Ir lašui būdingos vandenyno savybės

Publikuota: 2016-05-11
UAB „Marijampolės pieno konservai“  valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius: „Verslo procesai yra gyvenimo vienovės dalis. Kiek giliai suvokiame esminius dėsnius, tiek pajėgiame būti laimingi.“
UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius: „Verslo procesai yra gyvenimo vienovės dalis. Kiek giliai suvokiame esminius dėsnius, tiek pajėgiame būti laimingi.“

Pergyvenęs ekonomikos krizes, alinančius pieno karus ir galvijų epidemijas, Marijampolės pieno konservų fabrikas, tarsi transformavęsis lašas, atgavo pradinę formą ir sėkmingai žengė į pasaulinę areną. Vertybėmis pagrįstą pieno perdirbimo veiklą 15 metų plėtojantis įmonės vadovas Raimondas Karpavičius, pasakoja intriguojančią istoriją, prasidėjusią jauno futbolininko 1989 m. įkurtu kooperatyvu ir šiandien tęsiamą šimto milijonų eurų apyvartos versle.

Sėkmingai dirbančią įmonę valdantis R. Karpavičius sako, kad visiško atsitiktinumo dėka teko giliau susipažinti su pieno sektoriumi. Tuo metu klestinčiam metalo logistikos verslo atstovui net į galvą nebūtų šovusi mintis sieti likimą su žemės ūkio produkcija. Krovinius ekspedijavusi geležinkeliais ir jūra, bendrovė „Karpis“ anuomet užtikrino metalo tiekimą per Lietuvą. „Aktyvios metalų krovos periodu per Klaipėdą gabenome apie 10 mln. tonų metalo – tuo metu reikšmingą uosto krovos dalį. Darbu buvo aprūpinta apie 50 bendrovių uoste“, – prisimena verslininkas.

Tiekdama metalą tokioms stambioms tarptautinėms kompanijoms kaip „Fercomental“, GSE, „Stemcor“ ar „Kloeckner Metals Corporation“, R. Karpavičiaus įmonė ilgainiui pelnė tarptautinių partnerių bei pasaulinių finansų institucijų – „BNP Paribas“, „Dresdener Bank“ pripažinimą.

Plėtojamas bendradarbiavimas su užsienio bei Lietuvos įmonėmis amžių sandūroje padėjo užmegzti ryšius su tuo metu dar valstybiniu Marijampolės pieno konservų fabriku. R. Karpavičiaus bendrovė gamyklai tiekė baltą metalo skardą pieno konservų dėžučių gamybai. Palaipsniui, geriau pažįstant pienininkystės sektorių ir verslo šakos specifiką, verslininkas tiek įsitraukė į fabriko veiklą, kad paskelbus gamyklos pardavimo aukcioną, ilgai nedvejojęs įsigijo Suvalkijos įmonę.

Plačios perspektyvos

Nuoseklus 1977 m. įkurtos pieno perdirbimo įmonės augimas ir apyvartos didėjimas prasidėjo nuo 2001 metų. „Karpio“ bendrovėje sukaupta patirtis pieno sektoriaus naujokui leido pasirinkti tinkamas veiklos kryptis: efektyviai organizuoti Marijampolės fabriko darbą ir po dešimties metų pasiekti 100 mln. eurų apyvartą.

Šiandien gamintojas su 40 metų patirtimi yra patikimas pieno produktų tiekėjas užsienio partneriams. „Mes uždirbame pelną ir niekam nesame skolingi, tačiau tai pasiekta einant duobėtu, kliūčių ir krizių pilnu keliu“, – patirtus išbandymus apibūdina R. Karpavičius.

Pieno sektorių kone kasmet kankindavo kokios nors negandos, neleisdavę ramiai planuoti darbų. Visgi, sunkmečiu buvo išsaugotos darbo vietos ir pradėta plėtra. Dabar Marijampolės pieno konservų fabrikas efektyviai veikia visose pieno produkcijos gamybos srityse ir planuoja ženkliai padidinti savo gamybos pajėgumus.

