Kur smulkieji randa pinigų verslui plėsti
Dažniausiai pirmiausiai kreipiamasi į draugus, gimines ar artimuosius, kurie rizikuoja savo pinigais, nes pasitiki kuriančiuoju verslą. Tačiau kartais užtrunka laiko, kol suprantama, kad jei nori gauti rimtų užsakymų, pirmiausiai reikia nemenkai investuoti.
Sutelktinis finansavimas
Aismantas Bulanavičius, UAB „Aciety“ bendraturtis, karjerą pradėjo būdamas vos 15-os: buvo laisvai samdomas dizaineris, programuotojas, projekto vadovas. Matydamas, kad yra tokių specialistų paklausa, 2011 m. įsteigė įmonę: kartu su broliu sukūrė platformą, kurioje užsakovai galėjo susirasti laisvai samdomų programuotojų.
„Tačiau verslas neaugo, trypčiojome vietoje, kol supratau, kad jei norime gauti rimtų projektų, reikia raukti darbą su laisvai samdomais programuotojais ir į platformą pritraukti rimtų įmonių“, – pasakoja A. Bulanavičius.
Kad pagaliau galėtų žengti platų žingsnį pirmyn, kauniečiai pirmąsias lėšas – apie 200.000 Eur – gavo pritraukę 50 investuotojų pagal sutelktinio finansavimo sutartis. Jaunas verslas aktyviai nuolat ieško ir kitų netradicinių būdų, kur gauti daugiau lėšų.
„2017 m. gavome 18.000 Eur paramą pagal „Kauno startuolių“ programą. Šie pinigai mums leido pasirengti dar labiau patobulinti „Aciety“ platformą. Dabar patys esame programos alumnai ir dalijamės savo patirtimi su naujaisiais startuoliais“, – nurodo A. Bulanavičius.
Tariasi su pardavėjais
Ne visai įprastų finansavimo šaltinių ieško ne tik startuoliai, bet ir tradicine veikla užsiimančios bendrovės. Ne vienas verslininkas yra nurodęs, kad į bankus net nebesikreipia – pinigų ieško kitur.
Klaipėdos UAB „Spartransa“ vadovai yra pasakoję, jog nusprendę krovinių gabenimui naudoti ir vilkikus šaldytuvus, jų įsigijo keliolika. Vienas naudotas vilkikas šaldytuvas kainuoja apie 20.000 Eur. Palyginti nedidelei Įmonei tokia investicija būtų per didelė, o bankai dėl finansavimo į kalbas nesileido. Todėl „Spartransos“ vadovai sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį tiesiai su pardavėjais. Kadangi šie klaipėdiečiais pasitiki, buvo sutarta, kad už dalį vilkikų sumokės iš karto, o už kitus atsiskaitys vėliau.
Tai, kad bankai vis rečiau teikia paskolas verslui, rodo ir statistika.
„2018 ir 2019 m. pradžioje Lietuvos banko atliktos apklausos parodė, kad reikšmingai padažnėjo atvejų, kai verslo paraiškos gauti kreditą atmetamos. Tarkime, 2017 m. bankai atsisakydavo tenkinti 16% verslo paraiškų, o dabar atmestų paraiškų dalis padvigubėjo ir priartėjo prie 30%. Mažųjų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė“, – konferencijoje lapkričio pabaigoje sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas.
