Rygos stadionas rūke: nežino, ar statyti savais, ar privačiais pinigais

VŽ primena, kad Nacionalinio futbolo stadiono statybos Latvijoje kainuotų apie 44 mln. Eur. Iš šios sumos 12 mln. Eur turėtų skirti Europos futbolo asociacijų sąjunga (angl. Union of European Football Associations, UEFA).

Dar 16 mln. Eur būtų reikalinga papildomai infrastruktūrai: viešbučiui, restoranui, biurams, konferencijų salėms įrengti. Šiuo metu vyksta projektavimo etapas.

Rygoje vykusioje NT konferencijoje „BREL Forum“, Davis Daugavietis, Latvijos Saeimos narys, pasakojo, kad dabar politikai nesutaria, ar tokį projektą turėtų įgyvendinti viešaisiais pinigais, ar tik iš Futbolo federacijos ir privačių investicijų.

„Yra nuomonė, kad tai turėtų daryti federacija, nes gauna dotacijas iš Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) ir UEFA, bet kol kas tai tik diskusijų pradžia. Visgi mums reikia šio stadiono, mes rengiame dokumentus ir judame į priekį. Ir esame pasiruošę diskutuoti, kaip valstybė turėtų prie to prisidėti“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad potencialiai Latvijos nacionalinį futbolo stadioną būtų galima plėtoti viešosios ir privačios partnerystės (angl. private, public partnership, PPP) būdu.

„Latvija iki šiol nėra to dariusi. Tačiau šiuo metu turime gana nemažą diskusiją dėl nacionalinio futbolo stadiono, kurie Estijoje ir Lietuvoje nėra problema – jos turi didelių stadionų“, – teigė jis.

Politiko teigimu, viešasis sektorius šiuo metu jau yra pasirengęs kalbėtis su potencialiais investuotojais, norinčiais plėtoti tokį objektą, ir išgirsti jų idėjas bei nuomonę.

VŽ primena, kad Vokietijos architektūros biuro „Fiebiger“ projekte, kurį rekomenduoja UEFA ir FIFA, numatoma, kad stadionas užimtų kiek daugiau nei 66.000 kv. m ploto, jame būtų 16.000 vietų.

Bendras sporto komplekso projekto plotas siektų apie 119.000 kv. m. Šiuo metu vyksta projektavimas, kurį baigti planuojama ne anksčiau kaip 2027 m.

Šiuo metu nėra aišku, kokia papildoma infrastruktūra būtų plėtojama, nes Latvijos futbolo federacija neturi parengusi projekto, taip pat nekalbama apie galimus projekto valdytojus.

Priešingos nuomonės

„Valstybė turėtų rūpintis sveikata, bet ne valdyti sporto centrus. Tokius objektus valdant viešajam sektoriui, viskas tampa biurokratiška, o iš tikrųjų reikia nuolat atsinaujinti, kurti naujus produktus. Žmonės, dirbantys šiame sektoriuje, žino, kaip tai reikia daryti“, – konferencijos diskusijoje tvirtino Ernestas Gulbis, Latvijos teniso asociacijos prezidentas.

Anot E. Gulbio, didžiausia valstybės parama sporto infrastruktūrai galėtų būti sklypų forma.

„Nieko daugiau neprašome, neprašome pinigų. Kalbant apie stadioną, ši iniciatyva ateina iš Futbolo federacijos, kurios vadovai yra renkami ketverių metų kadencijai. Kas bus po to, niekas nežino. Žmonės, idėjos keičiasi. Taigi iš investuotojo perspektyvos tai potenciali rizika. Tad tai, ką valdžia galėtų ir turėtų padaryti, tai suteikti galimybę, pavyzdžiui, gauti žemės, ir pinigai ateis, jei projektas bus pelningas, o rizikos suvaldomos“, – teigė jis.

„Tuo labiau, kad didelis stadionas bus naudojamas ir pramogoms. O tai yra visiškai kitas dalykas, kai eina kalba apie finansavimą. Aš visuomet koncentruočiausi į sveiką gyvenimo būdą, vaikus, galimybes kuo platesnei žmonių auditorijai judėti ir sportuoti. Nesvarbu, kokį sportą“, – kalbėjo E. Gulbis.

Kaip skelbta, balandį Rygos savivaldybės taryba uždegė žalią šviesą nacionalinio stadiono projektui ir nusprendė Latvijos futbolo federacijai suteikti 10 ha ploto sklypą Lucavsaloje.

Latvijos nacionalinis transliuotojas lsm.lv rašė, kad Futbolo federacijai penkeriems metams nemokamai išnuomojamas sklypas ir per šį laiką ji privalo parengti visus stadiono statybos dokumentus. Tada Rygos savivaldybė nuspręs, ar sklypą perduoti Futbolo federacijai stadionui statyti.

Situacija Vilniuje

VŽ primena, kad Vilniuje Nacionalinio stadiono kompleksas turėtų būti statomas koncesijos būdu.

Projekto kaina, įskaitant operavimo kaštus, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siekia 155,15 mln. Eur (su PVM).

Vis dėlto, šiuo metu projektas jau metus yra sustojęs, kadangi iki šiol laukiama Europos Komisijos (EK) pritarimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties pakeitimams.

Kaip skelbta, projektui skirta speciali bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ prašymą dėl darbų kainos indeksavimo pateikė 2023 m. spalį. Tuo metu buvo sustabdytos teritorijoje pradėtos objekto statybos.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2426?placement=

Statybos darbų kaina turėjo būti iš viso indeksuojama 39,49%. Tai grindžiama dviem sutarties sąlygomis: anksčiau sutartu rizikos pasiskirstymu bei nenumatytomis aplinkybėmis. Koncesininkas prisiima 15,43% pabrangimą, o institucijos – 24,06%.

Taip pat turėtų keistis ir pats koncesininkas: fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, projekto įgyvendinime pakeistų nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Dėl to susitarta vasario pradžioje.

Kol nėra EK pritarimo, ar valstybės parama projektui yra teisėta, tol sandoris dėl „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų tarp fondo ir „Hanner“ yra neužbaigtas. Jei EK išvada būtų neigiama, tokiu atveju projektas būtų nutrauktas.

Miesto taryba sutarties kainos indeksavimui pritarė vasario pabaigoje, o VPT savo pirmąją išvadą pateikė balandį. Galiausiai dėl korekcijų sutarta rugpjūčio pabaigoje, ir nuo to laiko laukiama EK išvados.