Milijonai saldaus kondensuoto pieno skardinių ir nacionaliniu prekės ženklu tapęs sūris „Liliputas“, pristatomas plačiose užsienio rinkose. Lietuviški pieno produktai parduodami Europoje ir Amerikoje, fabriko gaminius perka Azijoje ir Afrikoje, konteineriai keliauja į Honkongą bei plukdomi į Kubą. Beveik 98 proc. pieno gaminių yra eksportuojama.

Žvelgia į platesnius horizontus

Pieno produkcija užsieniečiams pristatoma „Markomilk“ vardu. Tai – derinys, susidedantis iš pirmųjų Marijampolės konservų skiemenų ir angliškojo žodžio „milk“ – pienas. Beje, pastarasis žodis ant kondensuoto pieno skardinių įrašytas ir prancūzų, rusų bei kitomis kalbomis.

„Konkurencinį pranašumą svarbu turėti plečiantis į didžiules užsienio rinkas, pavyzdžiui – į Aziją. Vyriausybė turi suteikti prioritetą eksporto ekspansijai ir labiau remti gamintojus, pritraukiant daugiau ES paramos. Visiems turi būti aišku, kad tik rinkos gatavai produkcijai gali užtikrinti pastovų ir reikiamą žaliavinio pieno supirkimo kainų lygį“, – tikina UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas R. Karpavičius.

Pernai „Marijampolės pieno konservai“ ieškojo pardavimų vadybininkų užsienio rinkoms, siūlydama didžiulį metinį atlyginimą. Tuomet daugelis kandidatų net nesuvokė, kodėl siūloma tokia įspūdinga alga ir įmonės galimybių, kurios leidžia ne tik uždirbti dar daugiau, bet ir ženkliai plėsti savo gamybą.

Vertybėmis paremta veikla

Pasak vadovo, versle platūs užmojai atsiranda ne tik dėl kokybiškos Lietuvos pieno gamintojų gaunamos žaliavos, modernaus procesų valdymo, bet ir darnaus gamyklos kolektyvo, kuriame šiuo metu dirba beveik tūkstantis žmonių. Sudarydami sąlygas darbuotojams nuolat kelti kvalifikaciją, ugdyti kompetenciją, vadovai skatina jų motyvaciją gerinti rezultatus. Jis pažymi, kad darbuotojų kaita bendrovėje yra nedidelė, o tai daugiausia lemia įmonės viduje puoselėjama tvirta vertybių sistema. „Nėra jokios verslo sėkmės ar nesėk- mės, yra viso gyvenimo vienovė. Aš nevertinu, ar tas yra gerai, ar blogai. Man viskas – procesas ir duomenys, kurie turi būti sumaniai apdorojami. Vadovas turi priimti sprendimus, kuriuos diktuoja ne tik konkrečios sąlygos, bet ir vidinės žmogaus nuostatos: pasaulio suvokimas ir intencija. Visa kita – veikla. Jei veiki nesavanaudiškai, o suvokdamas savo atsakomybę ir misiją prieš kitus, Dievas tave lydės ir padės eiti teisingu keliu“, – atskleidžia savo esmines nuostatas įmonės vadovas.

Paklaustas kada pajuto šį suvokimą, R. Karpavičius pasakojo apie lėktuvo katastrofą, kurią jis išgyveno. Tada tik per plauką nežuvo nei vienas skridęs nedideliu lėktuvu, kuris nukrito į tankų mišką – vieną pavojingiausių vietų. „Tvirtai suvokiau, kad egzistuoja Dievo tvarka ir dėsniai, nenugalima išmintis, kuria žmogus turi vadovautis, gyvenime vykdydamas savo misiją. Visi mes turime savo pareigą šioje žemėje“, – įsitikinęs R. Karpavičius.

