Nuo pirmadienio – naujas „Milijardas verslui“: teiks iki 250 mln. Eur paskolas

V. Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, A. Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, I. Beiliūnienė, „Invegos“ valdybos narė ir verslo plėtros vadovė. Organizatorių nuotr.

Nuo kitos savaitės – balandžio 29 d. – pradės veikti nauja skatinamoji finansinė priemonė „Milijardas verslui“, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pagal šią priemonę verslas galės gauti iki 150 mln. Eur paskolas, o kartu su kitais investuotojais – iki 250 mln. Eur paskolas rinkos sąlygomis. Jomis pasinaudoti galės ir gynybos bei saugumo srityje veikiančios įmonės.

„Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. Eur. Finansinės paskolos skirtos investiciniams projektams, industrijoms, kur Lietuva turi pasiekimų, bet vis dar reikia pagalbos“, – ketvirtadienį pristatydama priemonę „Milijardas verslui“ teigė Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Pagal priemonę verslas galės gauti iki 150 mln. Eur „Invegos“ tiesiogiai teikiamų arba subordinuotų paskolų, o sindikuotų paskolų finansavimo suma galės siekti iki 250 mln. Eur. Dėl paskolų galės kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) bei didelės įmonės. Maksimali paskolų trukmė – 15 metų su galimybe pratęsti terminą iki 20-ies metų. Paskolos bus teikiamos rinkos sąlygomis.

Paskolų sutartys – iki 2026 m.

Priemonę administruoja „Invega“, paraiškas paskoloms gauti bus galima teikti nuo balandžio 29 d., o paskolų sutartis pasirašyti iki 2026 m. birželio 30 d.

Ingos Beiliūnienės, „Invegos“ valdybos narės ir verslo plėtros vadovės teigiu, planuojama, kad paraiškų priėmimas prasidės pirmadienį po pietų, „Invegos“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti, kaip parengti paraiškas.

Paskolos – iki 150 mln. Eur vienai įmonei ir iki 250 mln. Eur kartu su kitais bankais ar privačiais investuotojais – bus teikiamos rinkos sąlygomis.

„Palūkanos bus rinkos – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lengvatinių paskolų šiuo atveju nebus. Bus vertinama ir kredito rizika, ir gebėjimas grąžinti, ir užtikrinimo priemonės turimos ir įkeičiamos už paskolą ir panašiai. Nebus tos vadinamos valstybės pagalbos, nebus lengvatinių palūkanų, jos bus normalios, rinkos“, – sako I. Beiliūnienė.

Skaičiuojama, kad bendras paskolų poveikis bus didesnis negu priemonės biudžetas, nes paskolų lėšos sugrįš į „Invegą“ ir galės būti panaudojamos naujiems projektams.

„Startuojame su 1 mlrd. Eur, tačiau sukauptos palūkanos, grįžtantys paskolų mokėjimai vėl bus reinvestuojami, tad, skaičiuojame, bendras efektas turėtų siekti iki 2 mlrd. Eur. Labai svarbu ir tai, kad šios priemonės lėšomis galės pasinaudoti ir gynybos bei saugumo sektoriuje veikiančios įmonės, kas išlieka vienu iš prioritetų artimiausiais metais“, – teigia I. Beiliūnienė.

Inovacijos būtinos

Finansavimas bus teikiamas projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.

„Tai svarbiausia metų priemonė, dėl kurios ilgai dirbome ir ilgai laukėme. Patiriant nuosmukį, kai visos investicijos stoja ir matome pramonės sektoriaus stagnaciją, ji sudaro galimybę pramonei ir visam verslui gauti pinigų nepaprastai reikalingoms naujovėms, gauti lėšų investuoti į pažangesnes, inovatyvesnes, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Šios inovacijos dabar neabejotinai būtinos perorientuojant mūsų gamybą į naujus poreikius, į pasaulinę inovatyvios pramonės darbotvarkę“, – pranešime cituojamas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Reikalavimai pareiškėjams

A. Armonaitės, ekonomikos ir inovacijų ministrės, teigimu, 2023 m. bendras Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamų pagalbos priemonių paketas siekė beveik 2 mlrd. Eur. Iš jų buvo finansuojamos priemonės augimui, pertvarkai, žaliajai ekonomikai.

„Tačiau akivaizdu, kad stambaus kapitalo projektai dažnai likdavo nuošalyje. Taigi milijardas eurų būtent ir atvers galimybes kurti bei plėsti stambius projektus, o kartu užtikrins investicijas į tvarų Lietuvos verslą ir inovacijas“, – nurodo A. Armonaitė.

Norinčioms pasinaudoti priemone įmonėms taip pat numatyti ir kiti kriterijai, tarp kurių – ryšių su Lietuvai priešiškomis valstybėmis neturėjimas, užtikrinimas, kad projektai nedaro reikšmingos žalos aplinkai, taip pat kad projekte dalyvauja tiekėjai, rangovai, kurie nėra kontroliuojami trečiųjų šalių subjektų, o jų valdymo organai veikia ES.

Preliminarus dokumentų sąrašas, kurį turės pateikti finansavimo siekiančios įmonės:

Paraiška, kuri pildoma ir teikiama internetu, prisijungus prie sistemos.
Įmonės vadovą ir įgaliotą asmenį identifikuojantys asmens dokumentai.
Aktuali įmonės ir valdymo struktūra, t. y. nuosekli informacija apie visus įmonės ir valdymo struktūros lygmenis, taip pat visus įmonės nuosavybės ir valdymo struktūros lygmenyse esančius fizinius bei juridinius asmenis.
Laisvos formos dokumentas, kuriame nurodyti verslo subjekto ir su juo susijusių įmonių ryšiai.
Užpildyta ir pasirašyta atitikimo Reikšmingos žalos nedarymo principui vertinimo anketa (deklaracija).
Einamųjų finansinių metų tarpinį paskutinio ketvirčio finansinių ataskaitų rinkinys.
Verslo planas.
Verslo subjekto valdymo organo sprendimas dėl nutarimo projekto įgyvendinimui skirti būtiną sumą.
Veiklos (finansinių) duomenų detalizacija.
Trys atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymos iš skirtingų finansų įstaigų (tiesioginių paskolų atveju).
Privataus finansuotojo ketinimo dalyvauti projekte raštas, jei privatus finansuotojas ketina suteikti paskolą.
Kiti dokumentai, atsižvelgiant į projekto specifiką.