Socialinių verslų poveikis Lietuvoje ir svetur: nuo darbo vietų kūrimo iki ledų, saugančių bites
Poveikio matavimas – vienas svarbiausių kriterijų socialiniam verslui: ne tik įsivertinti, ar verslas iš tiesų sprendžia problemas, pasiekia savo misiją, bet ir pranešti apie poveikį investuotojams, kurie vis dažniau prašo poveikio vertinimo kaip atskaitomybės formos.
„Pastebime, kad verslai dažnai susiduria su sunkumais įvertinti savo kuriamą poveikį. Todėl inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) projektą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones“, – sako Viktorija Bražiūnaitė, LISVA direktorė, „Pamatuotas žaliasis poveikis“ projekto vadovė.
Ji nurodo, kad pavasarį bus parengtas mokymų gidas, skirtas socialinio poveikio matavimo ekspertams. Jie seminaruose tinkama linkme nukreips socialinio verslo atstovus įvertinti galimus poveikio rodiklius ir metodus. Taip pat – kitų sėkmingai veikiančių socialinių verslų poveikio matavimo atvejų analizė veiks kaip efektyvi mokymosi priemonė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje trūksta profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Kadangi socialinio verslo veikla įvairi, o poveikį jie kuria skirtingose srityse, netinka ir standartizuota poveikio matavimo sistema. Todėl LISVA siūlo, kad verta sukurti kokybinius standartus, kuriais galėtų remtis poveikį matuojantys socialiniai verslai.
Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir užsienio šalys. LISVA projekto „Pamatuotas žaliasis poveikis“ dalyviai su partneriais lankėsi Danijoje, Švedijoje ir Latvijoje, kad sužinotų apie vietinių socialinių verslų veiklą, valstybės paramą, taip pat – kaip socialiniai verslai matuoja savo kuriamą poveikį.
Latvija: parduotuvė su nuosava tara pirkti tiek, kiek reikia
Rygoje veikia socialinis verslas „Burka“. Tai – parduotuvė, kurioje galima įsigyti maisto produktų be pakuočių – parsinešti savo atsineštoje taroje.
Kaip pažymi LISVA, tai leidžia nusipirkti maisto pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, todėl padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“.
„Burka“ reiškia gyvenimą be taršos, prieš bereikalingą išteklių ir finansų vartojimą, skatina tvarią plėtrą, draugišką aplinkai, etišką vartojimą ir gyvenimo būdą“, – nurodo LISVA.
Socialinis verslas taip pat įgyvendina iniciatyvas prieš švaistymą, suteikia galimybę vartotojams nemokamai keistis indais, stiklainiais ir kt.
„Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį. Vienas rodiklių – sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai“, – pažymi LISVA.
Švedija: ledai, saugantys bites
Švedijos įmonė „Folket Pops“, įsikūrusi Malmėje, 1 SEK (0,09 Eur) už kiekvieną parduotą ledų porciją skiria bičių išsaugojimui. Ledai gaminami iš tvaraus mišinio ingredientų – vietinių vaisių, laukinių uogų.
Socialinį poveikį šis verslas matuoja pagal tris rodiklius: už parduotus ledus surinktą sumą bitėms išgelbėti, kiek vaisių pavyksta panaudoti ledų gamyboje ir išsaugoti, kad jie nesugestų (nebūtų švaistomas maistas), trečiasis rodiklis – skaičiuojama, kiek į aplinka nepatenka CO2, kuris išsiskirtų, jeigu vaisiai nebūtų laiku suvartoti ir tektų juos utilizuoti.
Danija: perdirbta mediena statybai ir darbo vietos jaunimui
Danijos žaliosios ekonomikos socialinio verslo pavyzdys – bendrovė „Comeback“, kuri gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos. Ji surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei. „Comeback“ dirba su „Gentrae“, „Stark“, „A. Enggaard“ ir „BurntWood“.
Danai gamina ir kokybiškus drabužius, užtikrindami gamybos tvarumą ir į procesą įtraukdami jaunus žmones, kuriems kuriamos lanksčios darbo vietos ir kurie gauna finansinę paramą.
Daromą socialinį poveikį verslas matuoja pagal grąžą, kurią visuomenei suteikia kiekviena krona, investuota į jauno žmogaus darbo vietą. Skaičiuojama, kad per penkerius metus grąža sudaro 4,8 DKK (apie 0,65 Eur), o per penkerius metus projektas užtikrins 30% investicijų grąžą kasmet.
Lietuva: dėvėtos tekstilės panaudojimas
Projekte „Pamatuotas žaliasis poveikis“ pristatyti ir keli versli iš Lietuvos.
Vienas iš jų – žiedinės mados startuolis „Textale“. Bendrovė renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia ją pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, ieško kitų perdirbimo sprendimų.
Kaip nurodo LISVA, taip „Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką. Pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos verslas matuoja poveikį, yra naujų darbo vietų kūrimas pakartotinio tekstilės naudojimo sektoriuje, socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas, vykdoma bendruomenei skirta švietėjiška veikla.
Užsienio partneriams pristatyti ir kiti socialinio verslo pavyzdžiai: 2016 m. Vilniuje, Antakalnyje Agnės Marudinaitės ir Godos Sosnovskienės įkurta „Miesto laboratorija“ – žaliosios bendruomenės švietimo centras, įkvėptas Amsterdamo, Kopenhagos ir Berlyno ekologiškos kultūros pavyzdžių.
VERSLO TRIBŪNA
Atvirojo kodo e. komercijos platforma „Sylius“, sukurta naudojant „Symfony“ karkasą, pastaraisiais metais ypač populiarėja tarp vidutinio dydžio ir didelių verslų, kurie turi nestandartinių poreikių savo e. parduotuvėms. Dėl savo lankstumo ir pritaikomumo „Sylius“ išsikovojo tvirtą poziciją tarp technologiškai pažengusių komandų ir įmonių, kurioms reikia išplėstinių sprendimų. Tačiau e. komercijos ekspertai perspėja, kad ši platforma tinka ne visiems.
Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas stipriausių šalies ekonomikos variklių – ypač kelių transportas, kuriame šalies vežėjai aktyviai dirba visoje Europoje. Kartu transporto ir logistikos sektorius išlieka vienu kertinių pasaulio bei nacionalinės ekonomikos ramsčių. Be efektyviai veikiančių tiekimo grandinių, prekių judėjimas tarp gamintojų, tiekėjų ir vartotojų sustotų, o tai paveiktų beveik visas sritis – nuo prekybos ir pramonės iki žemės ūkio ir paslaugų.
Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius, akcentuoja, kad daugiausiai finansuoja smulkiuosius verslus iki 10 darbuotojų, kurie paprastai sulaukia mažiausiai bankų dėmesio. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, kur paslaugas teikia „Noviti Finance“. Tokie smulkūs verslai sudaro apie 82–84% visų įmonių minėtose šalyse.
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
Taip pat – Mildos Paukštės įkurta džinsų antrinio panaudojimo studija „Denim Diaries“, kurioje iš dėvėtų džinsų gaminami maišeliai, prijuostės, aksesuarai, dekoruoti džinsiniai drabužiai ir kiti gaminiai.
