Lietuvos pramonė tampa priklausoma nuo trumpalaikių užsakymų – eksporto ir pramonės rodikliai gali stipriai banguoti

Publikuota: 2019-10-15
Aleksandras Izgorodinas, UAB SME Finance patarėjas ekonomikai.
Aleksandras Izgorodinas, UAB SME Finance patarėjas ekonomikai.

Statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu Lietuvos pramonės aktyvumas kiek prigeso. Pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys pramonėje padidėjo 8,2 proc., antrąjį – 5,5 proc., o rugpjūtį buvo užfiksuotas vos 1,3 proc. gamybos apimčių prieaugis. Apskritai, rugpjūčio mėnesį Lietuvos pramonės gamybos apimtys augo lėčiausiai per visus 2019 metus.

Kadangi Lietuvos pramonė generuoja net 75 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra nepalanki situacija euro zonos pramonėje, nuo kurios mūsų pramonė smarkiai priklauso per kontraktinių užsakymų prizmę. Pavyzdžiui, didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje pramonės gamyba mažėjo kas mėnesį nuo pat šių metų pradžios; Vokietijos gamintojų apklausos rodo, kad gamybos apimtys, tikėtina, mažės ir toliau, o pačių vokiečių gamintojų nuotaikos yra žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbų momentą. Vokietijos gamintojų apklausų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu daugėja įmonių, besiskundžiančių paklausos trūkumu ir atitinkamai – mažėja gamintojų, kurie skundžiasi gamybos pajėgumų trūkumu. Šiuo metu Vokietijos pramonė panaudoja „tik“ 84 proc. visų pajėgumų – mažiausiai nuo pat 2013 m. pabaigos.

Minėti du aspektai yra itin svarbūs. Piko metu, 2018 m. pradžioje Vokietijos gamintojai išnaudojo beveik 90 proc. gamybos pajėgumų, o įmonių, besiskundžiančių gamybos pajėgumų trūkumu buvo daugiau nei prieš pasaulio finansų krizę. Chroniškas gamybos pajėgumų trūkumas Vokietijos pramonėje buvo itin naudingas Lietuvos gamintojams, kadangi Vokietijos pramonininkai buvo suinteresuoti dalį gamybos užsakymų perkelti (atiduoti) lietuviams – žiūrint į sparčią Lietuvos pramonės plėtrą 2018 m., taip ir atsitiko.

Tačiau pastaruoju metu situacija Vokietijos pramonėje kardinaliai pasikeitė: besitraukianti paklausa atlaisvina vis daugiau pajėgumų, dėl ko Vokietijos gamintojai yra kiek mažiau linkę perkelti dalį užsakymų į Lietuvą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos pramonės gamybos apimtys auga lėčiau nei šių metų pradžioje.

Iš kitos pusės, pozityviai stebina tai, kad nepaisant užsitęsusio nuosmukio Vokietijos pramonėje, Lietuvos pramonės gamyba toliau auga – nors ir lėčiau nei šių metų pradžioje. Teigiamai nuteikia ir kitas aspektas. Eurostat atlikta ES gamintojų apklausa rodo, kad 2019 m. trečią ketvirtį, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, visose be išimties ES valstybėse gamintojai pablogino eksporto prognozes – tačiau iš visų ES valstybių mažiausiai eksporto prognozes pablogino Lietuvos gamintojai.

Šis faktas, o taip besitęsiantis gamybos apimčių augimas Lietuvos pramonėje rodo, kad problemos euro zonos pramonėje Lietuvos gamintojams pakenkė – bet jų tikrai nepakirto. Besitęsianti Lietuvos pramonės plėtra euro zonos ir Vokietijos pramonės nuosmukio metu rodo ir dar vieną svarbų niuansą – Lietuvos gamintojai išlieka konkurencingi ES rinkoje ir tikėtina, dalį užsakymų sugebėjo atimti iš kitų besivystančių ES valstybių gamintojų.  

Kodėl Lietuvos pramonė išlieka konkurencinga ir kol kas santykinai mažai nukentėjo nuo Vokietijos ir euro zonos pramonės nuosmukio? Įtakos turi du faktoriai – ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas. Pirma – Eurostat duomenys rodo, kad vienas darbuotojas Lietuvos pramonėje 2008 m. sukūrė 21,5 tūkst. EUR pridėtinės vertės per metus, o 2018 m. – jau 32,6 tūkst. EUR per metus. Tai reiškia, kad palyginti su prieškriziniu laikotarpiu Lietuvos pramonės produktyvumas išaugo beveik 50 proc.

Antra – skaičiuojant nominaliai, atlyginimai Lietuvoje kyla panašiai, kaip ir ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas ne mažėja, o yra stabilus. Galima pateikti konkretų pavyzdį: Eurostat duomenys rodo, kad 2016-2018 m. darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 1,1 EUR/val., t.y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Taigi, nors atlyginimai Lietuvoje akivaizdžiai padidėjo, kitose ES valstybėse atlyginimai taip pat sparčiai auga, o Lietuvoje nominalus darbo užmokesčio augimas nėra sparčiausias visoje ES. Skaičiuojant eurais per valandą, šiuo metu atlyginimai sparčiausiai auga Danijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Kalbant apie naująsias ES nares, su didžiausiomis konkurencingumo problemomis šiuo metu susiduria jau minėta Čekija, taip pat Vengrija, Slovėnija, Kroatija ir Slovakija. Atitinkamai, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš tokių valstybių kaip Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija ir Kroatija.

Visgi, nepaisant santykinai gerų Lietuvos pramonės rodiklių, artimiausiu metu Lietuvos pramonė susidurs su trimis pagrindiniais iššūkiais.

Pirma – užsitęsęs nuosmukis Vokietijos pramonėje be jokių stabilizavimosi požymių. Išankstiniai indikatoriai, kurie ganėtinai tiksliai leidžia prognozuoti netolimą ateitį, aiškiai rodo – artimiausiu metu Vokietijos pramonės gamyba ir toliau trauksis. Kuo ilgiau gamybos apimtys Vokietijos pramonė trauksis, tuo mažiau vokiečių gamintojai apkraus savo pajėgumus – tuo mažesnis bus jų poreikis dalį užsakymų perkelti į Lietuvą.

Antra – dėl pablogėjusių euro zonos pramonės rodiklių Lietuvos pramonė tapo itin priklausoma nuo trumpalaikių kontraktų. 2019 m. trečiąjį ketvirtį Eurostat atlikta gamintojų apklausa rodo, kad šiuo metu turimus užsakymus Lietuvos gamintojai atliktų per kiek daugiau nei 3 mėnesius. Iš esmės šis skaičius reiškia, kad Lietuvos pramonininkai yra užsitikrinę gamybos apimtis tik trims mėnesiams į priekį, ir pagal šį rodiklį Lietuva užima trečią vietą nuo galo visoje ES. Stebina ir itin prastas Vokietijos pramonės rezultatas (3,3 mėnesiai). Palyginimui – pagal šį rodiklį pirmaujantys čekų ir lenkų gamintojai turi užsitikrinę užsakymus 12,7 ir 10 mėnesiams į priekį. Kadangi Lietuvos pramonė tampa priklausoma nuo trumpalaikių užsakymų, rizika yra tame, kad artimiausiu metu Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliai gali smarkiai „banguoti“, t.y. skirtingais mėnesiais pramonės augimą gali keisti didesnis ar mažesnis nuosmukis. Rizika yra ir tame, kad nuo trumpalaikių užsakymų tapo priklausoma ir Vokietijos pramonė – tad turėtų banguoti ir Vokietijos gamintojų į Lietuvą perkeliamų kontraktinių užsakymų apimtys.

Trečia – Lietuvos pramonės produktyvumas, kuris 2008-2018 m. išaugo 50 proc., pastaruoju metu nustojo augti. Jeigu 2017 m. vienas Lietuvos pramonės darbuotojas per metus generavo 32,9 tūkst. EUR pridėtinės vertės per metus, tai 2018 m. šis skaičius nukrito iki 32,6 tūkst. EUR per metus. Pagrindinis veiksnys, kuris labiausiai prisidėjo prie Lietuvos pramonės produktyvumo stagnacijos yra produktyvių investicijų (į mašinas ir įrenginius) stoka – pernai Lietuvos gamintojų produktyvios investicijos susitraukė 3,1 proc. Pagal vieno darbuotojo generuojamą pridėtinę vertę Lietuvos pramonė vis dar dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio (61 tūkst. EUR per metus) ir beveik keturis kartus nuo pirmaujančios Švedijos pramonės (121 tūkst. EUR per metus) – tad be tolesnių investicijų į produktyvumo didinimą Lietuvos pramonei bus itin sunku išlaikyti konkurencingumą, dėl ko kyla grėsmė ir tolesniam Lietuvos pramonės augimui.

Apibendrinant, problemos Vokietijos pramonėje paveikė Lietuvos gamintojus, tačiau jų nepakirto – nors mūsų gamintojai ir pablogino eksporto prognozes, tačiau pablogino mažiausiai iš visų ES valstybių. Tačiau pernelyg didelė priklausomybė nuo trumpalaikių užsakymų, stagnuojantis produktyvumas ir besitęsiantis nuosmukis Vokietijos netolimoje ateityje gali kiek labiau pakenkti Lietuvos gamintojams.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

A. Izgorodinas: Verslo kreditavimo apimtys Lietuvoje toliau traukiasi. Verslas skolinasi brangiausiai nuo pat 2015 metų Verslo tribūna

  • Lietuvos verslo kreditavimo rinka išgyvena dvigubą nuosmukį – paskolos verslui ne tik...

SME Finance
2019.11.08
Pietų Korėjos fondas investuoja 20 mln. Eur į lietuviško kapitalo faktoringo bendrovę „SME Finance“ Verslo tribūna

Į lietuviško kapitalo nebankinio finansavimo bendrovę „SME Finance“ 20 milijonų eurų investuoja fondas iš...

SME Finance
2019.11.04
Verslo finansavimo paieškos. Kaip pasirinkti? Verslo tribūna

2019 m. Lietuvos banko finansinio stabilumo (iki šių metų gegužės 1 d.) apžvalga rodo, kad paskolų apimtis...

SME Finance
2019.10.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau