„TrenkTuras“: kaip žygiai suvienija įmones?

Išvien su gamta ir kolegomis

„Nuo bendradarbio iki bendražygio – tik vienas žygis“ – tokiu šūkiu įmones rinktis individualias žygiavimo patirtis kviečia didžiausi pėsčiųjų žygių organizatoriai Baltijos šalyse „TrenkTuras“.  Savo veiklą pradėję dar 2015 m., jie iš pradžių siūlė tik masinius žygius, o jau po dvejų metų į programą įtraukė ir privačius renginius įmonėms. Ši pramoga komandoms kasmet stiprėjo, plėtėsi ir galiausiai tapo kokybiškai organizuota veikla ne tik mažiems kolektyvams, bet ir didelėms korporacijoms.

Pasak „TrenkTuro“ vadovo Deivido Urbonavičiaus, susidomėjimas ir klientų skaičius iki tol neregėtas aukštumas pasiekė per pandemiją, kai tokie žygiai tapo bene vienintele alternatyva kolegoms gyvai susitikti – vien per antrą 2021 m. pusmetį įgyvendinta daugiau nei 50 privačių įmonių žygių, juose bendrai žygeiviai įveikė daugiau nei 22 tūkstančius kilometrų. Dabar, kai daugelį kamuoja nerimas dėl karo, norinčiųjų rasti užuovėją gamtoje vėl daugėja. „Akivaizdu, kad įmonių vadovų požiūris į darbuotojų susitikimus ir komandos formavimą keičiasi, tikriems lyderiams vis svarbesnis darbuotojų fizinis aktyvumas, įdomios ir turiningos veiklos. Per pandemiją jie buvo paskatinti ieškoti saugių susitikimų sprendimų, tad taip atrado mus. Šiuo metu, beveik Lietuvos pašonėje vykstant karui, vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų emocinei sveikatai, o to šaltiniu tampa buvimas gamtoje“, – sako D. Urbonavičius. 

Nuo bibliotekininkų iki bankininkų 

Tarp „TrenkTuro“ klientų – ir maži, privatūs regionų verslai, ir didelių įmonių kolektyvai. Žygiavimą kaip vieną komandos formavimo būdų jau išbandė SEB banko, „Lidl“, „Teltonika“, „Gintarinės vaistinės“, „Audimo“ darbuotojai, šimtus kilometrų surinko ir Lietuvos statistikos departamento, Bibliotekininkų draugijos bei kitų organizacijų nariai. Dauguma jų rinkosi 10 kilometrų ilgio maršrutą, antras pagal populiarumą – 15 kilometrų, o ilgiausia iki šiol surengta privati žygiavimo patirtis siekė 22 kilometrus. 

Žygeiviai gali rinktis ne tik norimą įveikti atstumą, bet ir bet kurią dominančią Lietuvos vietovę. „TrenkTuro“ komandos nariai – profesionalūs geografai, istorikai, vedliai – pagal įmonės norus parengia individualų maršrutą. Dažniausiai žygiams pasirenkamos įvairios girios, nacionaliniai parkai, taip pat mažiau žinomi šalies miesteliai. „TrenkTurui“ yra tekę organizuoti ir du žygius viename – kai dalis žmonių žygiavo Lietuvoje, o kiti – Lenkijoje, pusiaukelėje prie valstybių sienos jie galėjo pamojuoti vieni kitiems ir pasisveikinti. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1380?placement=

Pasak žygiuose dalyvavusių įmonių atstovų, toks išskirtinis laikas gamtoje kolektyvams leidžia iš naujo pasijausti komanda. „Mintis su kolegomis susitikti ir pabendrauti žygiuojant buvo vienas geriausių sprendimų visai komandai – „kelyje“ sutinki vis kitą pakeleivį, gali su juo pasikalbėti, o gali tiesiog žygiuoti ir leisti pailsėti mintims besigrožint vaizdingu maršrutu. Bet kuriuo atveju buvimas kartu padeda atskleisti kolegų savybes, kurios svarbios ir kasdieniame darbe“, – sako SEB banko Baltijos Operacijų centro vadovė Rima Šiaudinienė. Jai antrina ir UAB „Stebulė“ direktoriaus pavaduotoja Vilma Kropa, kurios teigimu, žygiai – tobulas komandos formavimo formatas. „Tik tokiose situacijose, kai turi įveikti mažesnes ar didesnes kliūtis, pradedi labiau pažinti save ir kitus“, – žygio patirtį apibendrina V. Kropa, pridurdama, kad laukti naujų žygių skatina biuro sienas puošiančios nuotraukos su praėjusios išvykos akimirkomis. 

Kai vienija bendri tikslai 

O laukti naujų patirčių ilgai nereikia – daugybė privačiuose įmonių renginiuose dalyvavusių žmonių vėliau leidžiasi į „TrenkTuro“ masinius ar Solo žygius. Pastarųjų sąraše – beveik 200 maršrutų visoje Lietuvoje. Net ir žygiuodami pavieniui, darbuotojai nepamiršta savo kolegų – vis daugiau įmonių priima Solo žygių iššūkį. Jo esmė – aktyviai leisti laiką su artimaisiais, o kilometrus ir įveiktus žygius skaičiuoti su kolegomis. Pasiryžus leistis į šią „sveikos konkurencijos“ kelionę, sukuriama virtuali įmonės iššūkio aplinka ir Solo žygių kodai, kurie vėliau ir padeda išaiškinti aktyviausius įmonių žygeivius. Pasak „TrenkTuro“ vadovo D. Urbonavičiaus, daugeliui žygių dalyvių tai tampa savaitgalių tradicija ir pagrindine pirmadienių pokalbių tema. Tokia žygiavimo alternatyva sulaukė ir įvertinimo – Žinių radijo organizuotame pandemijai atspariausių verslų konkurse „Sėkmės receptai“ „TrenkTuras“ iškovojo trečiąją vietą. 

Net ir po tokios Solo žygių sėkmės, nepamiršti masiniai renginiai, kuriais „TrenkTuras“ ir pradėjo savo veiklą. Juose, pasak žygių organizatorių, jaučiama ypatinga vienybė. Vienas pavyzdžių – paskutinį vasario savaitgalį (vos kelios dienos po karo Ukrainoje pradžios) Kazlų Rūdoje vykęs žygis. Maždaug 5 tūkstančiai žygeivių, nešini Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, žengė koja kojon tiek su savo kolegomis, tiek artimaisiais. Dauguma dalyvių sakė norintys išreikšti palaikymą kenčiantiems ukrainiečiams, bet tuo pačiu ir nusiraminti patys – gamta tam esą geriausia vieta. Tad akivaizdu, kad žygių poreikis augs ir toliau, o kartu plėsis „TrenkTuro“ pasiekimų statistika. Ji iškalbinga ir dabar: nuo veiklos pradžios žygiuose dalyvavo jau daugiau nei 120 tūkstančių žmonių, o kartu jie įveikė per 3 milijonus kilometrų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.