Be LEZ tinklo Lietuva prarado 2,5 mlrd. Eur

Publikuota: 2015-12-20
Eimantas Kiudulas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos pirmininkas: „Pritraukti investuotojų anaiptol netapo lengviau. Be bendro šalies, miestų pardavimo plano tos investicijos mus vargu ar pasieks.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Eimantas Kiudulas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos pirmininkas: „Pritraukti investuotojų anaiptol netapo lengviau. Be bendro šalies, miestų pardavimo plano tos investicijos mus vargu ar pasieks.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jei Lietuvos valdžia dar 2006–2008 m., kaip planuota, būtų sukūrusi efektyviai veikiantį laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) tinklą, šiandien šios pramoninės teritorijos šalies ūkiui sukurtų bent 10% BVP, arba 3,7 mlrd. Eur dydžio naudą.

Nuo tokios įžvalgos pokalbį pradedame su Eimantu Kiudulu, š. m. rugpjūtį įkurtos Lietuvos LEZ asociacijos pirmininku. Pasak jo, šiuo metu Lietuva galynėjasi su prarastu laiku, o ar jį pavyks įveikti, klausimas lieka atviras. Dviejose LEZ senbuvėse – Klaipėdoje bei Kaune – ir tik pastaraisiais metais pradėjusiose veikti keturiose rinkos naujokėse – Kėdainiuose, Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje – šiuo metu tesukuriama apie 3% šalies BVP. Prarasta nauda skaičiuojama maždaug 2,5 mlrd. Eur.

Kaip gerą pavyzdį Lietuvai jis baksnoja į Lenkijos pusę.

„Lenkai nuo pat pradžių pabrėžė užsienio investicijų svarbą, o mūsų vyriausybės to iki krizės faktiškai nedarė. 2020 m. baigsis ES parama, todėl šį likusį laikotarpį Europos pinigai turėtų būti nukreipiami pritraukiant investicijų ir skatinant vietos verslą, kad po penkerių metų neatsidurtume gilioje biudžetinėje duobėje“, – perspėja p. Kiudulas.

Gera vieta specializuotis

Š. m. rugpjūtį įkurta asociacija siekia šalyje veikiančias LEZ investuotojams pristatyti kaip vieną pramoninį kompleksą.

Asociacijos vadovo teigimu, susivienijimas padės šių teritorijų valdytojams labiau specializuotis, išryškinti atskirų LEZ pranašumus ir juos akcentuoti investuotojams.

„Tai nereiškia, kad konkurencijos dėl investicinių projektų neliks, bet varžysimės mažiau, jeigu specializuosimės konkrečioje pramonės, paslaugų ar logistikos srityje“, – aiškina p. Kiudulas.

Šias pramonines teritorijas valdančios bendrovės LEZ asociacijoje taip pat siekia dalytis gerąja patirtimi. Daugiausia jos sukaupė maždaug 2002–2003 m. pradėjusios veikti Klaipėdos ir Kauno LEZ. Patirties turi ne tik šios rinkos senbuvės, bet ir tokie LEZ valdytojai kaip „Eika“ ar „Ogmia“, įgiję kitokios NT valdymo patirties (pastarosios valdo Šiaulių, Kėdainių bei Panevėžio LEZ teritorijas).

Randa daug vilkduobių

Ponas Kiudulas tarp kitų asociacijos barų nurodo koordinuotą LEZ bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Asociacijos nariai nori atkreipti valdininkų dėmesį į reikiamų specialistų trūkumą, taip pat šiuo metu asociacija derasi su Ūkio ministerija dėl vadinamojo „išmanaus parko“ projekto koncepcijos apsibrėžiant, koks jis turėtų būti ir kaip turėtų būti finansuojamas.

Toliau asociacija siekia, kad būtų trumpinami statybų planavimo ir projektavimo darbų terminai, kurie „vis dar išlieka nekonkurencingi“: Teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimas kol kas stringa savivaldybių lygmeniu. Tarkime, visos LEZ teritorijos turi patvirtintus detaliuosius planus, tačiau norint tuos sklypus suskirstyti pagal klientų poreikius kartais tenka iš naujo daryti naujus detaliuosius planus.

