Nuo 2026 m. turėtų pradėti veikti Kelių fondas

Planuojama, kad fondo steigimo klausimas bus sprendžiamas Seimo pavasario sesijoje.

Anot ministerijos, fonde bus kaupiamos lėšos iš įvairių šaltinių, kurių pagrindinis bus elektroninė kelių rinkliava (e. tollingas), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. Eur.

Jo įplaukas taip pat sudarys baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą (apie 30 mln. Eur kasmet), motorinių transporto priemonių registracijos mokestis (apie 60 mln. Eur kasmet) bei krovininių transporto priemonių registracijos mokestis (apie 18 mln. Eur kasmet). 

Fondas taip pat turės galimybę skolintis apie 100 mln. Eur fondas galėtų skolintis, nurodo BNS.

„Kelių būklė blogėja greičiau, nei spėjame juos tvarkyti, lėšų nuolat trūksta, todėl reikalingi ilgalaikiai sprendimai. Dėl fondo kelių infrastruktūros finansavimas Lietuvoje, be europinės paramos ir kitų šaltinių, jau kitąmet turėtų priartėti prie 1 mlrd. Eur. Kalbame apie papildomus daugiau nei 400 mln. Eur kasmet. Be to, lėšos, surenkamos iš naudojimosi kelių infrastruktūra, bus nukreipiamos atgal keliams“, – pranešime teigia Eugenijus Sabutis, susisiekimo ministras.

Jo teigimu, „idealiu atveju“ keliams turėtų būti skiriama 1–2 mlrd. Eur. Taip pat, kaip skelbia BNS, neveikiant naujajai e. tollingo sistemai, lėšų iš šio šaltinio fonde jo veiklos pradžioje nebus. 

„Svarbiausia iš finansavimo sričių, e. tollingas, yra susijusi su nemažomis problemomis, kurias paveldėjome. Šiandien iš esmės baigiame išspręsti įvairius teisinius klausimus“, – aiškina  ministras.

VŽ kovo pradžioje rašė, jog laikas tiksi: e. tollingo sistema turėtų būti paleista jau už 10 mėnesių, o ministerija dėl tolesnių veiksmų žada apsispręsti iki kovo pabaigos.

Pasak susisiekimo ministro, toks fondo modelis veikia Lenkijoje, jis orientuotas į lėšų surinkimą iš sunkiasvorio komercinio transporto. Šiuo metu tokio transporto valdytojai Lietuvoje perka vadinamąsias vinjetes dienai, savaitei, mėnesiui ar metams.

„Iš esmės nukopijuota nuo Lenkijos. Mūsų manymu, teisingesnė sistema yra mokestis už naudojimąsi keliu, t. y., už pravažiuotus kilometrus. Tad yra iš esmės dvi dedamosios: infrastruktūrinis mokestis ir papildomas CO2 arba aplinkos mokestis. Mokamų kelių skaičius bus labai nedidelis, palyginti su bendru tinklu. Tai patys pagrindiniai iš tų, kurie nebuvo apmokestinti“, – E. Sabutį cituoja BNS.

Administruotų „Via Lietuva“

Anot jo, fondas kuriamas tam, kad kelių finansavimas būtų tvarus ir ministerija bei „Via Lietuva“ galėtų prognozuoti, kiek gali skirti keliams.

Fondo lėšos būtų naudojamos valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų ir kitos susisiekimo infrastruktūros būklei atkurti, tinklui plėtoti, taip pat keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti. Jo lėšomis bus siekiama atkurti visų valstybinės reikšmės kelių būklę, kad jie atitiktų reikalavimus bent 80%.

Fondo veiklą administruotų „Via Lietuva“.

Anot ministerijos, 2026 m. finansavimas šalies keliams, įskaitant fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 mlrd. Eur, neskaitant Europos Sąjungos paramos.

VŽ primena, kad Lietuvoje keliai finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). Jai lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, keliams ir infrastruktūrai jokie mokesčiai ar jų dalis tiesiogiai nėra skiriami.

2025 m. keliams skirta 803,5 mln. Eur iš skirtingų šaltinių, be Europos Sąjungos lėšų. Anksčiau skelbtais susisiekimo ministerijos duomenimis, 2024 m. keliams realiai skirta 936 mln. Eur, tačiau iš visų šaltinių panaudota 1,005 mlrd. Eur.

Pagal „Via Lietuvos“ skaičiavimus, norint sutvarkyti blogos būklės valstybinės reikšmės kelius, reikia 5,4 mlrd. Eur, o norint sutvarkyti ir tuos kelius, kurie šiuo metu yra ties kritine riba, bendras lėšų poreikis yra 6,5 mlrd. Eur.