Pasak pašnekovo, net ir vienam lašui būdingos viso vandenyno savybės, todėl sąsajų suvokimas atveria plačias galimybes veikti visose gyvenimo srityse. Nepaisant visaip susiklostančių aplinkybių, svarbu žinoti daiktų bei reiškinių prigimtį. Tada žmogaus veikla taps prasminga bei efektyvi bet kurioje srityje. Tokį devizą jis tikina naudojantis savo vadybos veiksmų paletėje.

Sėkmė neegzistuoja

Vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje įsitikinęs, kad nėra tokio dalyko, kaip sėkmė. Jis tiki, kad visa, kas nutinka yra sąlygota daugybės aplinkybių ir pačio žmogaus intencijų. Ta veikla ir erdvė, pasak R. Karpavičiaus, davė galimybę jam augti dvasia. „Per teisingumą turi galimybę realizuoti save, bet teisingumas turi būti pirmiau asmeninių interesų. Gyvenime gali eiti kur nori, jei supranti dėsnius ir esi teisus, tik reikia eiti ir mokytis gyventi. Jokie pinigai neleidžia būti laimingu.“, – kalba R. Karpavičius.

Mintimis jis nuklysta į savo verslo pradžią, kai prasivėrė pirmoji erdvė savarankiškai veiklai ir pavyko įkurti kooperatyvą. Tuomet aktyviai sportavęs futbolininkas R. Karpavičius stačia galva nėrė į rinkos ekonomikos vandenis ir vienas pirmųjų šalyje ėmėsi privataus verslo. Savo valstybę atkuriančioje tuometinėje visuomenėje mezgėsi ir sava samprata apie pinigus bei ekonomiką. Nebuvo modernios, vakarietiškos vadybos įgūdžių ir reikiamos patirties. Tačiau išlikti tais laikais gebėjo tie verslininkai, kuriems duotas žodis nebuvo tik tuščia frazė. Ilgainiui gyvenimas atsijojo tuos, kurie vaikėsi labai didelių pelnų ir tikėjo nuolat besišypsančia Fortūna.

Nuolatinis tobulėjimo procesas

Šiandien R. Karpavičius sakosi daugiausia savo laiko skiriantis anaip tol ne klestinčiam verslui, o socialiniams reikalams ir nedetalizuodamas apibendrina, kad siekia didesnės erdvės plėtrai ir kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į teisingo pasirinkimo kelią. „Šitą žinau, nes mano gyvenimas buvo nelengvas“, – patvirtina R. Karpavičius.

Ilgametė patirtis, įveikti iššūkiai bei priimti sprendimai vadovui leido kurti ir stiprinti save ir jo suburtą bendruomenę, kuri dabar atrodo ne kaip vienas lašas, o kaip didžiulis vandenynas. „Esu laikinas ir vykdau čia savo misiją – tai, ką pajėgiu ir ką galiu bei privalau padaryti per savo gyvenimą. Man niekas čia nepriklauso, viso labo valdau man patikėtą sritį ir stengiuosi dėl savo žmonių. Tik taip gali veikti prasmingai ir jaustis, kad gyveni, kai matai, ką duodi kitiems“, – samprotauja R. Karpavičius.

Natūraliu atrodo vadovo bei įmonės siekis gaminti ir tiekti pirkėjams aukščiausios kokybės produkciją. Įgyvendinti išsikeltus aukštus reikalavimus ir nuosekliai dirbti padeda principai, kurie lydi visą procesą ir formuoja organizacijos kultūrą. „Vykdome taršos prevenciją, diegiant naujas gamybos technologijas, naudojant mažiausiai aplinkai kenksmingas medžiagas, taupant ir racionaliai panaudojant žaliavas, energetinius resursus, efektyviai ir ekonomiškai tvarkant gamybos atliekas“, – paaiškina vadovas.

