Inovatyvi farmacija – nepelnytai pamiršta sritis Lietuvoje

Publikuota: 2016-09-04
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Lietuva iki 2020 m. išsikėlė tikslą tapti Europos gyvybės mokslų lopšiu. Ambicinga, bet tam pagrindas tikrai yra. Skaičiuojama, kad per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyvybės mokslų pramonė išaugo iki vienos pažangiausių Vidurio ir Rytų Europoje.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, kasmetinis gyvybės mokslų augimas šalyje sudaro apie 25% ir tai yra didžiausias augimo greitis visoje ES. Be to, penki integruoti mokslo ir verslo slėniai bei daugiau nei 400 mln. Eur siekiančios investicijos į naujausią įrangą ir infrastruktūros plėtrą sukuria palankias sąlygas Lietuvai tapti vienai iš geriausių vietų mokslo tyrimams visoje Europoje.

Vis tik tokį spartų viso sektoriaus augimą lemia jo tarptautinis pobūdis – 90% biotechnologijų produktų, kurie yra pagaminami Lietuvoj – eksportuojama. Reikėtų pastebėti, kad tokio spartaus augimo viso sektoriaus viena pagrindinių priežasčių – regioninė biotechnologijų lyderystė.

Inovatyvūs vaistai – Achilo kulnas

Tačiau gyvybės mokslai – ne tik biotechnologijos, medicininė įranga ar lazerinių technologijų pritaikymas medicinoje. Tai platus terminas, turintis keletą kategorijų (įskaitant ir ekologiją, biologiją ir kt.) bei apimantis tokias sritis kaip farmacija, biochemija, biofizika ir t.t. Todėl siekiant tapti gyvybės mokslų lopšiu būtina, visų pirma, aiškiai apsibrėžti, kokiose gyvybės mokslų srityse Lietuva kelia tikslą tapti pažangiausia šalimi.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Reikėtų pastebėti, kad vertinant farmacijos padėtį Lietuvoje, konkrečiai – inovatyvių vaistų pramonę – Lietuva vargu ar galėtų didžiuotis kaip viena pažangiausių šalių šioje srityje.

Inovatyvūs vaistai – gyvybės mokslų Lietuvoje Achilo kulnas. Europos Komisija, tarptautinės statistikos kompanijos daug kartų yra nurodžiusios, kad Lietuva pagal investicijas į naujus, modernius vaistus yra vienose paskutinių vietų iš visų ES šalių.

„HealthWare Consulting“ duomenimis, Lietuvoje laikas nuo vaisto registracijos iki jo prieinamumo gyventojams vidutiniškai buvo 1007 dienos. Tačiau štai Slovakijoje ar Slovėnijoje, kurios iš esmės nėra vertinamos kaip labai turtingos šalys, laukimas trunka perpus mažiau – apie 430 dienų.

Ir nors modernių, efektyvesnių vaistų kompensavimo didinimas Lietuvoje ne kartą buvo minimas kaip vienas sveikatos politikos prioritetų, tačiau, kaip teigia pacientų organizacijų atstovai, inovacijų atėjimo į Lietuvą problema – negebėjimas suskaičiuoti kaštų. Mat iki šiol svarstome, kiek išleisime naujo vaisto pirkimui, o ne apie tai, kiek valstybė sumokės, jeigu žmogus negaus gydymo.

Problema ta, kad Lietuvoje nėra efektyvios farmacijos politikos. Galiausiai, nėra aišku, kur reikia nukreipti lėšas, kokie yra prioritetai.

Be to, Lietuvoje iš esmės nėra ir inovatyvios farmacijos pramonės investicijų. Naujo vaisto sukūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau nė viena šio proceso dalis pasaulinių inovatyvios farmacijos atstovų Lietuvoje nėra atliekama.

Šis faktas – ypač skaudus atsižvelgiant į tai, kuo Lietuva tikrai galėtų pagrįstai didžiuotis: turime ir galime išnaudoti didžiulį mokslininkų indėlį, tuos pačius minėtus integruotus mokslo ir verslo slėnius bei daugiau nei 400 mln. Eur siekiančias investicijas į naujausią įrangą ir infrastruktūros plėtrą.

