraiškos padavimo pristatote produktą rinkai ar apie jį viešai paskelbiate, taip panaikinate išradimo naujumą pasauliniu mastu ir kiti jau negali patentuoti tokio išradimo, o jūs tai galite padaryti pasirinktuose regionuose pagal Paryžiaus konvenciją arba Patentinės kooperacijos sutartį“, – pabrėžia dr. J. Antulis.