Svarbiausia – sveikata ir darnus sugyvenimas su gamta bei aplinka. Ekologinę sampratą praplečia ir racionalus išteklių naudojimas bei atliekų perdirbimas. Kita būtina sąlyga – profesionalumas, padedantis pelnyti pasitikėjimą.

infogr.am::infogram_0_d40663bb-241a-4d4b-9d81-8ab2a2428626

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ignitis gamyba“ nukėlė baterijos Kauno HE projektą

„Ignitis gamyba“ nutraukia pirkimą, skirtą energijos kaupiklio Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje...

Pramonė
2019.11.22
Lietuvos pramonės produkcijos vertė spalį augo 1

Per dešimtį šių metų mėnesių, sausį-spalį, visa Lietuvos pramonės produkcijos vertė sudarė 19,4 mln. Eur ir...

Pramonė
2019.11.22
„Auga group“ įžengė į JAV rinką 3

Ekologiškų produktų gamintoja „AUGA group“ įžengė į JAV rinką – bendrovės produkcija pradėta prekiauti...

Pramonė
2019.11.22
Bankrutavusios „Geotermos“ turtas parduodamas už 5,95 mln. Eur

Bankrutavusios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ administratorius paskelbė įmonės turto varžytines.

Pramonė
2019.11.22
Sunkiai įtikėtini plastiko pakuočių perdirbimo rekordai Premium 1

Lietuva plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių, rodo oficiali statistika. Ekspertai šia...

Verslo aplinka
2019.11.22
Automobilių pramonės koncernai į Lietuvą pritraukė „Leesys – Leipzig Electronic Systems“ Premium 1

Viena didžiausių Vokietijos elektronikos komponentų verslo kompanijų „Leesys – Leipzig Electronic Systems...

Pramonė
2019.11.22
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Saulės jėgainės ant stogo norintys gyventojai užvertė verslą užsakymais Premium

Kurį laiką į saulės energiją labiau investuodavo entuziastai, norintys pagelbėti pasauliui, o,...

Gazelė
2019.11.21
Rusijos vicepremjeras: „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020-ųjų viduryje

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 metų...

Pramonė
2019.11.21
Saudo Arabija Vakarų bankus paliko IPO proceso nuošalyje

Saudo Arabija, pasirinkdama bankus platintojus vykdomam savo naftos milžinės „Saudi Aramco“ viešam akcijų...

Rinkos
2019.11.21
Prancūzai ateina su 200 mln. Eur kapšu ir inovacijomis šilumos sektoriuje Premium 2

„Idex“ yra prancūzų bendrovė, veikianti atsinaujinančios energetikos srityje. Kaip rašė VŽ, Vokietijos...

Pramonė
2019.11.21
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
„Roshen“ nestabdys Klaipėdoje fabriko, kurs parduotuvėlių tinklą

Ukrainos konditerijos koncernas „Roshen“ nesiruošia stabdyti fabriko Klaipėdoje, nors Europos Sąjungoje...

Pramonė
2019.11.21
Gautas leidimas statyti oro skaidymo dujų gamyklą 3

Po beveik metus trukusių pasiruošimo darbų vienai didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde”...

Pramonė
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
„Pack Klaipėda“: vietoj uždarymo – derybos su automobilių gamintoju Premium 1

Lietuviško kapitalo UAB „Pack Klaipėda“, gaminanti vienkartinius indus maistui iš ekstruduotojo putų...

Pramonė
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Ignitis grupės“ pajamos trečiąjį ketvirtį augo 29% 2

„Ignitis grupės“ pajamos šių metų III ketv. išaugo 29% iki 1,162 mlrd. Eur, kai 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu...

Pramonė
2019.11.20
Perteklinis vartojimas: ekonomistai siūlo išeitį Premium

Pasaulyje stiprėja jaunimo inicijuotas judėjimas, nukreiptas prieš perteklinį vartojimą, ir vis svarbiau...

Pramonė
2019.11.20
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui 1

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Verslo aplinka
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau