Iš kur gauti pinigų verslui kurti
Štai pradedančių įmonių visame pasaulyje dažniausiai naudojami verslo finansavimo būdai, jų pliusai ir minusai.
Artimieji ir draugai
Apie skolinimąsi iš draugų ir artimųjų nuomonių yra daugiausia. Nepaisant kritiško daugelio verslo konsultantų požiūrio į tokį verslo finansavimo būdą, didžioji dalis pradedančiųjų verslininkų lėšų ieško būtent artimoje aplinkoje. Iš artimųjų paprastai pasiskolinamos sąlyginai nedidelės sumos.
Tačiau jei verslas nepasiseks, o skolintų pinigų artimiesiems grąžinti nepavyks, kils didelė rizika su jais susipykti, prarasti, teigiama svetainėje entrepreneur.com. Skolinantis iš artimųjų geriausia, anot svetainės, laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir einant į banką: dokumentais nustatyti paskolos grąžinimo terminą, įmokas ir jų periodiškumą.
Paskolos
Smulkiai, o ypač veiklą vos pradėjusiai įmonei pasiskolinti pinigų iš banko – labai sunku. Jei verslas dar apskritai nepradėtas – praktiškai neįmanoma. Tai ne ta vieta, kur reikėtų kreiptis norint imtis kokio nors verslo, rašo forbes.com.
Tačiau bankai, anot svetainės, puikiai tinka tiems, kurie jau turi savo kredito istoriją, veikia kelerius metus, gali įrodyti pelningumą ir patikimumą. Be to, kredito įstaigos iš verslininkų paprastai reikalauja kokio nors užstato, įmonės turto, tad jo neturint prašyti paskolos yra sudėtinga.
Visai kitas dalykas – verslo paskolos su garantijomis, kokias Lietuvoje teikia INVEGA. Verslininkai imdami tokią paskolą mažiau rizikuoja nesėkmės atveju, be to, pagal Verslumo skatinimo fondo programas išduodamos paskolos su palūkanų kompensavimu, tad gauti pinigai praktiškai nepabrangsta.
Santaupos
Daugelis pasakytų, kad tai pats protingiausias ir saugiausias būdas imtis verslo. Greičiausiai, taip ir yra, tačiau įvairių iššūkių dėl finansų kyla ir verslą statant savais pinigais. Pirmiausia - rizika tam tikrą laiką, kol verslas įsisiūbuos, neturėti lėšų pragyvenimui, asmeniniams poreikiams.
Pavyzdžiui, interneto žurnalas „Quartz“ rašo, kad statistiškai verslus kur kas dažniau kuria žmonės, kurie turi santaupų arba turtingą užnugarį, mat jie jaučiasi ramiau dėl savo finansinės padėties, kol verslas pelno dar neneša.
Dėl sudėtingos finansinės situacijos visas santaupas suinvestavus į verslą daugelis pradedančiųjų verslauti pradeda nepalikę savo darboviečių. Gaunant stabilias pajamas rizikos bus mažiau, tačiau teks derinti interesus.
Finansavimo platformos
Minimos finansavimo platformos visame pasaulyje išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais, šalys dar ieško būdų šį modelį teisiškai reglamentuoti. Esmė – įmonė vartotojams praneša apie savo idėją, prekę ir prašo į savo sąskaitą pervesti pinigų, kad ji būtų įgyvendinta.
Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai startuoliai tokiu būdu surinko net daugiau pinigų, nei jų reikėjo sėkmingam startui. Kitas svarbus aspektas – tokiu būdu galima apie save pranešti visam pasauliui, susilaukti atsiliepimų, būti pastebėtiems partnerių, potencialių investuotojų.
Tiesa, būtina žinoti, kad į įmonę investavę žmonės paprastai gauna arba akcijų, arba tam tikrą pelno dalį.
Tačiau toks finansavimas tikriausiai netiks tradiciniams verslas, tokiu būdu lėšas renka technologinės, itin originalios įmonės.
Verslo angelai, investuotojai, rizikos kapitalo fondai
Daugelio startuolių svajonė, dėl kurios jie rungiasi metų metus, tačiau pasiseka tik vienetams. Nesunku susidaryti įspūdį, kad tūkstančiai įmonių kasmet kuriamos turint vieną vienintelį tikslą – sudominti investuotojus. Tai įmonės, kurios turi netradicinių, labai originalių, dažniausiai su moderniomis technologijomis susijusių verslo idėjų, tačiau neturi didelių sumų, kurios būtinos toms idėjoms įgyvendinti.
Tiesa, ir patys investuotojai mieliau renkasi pinigus kišti į tokias įmones, kurios jau yra ką nors nuveikusios, turi stiprią komandą, produktą.
Pliusai – pinigai ir garantuotas spartus verslo šuolis, investuotojų patirtis, pagalba ir patarimai, pažintys, o minusai – laisvės varžymas ir dalijimasis uždarbiu, rašo entrepreneur.com.
Verslas be pinigų
Yra verslų, kuriems pradėti pinigų iš tiesų praktiškai nereikia arba reikia ne tokių didelių sumų, kad tektų skolintis ar ieškoti investuotojų. Tačiau tokie verslai retai kada duoda didelę grąžą, o norint juos auginti pinigų vis dėlto tenka ieškoti.
Valstybės pagalba
Valstybė turi nemažai programų smulkiesiems verslininkams, pagal kurias kompensuoja dalį išlaidų įrenginiams, eksporto rinkų paieškoms, darbuotojų įdarbinimui, technologijų diegimui ar mokslo konsultacijoms ir pan. Tiesa, norint pretenduoti į šių priemonių, kurios dažniausiai dalija ES skiriamas lėšas, pinigus, įmonę jau reikia turėti, būti šį tą nuveikus.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
Nors už lango dar vasara, smulkiajam verslui jau metas pradėti galvoti apie Kalėdas. Priešingu atveju išauga pavojus pakliūti į dažnus, deja, ir patyrusiems verslininkams būdingus spąstus – pasiruošimą pradėti per vėlai ir susidurti su neplanuotais iššūkiais, verčiančiais keisti verslo strategiją.
Laurynas Salys, UAB „Balsius“ verslo plėtros vadovas, pasakoja, kad šeimos verslo idėją pagimdė pomėgiai. Keletą metų prekiaujant natūraliais produktais žvakėms gaminti, kurias labai mėgsta žmona Eglė Salienė, įsitikinta, kad tai sezoninis verslas. Siekiant sumažinti sezoniškumą imtasi ir kitos nišinės veiklos – pasiūlyta išskirtinių priemonių įvairių hobių turintiems suaugusiesiems. Anot jo, abu verslai šiandien plėtojami laikantis vienos filosofijos ir tų pačių vertybių.
