Inovatyvi farmacija – nepelnytai pamiršta sritis Lietuvoje

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, kasmetinis gyvybės mokslų augimas šalyje sudaro apie 25% ir tai yra didžiausias augimo greitis visoje ES. Be to, penki integruoti mokslo ir verslo slėniai bei daugiau nei 400 mln. Eur siekiančios investicijos į naujausią įrangą ir infrastruktūros plėtrą sukuria palankias sąlygas Lietuvai tapti vienai iš geriausių vietų mokslo tyrimams visoje Europoje.

Vis tik tokį spartų viso sektoriaus augimą lemia jo tarptautinis pobūdis – 90% biotechnologijų produktų, kurie yra pagaminami Lietuvoj – eksportuojama. Reikėtų pastebėti, kad tokio spartaus augimo viso sektoriaus viena pagrindinių priežasčių – regioninė biotechnologijų lyderystė.

Inovatyvūs vaistai – Achilo kulnas

Tačiau gyvybės mokslai – ne tik biotechnologijos, medicininė įranga ar lazerinių technologijų pritaikymas medicinoje. Tai platus terminas, turintis keletą kategorijų (įskaitant ir ekologiją, biologiją ir kt.) bei apimantis tokias sritis kaip farmacija, biochemija, biofizika ir t.t. Todėl siekiant tapti gyvybės mokslų lopšiu būtina, visų pirma, aiškiai apsibrėžti, kokiose gyvybės mokslų srityse Lietuva kelia tikslą tapti pažangiausia šalimi.

Reikėtų pastebėti, kad vertinant farmacijos padėtį Lietuvoje, konkrečiai – inovatyvių vaistų pramonę – Lietuva vargu ar galėtų didžiuotis kaip viena pažangiausių šalių šioje srityje.

Inovatyvūs vaistai – gyvybės mokslų Lietuvoje Achilo kulnas. Europos Komisija, tarptautinės statistikos kompanijos daug kartų yra nurodžiusios, kad Lietuva pagal investicijas į naujus, modernius vaistus yra vienose paskutinių vietų iš visų ES šalių.

„HealthWare Consulting“ duomenimis, Lietuvoje laikas nuo vaisto registracijos iki jo prieinamumo gyventojams vidutiniškai buvo 1007 dienos. Tačiau štai Slovakijoje ar Slovėnijoje, kurios iš esmės nėra vertinamos kaip labai turtingos šalys, laukimas trunka perpus mažiau – apie 430 dienų.

Ir nors modernių, efektyvesnių vaistų kompensavimo didinimas Lietuvoje ne kartą buvo minimas kaip vienas sveikatos politikos prioritetų, tačiau, kaip teigia pacientų organizacijų atstovai, inovacijų atėjimo į Lietuvą problema – negebėjimas suskaičiuoti kaštų. Mat iki šiol svarstome, kiek išleisime naujo vaisto pirkimui, o ne apie tai, kiek valstybė sumokės, jeigu žmogus negaus gydymo.

Problema ta, kad Lietuvoje nėra efektyvios farmacijos politikos. Galiausiai, nėra aišku, kur reikia nukreipti lėšas, kokie yra prioritetai.

Be to, Lietuvoje iš esmės nėra ir inovatyvios farmacijos pramonės investicijų. Naujo vaisto sukūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau nė viena šio proceso dalis pasaulinių inovatyvios farmacijos atstovų Lietuvoje nėra atliekama.

Šis faktas – ypač skaudus atsižvelgiant į tai, kuo Lietuva tikrai galėtų pagrįstai didžiuotis: turime ir galime išnaudoti didžiulį mokslininkų indėlį, tuos pačius minėtus integruotus mokslo ir verslo slėnius bei daugiau nei 400 mln. Eur siekiančias investicijas į naujausią įrangą ir infrastruktūros plėtrą.

Belieka klausti, ar esant tokiai inovatyvios vaistų pramonės situacijai ne per drąsu teigti, kad Lietuvos gyvybės mokslų pramonė yra viena pažangiausių šalių Vidurio ir Rytų Europoje?

Pasaulio farmacijos kompanijos kasmet naujų vaistų tyrimams skiria daug investicijų – vidutiniškai išleidžia apie 100 mlrd. Eur. Visuomenei senstant atsiranda vis daugiau lėtinių ligų, sveikatos problemos yra tokios globalios, kad joms spręsti reikia jungtinių resursų.

Dėl šių priežasčių labai aktualus tampa bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje, t.y. platformos, kurios ne tik padedasuvienyti jėgas vykdant mokslinius tyrimus, bet ir juos įgyvendinant, kad jie kuo greičiau duotų naudą. Perspektyviausias tokio atviro bendradarbiavimo kelias – viešojo ir privataus sektorių partnerystė.

Geriausias toks pavyzdys Europoje – Inovatyvių vaistų iniciatyvos projektas. Tai bendras ES ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos projektas, skirtas opiausioms sveikatos problemoms spręsti. Lietuvoje, deja, nieko panašaus kol kas nėra planuojama.

Ieškant naujų sprendimų pakeisti inovatyvių vaistų prieinamumo situaciją Lietuvoje, būtina identifikuoti, išdėstyti pagal svarbą ir paspartinti ekonomiškai pagrįstų inovatyvių vaistų prieinamumą. Šioje vietoje reikėtų ne tik racionalios sveikatos technologijų vertinimo sistemos ar aiškaus teisinio reglamentavimo bei teisės aktų bazės pastovumo. Skaidrumo bei objektyvumo priimant sprendimus inovatyvių vaistų atžvilgiu besąlyginis buvimas vis tik yra vienas iš esminių faktorių siekiant tai pakeisti.

Trūksta strategijos

Naujos ar ilgametę patirtį turinčios pasaulinės įmonės ir pažangias technologijas kuriantys inovatoriai savo veiklą koncentruoja ne tik ten, kur yra suteikiama daugiausia laisvės, mokesčių lengvatų, materialaus, žmogiškojo bei socialinio kapitalo. Aiškus teisinis reglamentavimas ir teisės aktų bazės pastovumas bei skaidrumas ir korupcijos nebuvimas taip pat yra viena iš pagrindinių prielaidų siekiant pritraukti užsienio investuotojus inovatyvioje farmacijos pramonėje.

Galiausiai, kaip svarbiausią iššūkį Lietuvai, norinčiai tapti gyvybės mokslų lopšiu, matau ir svarbų Vyriausybės vaidmenį. Reikia tvirto Vyriausybės apsisprendimo kuriant strategiją ir glaudinant bendradarbiavimą tarp skirtingų inovacijų procesų dalyvių. Tokiomis sąlygomis ir inovatyvi farmacija Lietuvoje galėtų pabusti iš Letargo miego.

Rūta Pumputienė yra „Local American Working Group“ (LAWG), Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje įsteigto sveikatos reikalų komiteto, vadovė bei dvylikos metų teisinio darbo patirtį turinti advokatė, dirbanti su didžiausiomis gyvybės mokslų kompanijomis Lietuvoje, farmacijos, maisto ir kitų reguliuojamų industrijų sektoriuose.