Kaip mažos ir vidutinės įmonės skinasi kelią Lietuvos ekonomikoje
Pasaulio banko duomenimis, SVV sudaro apie 90 proc. visų įmonių pasaulyje, užtikrinančios pusę visų darbo vietų. Lietuvoje šie skaičiai dar įspūdingesni – 99,7 proc. yra mažos arba vidutinės įmonės, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sukuriančios net 56,4 proc. viso šalies bendrojo produkto – tai yra apie 35 mlrd. eurų vertės. Palyginimui – per dešimtmetį smulkaus verslo indėlis į bendrąjį vidaus produktą išaugo beveik dvigubai.
Mažieji ekonomikos gigantai – kas jie?
Paskutiniais duomenimis, mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje kasmet didėja 2-3 proc., o iš jų 85 proc. sudarė labai mažos įmonės (0-9 dirbantieji), 12,2 proc. – mažos (10-49 dirbantieji), ir 2,4 proc. – vidutinės (50-249 dirbantieji). Net apie 70 proc. visų dirbančiųjų dirba šiose įmonėse. Skaičiuojama, kad šių metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo 119 944 SVV. Daugiausiai jų yra vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 67 191 bendrovė.
Mažosios įmonės Lietuvoje dažniausiai užsiima prekyba (21 proc.), profesinėmis, mokslinėmis ir techninėmis veiklomis (13 proc.), statyba (12 proc.), transportu ir saugojimu (8 proc.) bei apdirbamąja gamyba (8 proc.).
2022 metais SVV apyvarta pasiekė 96,2 mlrd. eurų, o tai yra 22,3 proc. daugiau nei 2021 metais. Be to, šios įmonės uždirbo 6,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o tai yra 14,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Svarbu pažymėti, kad tik 4 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiuo metu yra vertinamos kaip aukštos nemokumo rizikos, tuo metu bendrai versle šis rodiklis – 10 proc.
Iššūkiai, potencialas ir alternatyva tradiciniams bankams
Smulkus verslas dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, kuris yra viena iš didžiausių kliūčių augimui. Skirtingais skaičiavimais, nuo 40 iki 50 proc. mažų įmonių susiduria su apyvartinių lėšų stoka ir sunkumais skolinantis plėtrai.
Europos investicijų banko (EIB) duomenimis, Europos Sąjungoje Lietuva išlieka tarp tų, kuriose finansų prieinamumas yra vienas mažiausių. Dažniausiai įmonės nesikreipia dėl finansavimo, nes mano, kad skolinimosi išlaidos bus per didelės arba yra įsitikinusios, kad apskritai negaus finansavimo. EIB analitikų skaičiavimais, Lietuvos įmonėms išorinio finansavimo trūkumas siekia apie 1,1 proc. šalies BVP.
Pasaulio ekonomikos forumas pabrėžia, kad SVV turi didelį potencialą prisitaikyti prie rinkos pokyčių, ypač skaitmenizacijos ir tvarumo srityse. Tačiau šiam potencialui išnaudoti būtina politikos formuotojų ir investuotojų parama, kuri skatintų verslo aplinkos gerinimą ir suteiktų nedideliam verslui prieigą prie finansinių išteklių?.
Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, skiria nemažai dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui – nuo mokymų iki atnaujinto „Naujos kartos Lietuva“ plano, numatančio 1 mlrd. eurų finansinių instrumentų.
Be Valstybės ir ES paramos SVV padėti augti greičiau gali ir alternatyva tradiciniams bankams – specializuoti bankai. Lietuvos banko duomenimis, specializuotų bankų rinkos dalis kasmet auga.
„European Merchant Bank“ – patikimas smulkaus ir vidutinio verslo partneris
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) nuo veiklos pradžios kasmet fiksuoja didėjantį verslo paskolų portfelį. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jis augo daugiau kaip 40 proc. ir siekė 36,5 mln. eurų. Iki 2028 m. „EMBank“ pabaigos savo verslo paskolų portfelį ketina padidinti beveik tris kartus. Bankas didžiausią dėmesį kreipia į SVV finansavimą, teikiant apyvartinio kapitalo, lizingo ir investicines paskolas.
„European Merchant Bank“ yra SEPA, SWIFT ir TARGET2 narys. 12 mėnesių banko klientai gali atlikti pavedimus visame pasaulyje be jokių mokesčių. „EMBank“ taip pat siūlo bankininkystės, kaip paslaugos (angl. Banking as a Service, BaaS), sprendimus
