Viena parduotuvė – keli savininkai: kada tai pasiteisina

Sakoma, kad jeigu nori susipykti su draugais ar artimaisiais, paskolink jiems pinigų arba kartu pradėk verslą. Ir daug pavyzdžių – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – tai patvirtina.

Tiek patys verslininkai, patyrę nesėkmę, tiek konsultantai teigia, kad buvusių bendražygių keliai išsiskiria pirmiausiai dėl to, kad į verslą buvo nerta stačia galva, iš anksto neaptarus, kas už kokias sritis bus atsakingas, kaip bus dalijamasis pelnas ar prisiimamas nuostolis, kokie galimi išsiskyrimo scenarijai, jeigu bus nuspręsta verslą baigti.

Išsiskyrė požiūriai

Ne visuomet pasiteisina ir sprendimas vienytis su kita įmone ir kurti bendrą parduotuvę. Apie tai yra pasakojusi Olesia Zimnickienė, sostinės UAB „Žirnio krautuvėlė“ bendraturtė, direktorė. 2016 m. ji kooperavosi su kita smulkia įmone ir bendrai įkūrė krautuvėlę Vilniuje, prekybos centre „Rimi“.

Partnerių asortimentą sudarė lietuviški mėsos gaminiai. Jie su  „Žirnio krautuvėlės“ produktais nekonkuravo.

„Manėme, kad produktų įvairovė pritrauks daugiau pirkėjų. Taip ir buvo. Tačiau vis dėl to šis projektas nepasiteisino. Po pusmečio bendros veiklos perėmėme nuomos sutartį ir likome krautuvėlėje prekiauti vieni“, – pasakoja O. Zimnickienė.

Pagrindinę priežastį, kodėl nepasiteisino kooperacija, ji įvardija tai, kad verslininkai turėjo skirtingas vizijas, nesutapo požiūriai.

„Nors techninius dalykus, kaip naudotis bendra erdve, šaldytuvais, lentynomis, buvome išsprendę, net ir turėjome sistemą, kaip atsidalinti gautas pajamas, tačiau vis tiek darniai dirbti nepavyko. Galbūt abiem pusėms atrodė, kad kiekvienos indėlis didesnis. O gal suveikė ta praktika, kad septynios auklės – vaikas be galvos“, – šypteli pašnekovė.

Kai vietos per daug

Tačiau netrūksta ir istorijų, kuomet kartu su bendraminčiais kuriami verslai sėkmingi. Jų įkūrėjai tvirtina, kad jau nuo pat pradžių viską apgalvojo.

Vieną tokių pasakoja Irmantė Miliauskienė, Panevėžio verslininkė, parduotuvės „Aura“ įkūrėja. Prieš 7 metus įkūrusi medienos centrą „Medžio aura“, moteris verslą papildė nauja veikla: ėmė pardavinėti graikišką „Evergetikon“ kosmetiką. Iš pradžių ji bandė kosmetika prekiauti medienos parduotuvėje, tačiau netrukus to sumanymo atsisakė.

Netikėtai radusi patalpas Panevėžio centre, jas išsinuomojo. Tik ką veikti su 44 kv. m plotu, verslininkė nebuvo suplanavusi, nes kosmetika telpa į kelias lentynas – kitas plotas lieka tuščias. Apie tai, kad turi patalpas Panevėžyje, ji pasisakė savo pažįstamoms, taip atsirado idėja čia prekiauti ir jų gaminiais: interjero akcentais bei autoriniais drabužiais.

„Mano nuomone, už pinigus turi būti atsakingas vienas žmogus. Kadangi aš esu idėjos sumanytoja, pagrindinė pardavėja ir netgi parduotuvės veidas, piniginius reikalus irgi tvarkau pati. Kolegių gaminius pardavinėju konsignacijos pagrindais, o už nuomą, kasos aparatą, kitus dalykus moka mano įmonė“, – aiškina panevėžietė.

Tai, kad parduotuvės koncepcija vieninga, bet gaminiai – skirtingi, I. Miliauskienė įvardija kaip vieną ir sėkmės veiksnių, nes įvairovė pritraukia daugiau klientų, o atskirai verslininkėms kurti savas krautuvėles būtų neapsimokėję.

Daugiau apie tris verslininkes, įkūrusias bendrą pardytuotuvę, skaitykite čia.