Verslas be biurų, grynųjų pinigų, turto ir interneto svetainių
Turbūt daugiausia pokyčių nedidelių įmonių gyvenime paskatino socialiniai tinklai, galimybė dirbti per atstumą ir be biuro, prekiauti internete, o ne stacionariose parduotuvėse, visiškai nenaudoti grynųjų pinigų, veiklą vykdyti apskritai be turto, visą reikiamą įrangą nuomojantis.
Vis dėlto verslininkai sako, kad pamiršti tradicinio verslo principus ir į visas naujoves nerti dar pernelyg anksti, tačiau atsižvelgti į jas būtina.
Išbando palengva
Nemažai smulkiųjų įmonių šiandien pradėjusios veiklą apskritai nekuria savo interneto svetainių, jas keičia nekainuojančiais profiliais socialiniuose tinkluose. Socialiniais tinklais tenkinasi daugybė kavinių, nedidelių parduotuvėlių savininkų.
Forbes.com rašo, kad vis daugiau naujų technologinių įmonių nusprendžia dirbti ir be biurų, samdo darbuotojus skirtingose šalyse, o visi darbuotojai vienoje vietoje susirenka tik kartkartėmis.
Kita vertus, ne viena įmonė, išaugusi pradedančiosios marškinėlius, vis dėlto atsidaro biurus. Pavyzdžiui, JAV technologijų bendrovė „Github“ buvo gerai žinoma kaip sugebėjusi su 40 savo darbuotojų sėkmingai dirbti be biuro, susitikdavusi kavinėse ir pan. Ir vis dėlto sustiprėjusi ir daugiau kaip 300 žmonių visame pasaulyje įdarbinusi įmonė atidarė biurus keliose skirtingose šalyse.
Vis dažniau smulkiosios įmonės atsisako stacionarių parduotuvių ir pasitenkina tik internetinėmis, o JAV internetinės rinkodaros pradedančioji bendrovė „LocalVox“ pranašauja, kad artimiausiais metais pasaulyje smarkiai išaugs atsiskaitymų mobiliaisiais įrenginiais skaičius. Vis dėlto Lietuvoje tokią paslaugą savo klientams šiuo metu siūlo vos kelios kavinės ir parduotuvės.
Kai kurios įmonės grynųjų pinigų pirmiausia atsisakyti bando leisdamos susimokėti tik bankų mokėjimo kortelėmis. Šį būdą prieš metus sėkmingai pasirinko kavinė „Pietausim.lt“.
Skubėti nereikia
Tam tikros naujos tendencijos yra matomos, tačiau verslui jos kol kas daro minimalią įtaką, mano Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ partneris. Jo teigimu, kai kurias naujas verslo idėjas išbandyti daugiau galimybių turi tik visai mažos įmonės, o kiek didesnės vis dar dirba tradiciškai.
„Žinoma, apie tai kalbama, tam tikrų pokyčių jau matyti, tačiau sakyti, kad tie pokyčiai – esminiai ir visi jau dabar taip dirba, negalima“, – mano verslininkas.
Pašnekovas sako, kad įmonės išbando tik vieną kitą naujovę, mat pokyčiai vyksta skirtingose srityse, vis dėlto jis nelinkęs manyti, kad verslas jau dabar nuo jų yra labai priklausomas.
„Jei kalbame apie biurą, dirbti be jo šiandien bando gal tik mažiausios įmonės, kurios neturi daug darbuotojų. Internetinė prekyba be biuro ar sandėlių taip pat neįmanoma. Grynųjų pinigų prireikia vis mažiau, tačiau nemanau, kad dabar tikslinga visiems investuoti į mobiliuosius mokėjimus, nes tai gali būti nebent labai maža atsiskaitymų dalis, klientai inertiški ir dar ilgai mokės kaip įpratę. Įmonių interneto svetainės, mano manymu, vis dar yra ta vieta, kur žmonės ieško informacijos. Be to, ne visi juk naudojasi socialiniais tinklais, ne visi įmonių klientai yra jauni“, – kalba p. Strumskis.
Vis dėlto verslininkas sako vieną didelį pastarųjų metų verslo pokytį laikantis labai svarbiu.
„Matome, kad verslas šiandien jau nebėra lokalus, jis darosi vis globalesnis, į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sako verslo angelas.
Įpročius pakeisti sunku
Internetinės prekybos bendrovė „Įrankiai.lt“ veikia penkiose skirtingose šalyse, visose, išskyrus Lietuvą, užsiima tik internetine prekyba. Kęstutis Daukševičius, įmonės direktorius, sako, kad lietuviai net pirkdami internetu visas prekes nori patys atsiimti, tad atsisakyti stacionarios parduotuvės įmonei būtų neįmanoma.
Rytis Stanevičius, Vilniaus UAB „Green Rose“, turinčios elektroninę parduotuvę Lenkijoje, direktorius, tvirtina, kad šios šalies pirkėjai mokėti yra linkę tik pristačius prekes ir grynaisiais pinigais, tad dirbti čia itin moderniai taip pat nepavyktų.