„Sklypo atskyrimas konkrečiam klientui turėtų trukti ne ilgiau kaip mėnesį, o procesas Lietuvoje vis dar užtrunka 4–5 mėnesius“, – sako p. Kiudulas.

LEZ teritorijų asociacijos vadovas giria kaimynus lenkus ir lygina lietuviškas pramonines teritorijas su Lenkijoje plėtojamomis. Lenkai dar 1994 m. pradėjo plėtoti 17 LEZ teritorijų. Jau tada jos ėmėsi specializacijos, nišų paieškų, ėmė kurti sąlygas ne visiems, o tam tikriems investuotojams. Tokia specializacija, pasak jo, yra neišvengiama Lietuvoje.

Jo nuomone, iš lenkų svarbu pasimokyti, kad tiesiogines užsienio investicijas (TUI) būtina pritraukti ne vien šalies, bet ir pačių regionų, miestų lygiu.

„Šalis, žinoma, turi save pardavinėti, bet miestas, regionas yra pagrindinis šio proceso dalyvis“, – svarsto LEZ asociacijos vadovas.

Nors Klaipėdoje veikia Ekonominės plėtros agentūra, kol kas ji rimtai kuruoja tik vieną kultūrinį objektą – Kultūros fabriką, o su investiciniais projektais šiuo metu nedirbama. Tačiau nuo kitų metų Klaipėdos savivaldybė ketina minėtai agentūrai skirti lėšų TUI pritraukti.

VŽ žiniomis, regionuose planuojama turėti TUI ekspertų, tačiau kol kas nesutariama, kam jie atstovaus – savivaldybėms ar „Investuok Lietuvoje“ (IL) tinklui. Savo ruožtu Vilniaus, taip pat Šiaulių savivaldybės planuoja stiprinti darbuotojų kompetencijas pritraukiant TUI.

Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado nemažai parengtų pramoninių teritorijų, į jų infrastruktūrą investuota dešimtys milijonų ES paramos eurų, tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienio investuotojai mieliau renkasi kitas teritorijas investicijoms, kad ir toje pačioje Lenkijoje. Problema neretai tampa privalomi valstybei (ne savivaldybėms) priklausančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionai, kuriuos dažnai laimi ne investuotojas, o kiti jo dalyviai, kurie realių intencijų investuoti į perkamą sklypą neturi ir siekia užsidirbti iš sklypo perpardavimo. Schema veikia taip: „ant prekystalio“ atsiranda nominalios brangiai parduodamos įmonės, kurioms priklauso tie įsigyti sklypai. Tokiais atvejais, iki nerentabilios išaugus sklypo kainai, investuotojai atsisako ketinimų imtis TUI projektų Lietuvoje.

Investuotojai į avantiūras nesivelia

„Rimti žmonės avantiūrose nedalyvauja“, – nukerta p Kiudulas. Pasak jo, stiprūs ekonominių teritorijų valdytojai yra žinomi, tad būtų logiška skelbiant tokius konkursus taikyti saugiklius, kurie apsaugotų nuo spekuliantų, pirmiausia reikalaujant, kad sklypo aukciono dalyviai pateiktų savo patirties plėtojant teritorijas įrodymų. Na ir norint pritraukti rimtų ekonominių teritorijų valdytojus – reikia jų ieškoti. „Jie patys į Lietuvą neateis, dėl jų reikia dirbti ir jiems pardavinėti tuos sklypus“, – teigia p. Kiudulas.

Jis akcentuoja, kad pramoninės teritorijos regionuose toliau dirvonuos, kol miestai, rajonai patys nedės pastangų pritraukti investuotojų. „Pirmiausia savivaldybės turi įtikinti investuotoją ateiti į Panevėžį, Šiaulius ar kitą miestelį. Dabar dauguma rimtų investuotojų yra pavargę nuo mūsų biurokratijos ir ateities neužtikrintumo, tad su jais reikia stipriai padirbėti norint įtikinti, kad regionas ar miestas garantuos stabilias verslo sąlygas, kad jis turi ekonominę politiką, strategiją ir kad privatus verslas gali dalyvauti kaip partneris siekiant išsikeltų tikslų“, – sako pašnekovas.

