E. prekybos šuolis paveiks fizines parduotuves – reikės patogių sprendimų

„Prognozės rodo, kad e. komercija pasaulyje 2020 m. užims 20% visos mažmeninės prekybos, lyginant su 14% pernai. Analogiškos tendencijos vyrauja ir Lietuvoje – palyginus šių ir praėjusių metų sausio-birželio mėnesius, užsakomasis pardavimas internetu arba paštu šalyje išaugo daugiau nei 40%“, – pranešime spaudai cituojamas Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Jis nurodo, kad visa „DPD grupė“ prekes pristatė daugiau kaip 500.000 naujų vartotojų.

„Akivaizdu, kad gyventojai sudėtingo laikotarpio akivaizdoje pasiryžo išlipti iš savo komforto zonos, o ilgalaikės to pasekmės tik pagerins e. prekybininkų poziciją“, – prognozuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas.

Penktadalis gręžiasi tik į internetą

VŽ rašė, kad liepą prekybos internetu mastas stabilizavosi, bet prognozuojamas dar vienas šuolis. Statistikos departamento duomenimis, liepą ir toliau sparčiai augo mažmeninės prekybos internetu apimtys, palyginti su praėjusių metų liepa – 38,6%, tačiau tai yra lėčiausias augimo tempas nuo karantino įvedimo pradžios. Atsidarius fizinėms parduotuvėms dalis klientų grįžo į jas. Palyginti su birželiu, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu susitraukė 7,2%.

Bendrosios pašto sektoriaus pajamos Lietuvoje 2020 m. II ketvirtį, palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, išaugo 12,4% ir sudarė 52,65 mln. Eur, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba.

Tokį augimą jau ne pirmą ketvirtį lemia pajamų už pašto siuntinius augimas. Pagal bendrąsias pajamas 2020 m. II ketvirtį didžiausias rinkos dalis užėmė: AB Lietuvos paštas – 35,2%, UAB „DPD Lietuva“ – 22,1% ir UAB „Venipak“– 9,3%. Pagal pašto siuntinių kiekį rinkos lydere pirmą kartą visu nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2018 m. II ketv.) tapo „Omniva LT“, užėmusi 28,5% rinkos ir išstūmusi į antrą vietą „DPD Lietuva“ su 26,2% rinkos. Lietuvos paštas užėmė 21,4% rinkos.

VŽ rašė apie VšĮ „Versli Lietuva“ užsakymu atliktą apklausą, kurios duomenys rodo, kad toliau pardavinėti tik internetu nusprendė beveik kas penktas verslas – 19% apklaustųjų. Aktyviau plėsti  internetinius pardavimus nei fizinius planuoja daugiau kaip ketvirtadalis respondentų. Panašiai internetinius ir fizinius pardavimus vystys beveik pusė – 47% apklaustų verslų, o labiau prie fizinių pardavimų grįš 7%. Apklausa parodė, kad verslai į e. prekybos pardavimus žvelgia pozityviai ir tikisi, kad pastarieji augs. Ketvirtadalis apklaustųjų prognozuoja, kad e. prekyba po karantino augs iki 10%, 43% tikisi 10–20% augimo, beveik šeštadalis – 15% – nusiteikę dar pozityviau – planuoja 21–30% pardavimų internetu padidėjimą ir dar šeštadalis mano, jog e. prekyba šoktels daugiau kaip 30%.

„Įdomu, kad verslai, kurie iki karantino nevykdė internetinės prekybos, labiau linkę grįžti prie fizinių pardavimų. Beveik trečdalis jų pažymėjo, kad ketina labiau vystyti fizinę prekybą, nei internetinę, o 3% nusprendė visiškai atsisakyti internetinės prekybos. Tačiau matome ir labai pozityvų rezultatą – net penktadalis verslų, kurie iki karantino iš viso nevykdė prekybos internetu, nusprendė pereiti tik į internetinę prekybą ir atsisakyti fizinės“, – nurodė Inga Juozapavičienė, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė.

