Kaziuko mugė 2024: be Rotušės aikštės, bet su 1.400 prekybos vietų
Kaip nurodo Renaldas Gražys, Kaziuko mugės organizatorių atstovas, dar likę 40 laisvų vietų prekiaujantiems ne maisto gaminiais.
Vasario 7 d. duomenimis, 1.260 prekybos vietų yra rezervuotos ir apmokėtos, o 110 – rezervuotos.
Norintieji prekiauti Kaziuko mugėje pateikė daugiau kaip 1.400 paraiškų. Prekybos vietų šiemet numatyta daugiau nei 2023 m. – 1.400.
[infogram id="fc0c5b25-cdfe-4d06-8a6e-35d349128077" prefix="MAR" format="interactive" title="Kaziuko mugė 2024"]
Nauja rezervacijų tvarka
R. Gražys nurodo, kad šiemet registracijos sistemoje atsirado per 300 naujų prekeivių paskyrų. Didesnį jų skaičių pašnekovas sieja su žinia apie naują vietų pardavimo tvarką ir griežtesnį asortimento vertinimą. Pranešta, kad bus atsižvelgiama į tai, kas buvo nurodyta mugės prekeivių paskyrose ankstesniais metais ir kuo iš tiesų buvo prekiaujama.
Sausio 11 d. atliktos prekeivių apklausos duomenimis, 65% iš 480 respondentų rinkosi naują prekybos vietų rezervacijų tvarką.
„Daugiausia nepasitenkinimo nauja tvarka sulaukėme dėl to, kad buvo ribojamas vietų kiekio pasirinkimas. Skundėsi ir tie, kurie ankstesniais metais perpardavinėdavo tikrųjų gamintojų produkciją ir šiais metais negavo galimybės rinktis vietų centrinėse mugės dalyse“, – teigia R. Gražys.
Jis nurodo, kad šiemet dalyviai, kurių paraiškos buvo patvirtintos, prisijungę prie savo paskyros, nuo sausio 30 d. 12 val. galėjo matyti jiems organizatoriaus siūlomas vietas bei pasirinkti esančias laisvas. Vietos buvo siūlomos atsižvelgiant į turimus sertifikatus, asortimento išskirtinumą bei tai, kaip prekyvietės buvo įrengtos pernai.
Paraiškų atmetimo priežastys
Pašnekovas nurodo, kad šiemet nepatvirtintų paraiškų – daugiau kaip 60. Paraiškos dažnai būna atmetamos dėl akivaizdaus asortimento neatitikimo, anketose randamų prekių iš Kinijos e. prekybos platformos „AliExpress“ ar kitų e. parduotuvių, bandymų prisidengti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims priklausančiais Tautinio paveldo sertifikatais.
Taip pat atmetamos paraiškos tų dalyvių, kurie ankstesniais metais prekiavo masinės gamybos atvežtine produkcija iš įvairių užsienio valstybių ir neketina pakeisti šio asortimento.
.jpg)
Kaip nurodoma Kaziuko mugės interneto svetainėje, prekeiviai turi būti amatininkai, kūrėjai, meistrai, ūkininkai ir kiti asmenys, kurie prekiauja pačių sukurtais, nemasinės gamybos, tautodailės ir dailiųjų amatų dirbiniais, žemės ūkio ir maisto produktais bei kitais etninio materialiojo paveldo gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis.
R. Gražio teigimu, mugės tikslas – pasiūlyti lankytojams kuo didesnę asortimento įvairovę. Tačiau organizatoriai ir šiemet neišvengia bandymų apeiti sistemą naudojant skirtingas paskyras.
Keitėsi vietų planas, kainos – ne
2024 m. Kaziuko mugės kainodara prekeiviams liko nepakitusi, bet keitėsi prekybos vietų planas.
„Šiais metais buvo atsisakyta Pilies g., Didžiosios g. bei Rotušės a. Iš paraiškų matėme, kad labai maža dalis pageidavo prekiauti šiose vietose“, – teigia R. Gražys.
Įvertinus prekiautojų pageidavimus, eismo ribojimo ir su tuo susijusius senamiesčio gyventojų iššūkius, buvo nuspręsta mugę išplėsti per visą Gedimino prospektą iki A. Goštauto gatvės.
Šių metų naujiena – Smagurių kiemas Lukiškių aikštėje. Čia įsikurs daugiau kaip 140 maisto gaminių prekeivių.
„Tai – vieta norintiems kuo greičiau apsipirkti ar susipažinti su visa Kaziuko mugės kulinarine įvairove“, – naujieną pristato R. Gražys.
VERSLO TRIBŪNA
Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius, akcentuoja, kad daugiausiai finansuoja smulkiuosius verslus iki 10 darbuotojų, kurie paprastai sulaukia mažiausiai bankų dėmesio. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, kur paslaugas teikia „Noviti Finance“. Tokie smulkūs verslai sudaro apie 82–84% visų įmonių minėtose šalyse.
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Kaziuko mugės istorija siekia XVII a. pradžią. 2024-ųjų mugė bus susijusi su Dainų švente, vyksiančia birželio 29–liepos 6 d. Tad, kaip nurodo organizatoriai, Kaziuko mugė bus ne tik pavasario, bet ir Dainų šventės šauklys.
