Lietuvoje registruota 282.000 bedarbių

Analizuojant pandemijos laikotarpiu įsiregistravusių klientų sudėtį, stebima, jog 82.000 asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje, tai yra iki 2020 m. kovo 1 d. 67.200 dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 4.000 – pagal terminuotas, 6.900 dirbo savarankiškai, 7.000 vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.

Šio laikmečio ypatumas – tarp naujų klientų yra 50.200 neaktyvių darbo rinkoje asmenų, iš jų niekur nedirbo – 10.200, nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 40.000, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

„Karantinas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos išaugusiam darbo neturinčių asmenų skaičiui – dėl apribojimų dalies verslų gyvybingumas gerokai sumažėjo. Visgi tai nėra vienintelė priežastis. Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų srautai parodė tikresnį darbo rinkos vaizdą: kiek šalyje yra pasyvių, į darbo rinką neįsitraukusių arba oficialiai neįsitraukusių gyventojų“, – pranešime cituojama Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.

Pasak jos, nerimą kelia iki registracijos visai nedirbusių arba seniai turėjusių darbo santykius darbingo amžiaus žmonių profesiniai gebėjimai ir kompetencijos.

Iki pandemijos vyravusį vyrų nedarbą pakeitė padidėjęs moterų nedarbas – jų registruota 143.500. Dabar darbo ieško 138.600 vyrų.

Šiemet 2.000 (0,4 procentinio punkto) mažiau kreipėsi jaunimo iki 29 metų, tačiau šalyje darbo vis dar neturi 69.500 jaunuolių, o tai – 15,6% šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 54.900, palyginti su 2020 m. vasario 1 d.