E. prekybą stiprins pagal išgales

Iš tiesų, VŽ kalbinti smulkieji, kurie į e. prekybą žengė tik per karantiną, pardavimais džiaugtis negali ir sako, kad atnaujinus įprastų fizinių parduotuvių darbą, jų pardavimams ir skirs dėmesį. Tačiau numato investuoti ir į e. prekybą – kad ir nedidelėmis sumomis, retai, bet ilgainiui įsukti ir tokį pardavimo kanalą.

„Internetu pardavėme gal tik kelis procentus to, ką įprastai parduodavome. Galbūt ne ta prekių grupė, kuri buvo labiausiai reikalinga, galbūt per mažai reklamos, bet e. prekybos tikrai neįsukome – siunčiamų užsakymų nedaug“, – VŽ sakė Živilė Kristutienė, UAB „Frezijų puokštė“ direktorė. Bendrovė turi sodo prekių parduotuvę Klaipėdoje, taip pat dvi „Frezijos“ dovanų ir interjero prekių parduotuves Klaipėdos ir Vilniaus „Akropoliuose“.

Tačiau klaipėdiečių e. parduotuvė turėjo įtakos „telefoninei“ prekybai ir ne tik su nuolatiniais vietiniais klientais: dalis tų pirkėjų per karantiną prekes apsižiūrėdavo internete ir atvykdavo pasiimti į prekių atsiėmimo punktą.

 „Nedirbame tik su e. parduotuve, nėra jai priskirto atskiro žmogaus. Nesame ir ja patenkinti, norėtųsi daugiau investuoti, bet nematome didelio grįžtamumo, o jai labai svarbu žinomumas, – sakė Ž. Kristutienė. – Tačiau prasmę dirbti su e. prekyba matome, tik tam reikia investicijų, o laisvų apyvartinių lėšų, kurias galėtum investuoti nesitikėdamas greito atsiperkamumo, ne visada būna. Ypač dabar, kai prioritetai yra kiti, nes pandemija vis tiek paveikė – stengiamės išgyventi, dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose. Jei turėtume tik vieną profilį, e. prekybą, gal būtų lengviau.“

Fizinės parduotuvės turės prisitaikyti

Jurgis Gylys,  „NFQ Technologies“ verslo skaitmenizavimo vadovas, primena, kad prekybininkai vartotojams visuose pardavimo kanaluose turi užtikrinti vienodą patirtį – geriausiai pritaikytą pirkėjo patogumui.

„Iš esmės, daugiakanalė prekyba yra naujas požiūris, kai prekybininkai pradeda orientuotis į klientą, o e. komercija yra to pamatas. Būtent vartotojas su visais savo poreikiais atsiduria dėmesio centre – visa jo patirtis internete turi suktis aplink jį: technologijos, kanalai, komunikacijos šaltiniai, apsipirkimo patogumas. Nesvarbu kuriame kanale ir kuriame taške jis sustos, klientas turi turėti vientisą ir kuo patogesnę patirtį“, – pranešime spaudai cituojamas J. Gylys.

Tačiau „NFQ Technologies“ verslo skaitmenizavimo vadovo teigimu, fizinė prekyba tikrai niekur nedings, tačiau norėdama išlikti kaip įmanoma aktualesnė, ji turės prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų įpročių, kurių transformaciją dar labiau paspartino karantinas.

„Socialinio kontakto noras ir emocija, kurią tu patiri čiupinėdamas prekę, garantuoja, kad fizinės parduotuvės gyvuos dar ilgai. Tačiau žmonės atrado e. prekybą, pamatė jos privalumus ir įprato prie tam tikrų skaitmeninių sprendimų, ir jaučia jų stoką fizinėje parduotuvėje. Vartotojas nori galėti pasitikrinti, ar atitinkama prekė yra parduotuvėje, ar ne, jis nori galėti paprastai grąžinti prekes ar nekomplikuotai bei greitai jas gauti. Faktas, kad verslas turi keisti požiūrį ir į klientų lūkesčius žiūrėti pro daugiakanalės prekybos prizmę“, – pabrėžia J. Gylys.

[infogram id="66e65b6f-b7b3-43e0-bcd6-06b72ffac8de" prefix="5Vh" format="interactive" title="e. prekyba Lietuvoje 2015-2019m."]