Dirbtinis intelektas: naujos galimybės, o ne nuosprendis vertėjams ir kitų profesijų atstovams

Tiesa, DI nepaminėjo dar vienos profesijos, kuri taip pat šiuo metu išgyvena didelius pokyčius – tai vertėjai. Per pastaruosius metus mašininis (automatinis) vertimas sparčiai patobulėjo. Jei dar prieš keletą metų vertėjai puoselėjo viltį, kad programos niekada nevers taip gerai kaip žmogus, tačiau dabar turi pripažinti, kad automatinio vertimo sistemos gana kokybiškai susidoroja su įvairiais tekstais. Vertėjui dabar vis dažniau tenka ne pačiam versti, o redaguoti automatiškai išverstą tekstą, t. y. postredaguoti (angl. post-editing). Profesionaliai postredaktoriaus sutvarkytas mašina verstas tekstas, iš esmės niekuo neturėtų skirtis nuo vien tik žmogaus versto teksto. Ilgainiui dauguma vertėjų dirbs tik postredaktoriais.

Tačiau jokiu būdu tai nereiškia nuosprendžio kalbos specialistams. Be jų pagalbos neišsiverčia net pats DI. Juk „ChatGPT“ pagrindą sudaro kalba ir tekstai, todėl ši DI technologija ir vadinama didžiuoju kalbos modeliu (angl. Large Language Model – LLM). „Svarbu pažymėti, kad „ChatGPT“ yra kalbos modelis, kuris mokytas reprodukuoti ir generuoti teksto turinį. Jis gali apdoroti žodžius ir sakinio struktūras, tačiau neturi išorinio pasaulio suvokimo kaip žmonės,“ – į klausimą, kas yra „ChatGPT“, gana neprasta lietuvių kalba atsako būtent pats „ChatGPT“. Beje, su juo galima bendrauti įvairiomis kalbomis, tačiau anglų kalba pateikiami atsakymai yra tiksliausi ir taisyklingiausi, nes jis pirmiausia buvo mokytas dirbti su angliškais tekstais.

„Google“ taip pat pristatė didžiuoju kalbos modeliu grįstą DI įrankį „Bard“, pavadintą senovės keltų genčių dainių bardų vardu. Juo jau galima naudotis ir Lietuvoje. „Eurotradus“ komandai tenka prisidėti prie „Bard“ testavimo. Be to, „Google“ užsiminė kurianti dar vieną DI sistemą „Gemini“, kurios pagrindą sudaro taip pat didysis kalbos modelis. Ši sistema esą būsianti dar pažangesnė.

Taigi mums kaip kalbos ir technologijų specialistams patikėta nauja misija – mokyti dirbtinį intelektą, o deramai išmokius juo galima sėkmingai pasinaudoti.

„ChatGPT“, be kita ko, siūlosi atlikti tokias užduotis:

• Informacijos paieška ir terminų ar sąvokų aiškinimas.
• Kūrybinis rašymas: pagal tam tikrus kriterijus rašo tekstus, pavyzdžiui, straipsnius, apžvalgas, istorijas ir kt.
• Pagalba programuojant: programuotojams gali padėti rašyti ar tikrinti programinį kodą.
• Pagalbinė priemonė mokantis ir sprendžiant uždavinius.
• Tekstų apibendrinimas: gali parengti ilgų tekstų santraukas, pateikti glaustą straipsnių ar naujienų apžvalgą.
• Bendravimas ir patarimai: gali konsultuoti įvairiais klausimais, susijusiais su sveikata, mada, kelionėmis, maistu, muzika, pramogomis ir t. t.
• Idėjų ir turinio generavimas: versle „ChatGPT“ gali būti panaudotas generuojant idėjas, kuriant komercinius pasiūlymus, naujus produktus ar paslaugas, modeliuojant vartotojų elgseną ar testuojant scenarijus.
• Tekstų redagavimas ir vertimas iš vienos kalbos į kitą.

Atkreipsiu dėmesį, kad „ChatGPT“ kaip vertėjas kol kas nėra tobulas, todėl vertimams geriau rinktis kitas specializuotas mašininio vertimo platformas, tačiau kaip anglų kalbos redaktorius dirba puikiai – tekstą geba kokybiškai redaguoti, perfrazuoti ar perrašyti norimu stiliumi, įtraukdamas sinonimus, sparnuotus žodžius ir pan.

Taigi į DI reikėtų žiūrėti kaip į atsiradusią papildomą galimybę tam tikrus darbus atlikti greičiau ir kokybiškiau. Juk visai neseniai tekstus surinkinėdavome rašomąja mašinėle, netgi buvo tokia profesija – mašininkė. Dabar mes žengiame dar toliau – pats kompiuteris atpažįsta žmogaus kalbą ir paverčia ją tekstu, kurį akimirksniu išverčia į reikiamą užsienio kalbą ir netgi įgarsina išverstąja užsienio kalba.

Profesijos visuomet kito, vienos išnyko, kitos atsirado, ne išimtis ir dabar. Viena iš tokių naujų profesijų – angliškai vadinami „prompt engineers“. Lietuviškai juos būtų galima vadinti DI užklausų inžinieriais. Jie formuluoja klausimus kalbos modeliams tokiems kaip „ChatGPT“, kad šie pateiktų kuo tikslesnius ir kokybiškesnius atsakymus, t. y. maksimaliai išnaudotų DI galimybes.

Ypač svarbu, kad aukštosios mokyklos žengtų koja kojon su DI technologijomis ir laiku imtųsi rengti naujų profesijų specialistus.

UAB „EUROTRADUS“ pagrindinės veiklos sritys – vertimas, lokalizavimas, technologijos ir tarptautinė komunikacija. Kaip kalbinių paslaugų ir technologijų bendrovė nuolat sekame ir diegiame naujoves, leidžiančias klientams optimizuoti vertimo ir lokalizavimo procesus bei plėstis į tarptautines rinkas.

„EUROTRADUS“ pateko tarp sparčiausiai per pastaruosius metus augusių bendrovių – „GAZELĖ 2022“.