Belieka klausti, ar esant tokiai inovatyvios vaistų pramonės situacijai ne per drąsu teigti, kad Lietuvos gyvybės mokslų pramonė yra viena pažangiausių šalių Vidurio ir Rytų Europoje?

Pasaulio farmacijos kompanijos kasmet naujų vaistų tyrimams skiria daug investicijų – vidutiniškai išleidžia apie 100 mlrd. Eur. Visuomenei senstant atsiranda vis daugiau lėtinių ligų, sveikatos problemos yra tokios globalios, kad joms spręsti reikia jungtinių resursų.

Dėl šių priežasčių labai aktualus tampa bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje, t.y. platformos, kurios ne tik padedasuvienyti jėgas vykdant mokslinius tyrimus, bet ir juos įgyvendinant, kad jie kuo greičiau duotų naudą. Perspektyviausias tokio atviro bendradarbiavimo kelias – viešojo ir privataus sektorių partnerystė.

Geriausias toks pavyzdys Europoje – Inovatyvių vaistų iniciatyvos projektas. Tai bendras ES ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos projektas, skirtas opiausioms sveikatos problemoms spręsti. Lietuvoje, deja, nieko panašaus kol kas nėra planuojama.

Ieškant naujų sprendimų pakeisti inovatyvių vaistų prieinamumo situaciją Lietuvoje, būtina identifikuoti, išdėstyti pagal svarbą ir paspartinti ekonomiškai pagrįstų inovatyvių vaistų prieinamumą. Šioje vietoje reikėtų ne tik racionalios sveikatos technologijų vertinimo sistemos ar aiškaus teisinio reglamentavimo bei teisės aktų bazės pastovumo. Skaidrumo bei objektyvumo priimant sprendimus inovatyvių vaistų atžvilgiu besąlyginis buvimas vis tik yra vienas iš esminių faktorių siekiant tai pakeisti.

Trūksta strategijos

Naujos ar ilgametę patirtį turinčios pasaulinės įmonės ir pažangias technologijas kuriantys inovatoriai savo veiklą koncentruoja ne tik ten, kur yra suteikiama daugiausia laisvės, mokesčių lengvatų, materialaus, žmogiškojo bei socialinio kapitalo. Aiškus teisinis reglamentavimas ir teisės aktų bazės pastovumas bei skaidrumas ir korupcijos nebuvimas taip pat yra viena iš pagrindinių prielaidų siekiant pritraukti užsienio investuotojus inovatyvioje farmacijos pramonėje.

Galiausiai, kaip svarbiausią iššūkį Lietuvai, norinčiai tapti gyvybės mokslų lopšiu, matau ir svarbų Vyriausybės vaidmenį. Reikia tvirto Vyriausybės apsisprendimo kuriant strategiją ir glaudinant bendradarbiavimą tarp skirtingų inovacijų procesų dalyvių. Tokiomis sąlygomis ir inovatyvi farmacija Lietuvoje galėtų pabusti iš Letargo miego.

Rūta Pumputienė yra „Local American Working Group“ (LAWG), Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje įsteigto sveikatos reikalų komiteto, vadovė bei dvylikos metų teisinio darbo patirtį turinti advokatė, dirbanti su didžiausiomis gyvybės mokslų kompanijomis Lietuvoje, farmacijos, maisto ir kitų reguliuojamų industrijų sektoriuose.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Lašišos ir upėtakiai išplaukia iš Baltarusijos Premium

Viena didžiausių Baltarusijos maisto pramonės įmonių „Santa Bremor“, kurios žuvies gaminių dar visai neseniai...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
A. Melničenka skundžia sankcijas ir ragina stabdyti karą 1

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, netiesiogiai kontroliuojantis Kėdainių „Lifosos“ gamyklą, gegužės...

Pramonė
2022.05.20
„Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno – 13%...

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
„DS Smith Packaging Lithuania“: karas gali turėti poveikį

Didžiosios Britanijos kapitalo gofruotojo kartono ir pakuočių gamintoja „DS Smith Packaging Lithuania“...

Pramonė
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku