Kas laukia Lietuvos ekonomikos: atsipalaiduoti nevalia

Kaip pagrindinį iššūkį ir ilgalaikių sprendimų reikalaujančią problemą Lietuvoje užsienio ekspertai regi per menkai augantį darbo našumą, nuo kurio spartos priklausys, ar išliks tvarus Lietuvos įmonių konkurencingumas ateityje ir kaip greitai Lietuvoje bus pasiekta vakarietiška žmonių gerovė. Juditos Grigelytės (Vž) nuotr.

Laukiamas tolesnis algų augimas, apkarpyta infliacijos prognozė, žadama, kad vartotojų perkamoji galia toliau didės, tad klientų srauto nestokos į vidaus rinką orientuoti verslai – prekybininkai, kavinės, paslaugų teikėjai.

Kiek sunkiau eksportuotojams: dideli išorinės aplinkos pokyčiai juos verčia dairytis, ar tik negrįšime į gūdžius 2008-uosius: ekspertų choras, o ir centrinių bankų veiksmai įmonėms suteiks daugiau erdvės pasitvarkyti savo balansus ir pasirengti naujiems sunkmečiams.

Šią savaitę su savo makroekonominėmis prognozėmis ir siūlymais Lietuvai iššovė bent trys sunkiasvoriai. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija pateikė narystės organizacijoje siekiančiai Lietuvai pirmąją ekonominio vertinimo ataskaitą. Tarptautinio valiutos fondo misija Lietuvoje pristatė naujausią ūkio sveikatos būklės diagnozę. Makroekonominę prognozę atnaujino Lietuvos bankas. Nė vienas iš dokumentų nepiešia staigaus atvėsimo šalyje. Net atvirkščiai, po 2015 m. fiksuoto BVP plėtros sulėtėjimo iki 1,6% dėl nuosmukio Rusijoje įtakos visi laukia nuosaikaus ekonominės plėtros atsigavimo 2016–2017 m. – iki maždaug 3%.