Lietuviams įsigijus Vokietijos gamyklą, teko raminti ir darbuotojus, ir klientus
Klausas Dürksenas, „Walter Th. Hennecke GmbH“ direktorius, sako, kad nuraminti darbuotojus ir klientus pavyko atvirai komunikuojant apie pokyčius.
„Įmonę valdė jau antroji Hennecke šeimos karta, visi buvo įpratę, kad tai šeimos bendrovė, todėl žinia apie savininkų pasikeitimą iš pradžių sukrėtė tiek darbuotojus, tiek klientus. Iš jų pusės netrūko skepticizmo ir baimės, kad gali nukentėti gaminių kokybė, fabrikas bus perkeltas į Lietuvą ir pan. Mes atvirai kalbėjomės, pristatėme „Umegą“, pasakojome, kokias matome bendradarbiavimo su ja galimybes, bei užtikrinome, kad nesikeis turimos sutartys, kokybė, kiti įsipareigojimai klientams“, – pasakoja p. Dürksenas, kuris direktoriaus pareigas įmonėje pradėjo eiti, kai jau buvo sutarta dėl pardavimo sandorio, ir iš vadovo pozicijos pasitraukė buvęs savininkas.
Pasak pašnekovo, nepaisant to, kad pokyčiai daugeliui buvo netikėti, tai suteikė ir daugiau aiškumo, kokia kryptimi įmonė eis ateityje: „Kadaise įmonės valdymą iš savo tėvo perėmusio p. Hennecke atžalos nebenorėjo tęsti šio verslo, todėl jis jau senokai svarstė įvairius bendrovės pardavimo variantus. Jau kurį laiką visi gyveno nežinioje, kuri atsidūrus naujo savininko rankose baigėsi.“
Sinergija duos naudos
Ponas Dürksenas sako, jog savininkų pasikeitimas neturėjo jokios įtakos kasdienei įmonės veiklai, nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas.
„Lietuviai mus nupirko ne todėl, kad veikėme blogai, o todėl, kad veikėme gerai, todėl jie nesuinteresuoti imtis kardinalių pokyčių. Atvirkščiai, jie labai atviri ir nori mokytis iš mūsų. Apžiūrėjome Lietuvoje veikiančius „Umegos“ fabrikus, pastebėjome, kad jūs dirbdami nesate įpratę turėti gamybos plano, kas pas mus labai svarbu. Gamybinė įranga Lietuvoje gana šiuolaikiška, yra ir itin modernių įrengimų, tačiau būtina didinti efektyvumą ir tai daryti neprarandant kokybės“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.
Ponas Dürksenas neabejoja, jog sinergija su Lietuvoje veikiančia „Umega“ bus naudinga abiems pusėms: „Mes praktiškai maksimaliai išnaudojame savo gamybos pajėgumus, nebelabai turime galimybių plėstis, gaminti kažką naujo. Tuo metu kai kurie mūsų klientai pageidauja naujų gaminių, yra minčių šiuos produktus gaminti Lietuvoje. Taip pat turime planų galutinių produktų srityje, galbūt kartu tobulinsime kažką iš jau „Umegos“ gaminamų gaminių, gal kursime naujus. Įvairios bendradarbiavimo formos vis dar svarstomos, tačiau bet kokiu atveju savo klientams tikrai galėsime pasiūlyti kur kas platesnį gaminių portfelį nei iki šiol.“
Iki šiol daugiausiai vietinėje Vokietijos rinkoje dirbusi „Walter Th. Hennecke GmbH“ tikisi, jog ją įsigijusi „Umega“ padės išeiti į tarptautinius vandenis, naujų klientų atrasti užsienyje.
Automatizuota daug gamybos procesų
Vokietijos Šiaurės Reino – Vestfalijos krašto žemėje, Noištato mieste, veikiančiame apie 30.000 kv. m ploto „Walter Th. Hennecke GmbH“ metalo apdirbimo fabrike dirba 250 žmonių. Čia daugiausiai gaminamos komplektuojamosios detalės, korpusų dalys žemės ūkio, statybinei technikai.
„Mes neturime nė vieno galutinio produkto, mūsų fabrike yra gaminamos sudedamosios įvairių gaminių dalys. Tačiau mes patys galime sukurti gaminių dizainą, konstrukciją, juos pagaminti, iš kelių detalių sumontuoti į vieną, supakuoti ir pristatyti. Tai išskiria mus iš konkurentų, kurie dažnai visų šių paslaugų iš vienų rankų pasiūlyti negali“, – pažymi p. Dürksenas ir priduria, kad pagal užsakovo brėžinius iš metalo gali pagaminti bet ką.
Metalo apdirbimo fabrike didžioji gamybos procesų yra automatizuoti, gamybos ceche veikia ne vienas suvirinimo, skardos lankstymo robotas, moderni sandėlių sistema automatiškai aprūpina gamybą reikiamomis medžiagomis.
Specialistų užsiaugina patys
Vis dėlto kvalifikuoti darbuotojai įmonei ne mažiau svarbūs. Čia, kaip ir daugelyje Vokietijos pramonės įmonių, dalyvaujama dualinio profesinio mokymo programose.
„Kitaip sakant, patys užsiauginame sau specialistų. Kasmet darbo sutartis sudarome su maždaug 10 mokyklas baigusių jaunų žmonių. Mes finansuojame jų studijas profesinėje mokykloje, kurią jie lanko tris dienas per savaitę, o likusias dvi dienas dirba mūsų įmonėje, kur praktiškai išbando įgytas teorines žinias, dirba komandose kartu su patyrusiais darbuotojais“, – pasakoja p. Dürksenas.
Jaunuoliams įmonė moka ir atlyginimus, pirmais metais – 800 Eur per mėnesį, o paskui kasmet po 60 Eur daugiau. Studijos, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, trunka 3-4 metus. Po jų 70-80% jaunuolių lieka ir toliau dirbti.
infogr.am::36aa94d0-1aad-4986-96e8-a08d7788808d
