Rebusas gamybos, gynybos ir energetikos pramonei: kaip greitai pastatyti milžinišką gamyklą?

EPCM (angl. Engineering, Procurement and Construction Management) statybos darbų valdymo modelis gimė vystant pasaulinius pramonės megaprojektus praėjusio amžiaus pabaigoje. Tuomet sudėtingėjančioms gynybos, energetikos, naftos pramonės, oro uostų ir panašių objektų statyboms suvaldyti reikėjo rasti sumanesnių būdų. Vėliau ši metodika ištobulėjo skaitmenizuojantis statybos pramonei.

Dėl greičio ir kompleksiškumo EPCM jau tapo nepamainomas vystant didžiausių Lietuvoje plyno lauko investicijų projektus. Pavyzdžiui, 64 ha sklype esančiai „Be Live” projektuotai „Dovistos” gamyklai statybos leidimas buvo gautas per šešias dienas, kai Lietuvoje sudėtingesnių projektų leidimo gavimas gali trukti mėnesius.

„Natūralu, kad dėl vieno langelio principo ir operatyvumo EPCM ypač aktualus krašto apsaugai ir gynybos pramonei, energetikos objektų, pavyzdžiui vėjo jėgainių parkų statybai”, - sako Darius Kvedaras, kompleksinio statybų konsultavimo įmonių grupės „Be Live” vadovas.

Pasak jo, dirbant EPCM būdu kartu darbuojasi skirtingos, tačiau susidirbusios komandos paraleliai sprendžiančios sudėtingų projektų suvaldymo iššūkius.

“Pastatyti didelę gamyklą pirmiausiai padeda geras pasirengimas kuris užtrunka kiek ilgiau, nes verta investuoti į labai kokybišką projektavimą. Lygiagrečiai, dar projektavimo stadijoje, integravus statybų valdymo procesus, vėliau ant teisingų bėgių pastatytas statybų traukinys gali važiuoti labai greitai”, - pasakoja Darius Kvedaras.

Einant EPCM keliu dirba kelių sričių profesionalai tarp kurių kompetencijų yra generalinis ir skaitmeninis BIM projektavimas, statybų valdymas, inžinerijos ir infrastruktūros įrengimas. Kartu sprendžiami skaitmeniniai, duomenų apsaugos, tvarumo sertifikavimo, eksploatacijos ateityje iššūkiai. Taikomos tokios naujovės, kaip viso gyvenimo ciklo analizė bei dinaminis energetinis modeliavimas.

Statybos darbų greitį vėliau padeda užtikrinti projektavimo metu kuriamas skaitmeninis gamyklos dvynys. Jame 3D technologijų pagalba galima apžiūrėti visas būsimo pastato erdves, netgi baldus. Inžineriniai sprendiniai kuriami taip, kad neliktų neplanuotų alkūnių, susiėjimų ar, pavyzdžiui, jungiklių nepatogiose vietose. Taip, dar projektavimo stadijoje įvertinus visas smulkmenas, prie projekto tobulinimo ar tikslinimo nereikia sugrįžti, o darbai realiose statybose gali būti atlikti ne tik greičiau, bet ir pigiau.

Darius Kvedaras atkreipia dėmesį, kad projektavimas paprastai sudaro iki 10% viso statybos objekto kainos, tačiau projekto kokybė gali iš esmės sumažinti arba priešingai – dėl netikslumų projekte didinti statybų kainą.

Kokybiškai parengtas projektas iš karto yra tinkamas ne tik statybos leidimui gauti, jį be papildomo darbo projekto jau galima naudoti statybai. Papildomai, geras skaitmeninis dvynys leidžia pradėti tvarkyti dokumentaciją pastato perdavimui į eksploataciją dar nepradėjus jo statybų.  Tinkamas projektavimas taip pat padeda vėliau plėsti pastatus.

Anot Dariaus Kvedaro, projektuojant milžiniškas gamyklas lygiagrečiai tenka dirbti su rizikų valdymu ir jas eliminuoti dar planavimo stadijoje, o to pavieniai projektuotojai padaryti negali. Laiku nepasirūpinus rizikų valdymu, vėliau nenumatyti pavojai jaukia darbų grafiką, didina statybų biudžetą bei lemia prastą kokybę.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl EPCM modelis, kurio metu patyrę projektuotojai bendradarbiauja su vadyboje stipriais statybos valdytojais, yra ir saugiausias ir greičiausias pasirinkimas statant sudėtingas gamyklas. Didelėms gamykloms ar gynybos pramonės objektams statyti būtinas greitis, o sprendžiami iššūkiai yra labai kompleksiški.

Pasak Dariaus Kvedaro, atsakingas sėkmingam ir greitam projekto įgyvendinimui kritiškai svarbus yra generalinio projektavimo  ir  statybų valdymo komandų bendradarbiavimas. Generalinis  projektuotojas išsprendžia techninio ir idėjinio integralumo, vadybos klausimus, o architektams lieka grynai architektūrinių užduočių sprendimas, jiems nereikia sukti galvos dėl vadybos ar tiekimo, tai yra tų klausimų, kurie nėra jiems patogiausi. Šio bendradarbiavimo rezultatas yra ne tik gražūs, tačiau ir praktiški, funkcionalūs pastatai.

Kitas svarbus statybų suvaldymo žingsnis yra rangovo parinkimas. “Atskirai samdomas rangovas, skirtingai nei dirbantis EPCM komandoje, yra linkęs skirti pirmenybę projekto pakeitimams ir sprendinių optimizavimui pagal mažiausios darbų kainos principą. Tai lėtina statybos tempą, verčia daryti kompromisus su kokybe, kurie finale grįžta bumerangais griaudami darbų grafikus ir generuodami nenumatytas išlaidas broko taisymui”, - sako Darius Kvedaras.

Anot jo, iš pirmo žvilgsnio EPCM paslaugų integralumo kuriama pridėtinė vertė atrodo savaime suprantama, tačiau ji kol kas nei Lietuvoje, nei platesniame regione nėra lengvai pasiekiama, nes visas tam reikiamas stiprias kompetencijas po vienu stogu rasti nėra lengva. „Realų statybos valdymo integralumą užtikrinančiai komandai kurti reikia laiko ir kryptingų pastangų“, – sako „Be Live“ vadovas.

EPCM statybų valdymo modelį  „Be Live“ taikė didžiausių pastarojo meto gamyklų Lietuvoje „Dovistos“, bei „Continental”  projektų kūrimui bei įgyvendinimui. Šis naujoviškas Lietuvoje statybų valdymo modelis pasiteisino neseniai baigtos skraidymo simuliatorių įrangos „Virpil Controls“, medicininės įrangos „ESCO Technologies” gamyklose  ir dabar sėkmingai yra naudojamas keliose naujuose gamyklų ir energetikos projektuose.

 

 

Pirmasis EPCM projektas Lietuvoje buvo Marijampolės laisvosios ekonominės zonos išvystymas. Tuomet, dar 2018 metais, „Be Live“  įmonių grupės bendrovė „Baltic Engineers“ parengė šios LEZ teritorijos vystymo planą, suprojektavo kelių ir inžinerijos infrastruktūrą, pirmuosius pastatų kompleksus.

Kompleksinio statybų konsultavimo įmonių grupei „Be Live” priklauso UAB „Baltic Engineers" ir UAB „Be Constructive”.