Ko laukia 2016 m.

Ponas Kiudulas, taip pat esantis Klaipėdos LEZ valdančios bendrovės generalinis direktorius, skaičiuoja, kad kitąmet Klaipėdos LEZ jau dirbančios bendrovės papildomai investuos 32 mln. Eur ir sukurs 200 naujų darbo vietų. Kitąmet Klaipėdos LEZ turėtų įsikurti „Hugaas Engineering“, numato plėstis „Neo Group“ ir „Adventec“ ir „Retal Baltic“. Į uostamiestį Klaipėdos LEZ 2016 m. planuoja pritraukti 5 naujus TUI projektus, per kuriuos turėtų būti pritraukta daugiau nei 70 mln. Eur, sukurta 450–550 naujų darbo vietų. „Absoliuti dauguma potencialių klientų, kurie galėtų kitąmet pasirašyti sutartis, turės vietos tiekėjų“, – aiškina p. Kiudulas. IL skaičiuoja, kad užsienio kompanijai investavus 100 mln. Eur į gamybą vietos tiekėjai gauna užsakymų dar už 54 mln. Eur ir kiek mažiau paslaugų sektoriuje (už 35 mln. Eur). Svarbų vaidmenį taip pat atlieka visoje vertės grandinėje naujai įdarbinti žmonės, kurių gautos pajamos didina perkamąją galią ir skatina vidaus vartojimą.

Asociacijos duomenimis, Kauno LEZ kitąmet turėtų gauti 25 mln. Eur papildomų TUI, Kėdainių LEZ valdytojai tikisi pritraukti 20 mln. Eur, o Šiauliai ir Panevėžys – po 10 mln. Eur TUI. VŽ jau rašė, kad per trejus metus (2016–2018 m.) šeši LEZ numato pritraukti bent tris dešimtis gamybinių investicijų projektų, kurie sukurtų iki 2.000 naujų darbo vietų ir į regionų ekonomiką įlietų iki 400 mln. Eur investicijų.

Straipsnis gruodžio 9 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Audi“ paskirta 800 mln. Eur bauda dėl taršos duomenų klastojimo 3

Dar viena sankcija „Dyzelgeito“ skandalo byloje paskirta Vokietijos gamintojui „Audi“.

Transportas
2018.10.16
„Velux“ perka Klaipėdos „Vitral“ ir žada tęsti įsigijimus

Danijos holdingui VKR priklausanti „Velux“ grupė praneša perkanti daniško kapitalo įmonę „Vitral“, kuriai...

Pramonė
2018.10.16
„Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams išleis 1 mln. Eur

Kauno LEZ investuojanti UAB „Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams, su ES lėšomis, išleis 1...

Pramonė
2018.10.16
Plastiko pramonės atstovai: turime vilčių, kad EP kirtis bus sušvelnintas Premium

Europos Parlamento balsavimas kitą savaitę dėl plastikinių gaminių draudimo ir ribojimo gali reišmingai...

Pramonė
2018.10.16
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 5

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
SWW projektas atspindi naujausias darbo aprangos tendencijas Rėmėjo turinys

Projekte „Smart and Safe Work Wear SWW“ (Išmani ir saugi darbo apranga SWW) dalyvaujančios šalys kuria...

Pramonė
2018.10.16
Kaip auginti pajamas mažiesiems baldžiams: „Joniškių baldų“ patirtis Premium

Mažos gamybinės įmonės plečia asortimentą, taip sukuria didesnę pridėtinę vertę ir augina pajamas. UAB...

Pramonė
2018.10.15
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
„Pack Klaipėda“: jei EP balsuos „už“, būsime priversti nutraukti veiklą Premium 16

Jei Europos Parlamentas pritars, kad į vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų...

Pramonė
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 8

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Eurostatas: metinis pramonės augimas Lietuvoje – mažiausias Baltijos šalyse 5

Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.10.12
„Intus Windows“ Šiauliuose: administracijoje 300 darbuotojų, ceche – 180 Premium 9

JAV langų gamintoja „Intus Windows“, Šiaulių LEZ projektuojanti langų ir durų gamyklą, bus išskirtinė tuo,...

Pramonė
2018.10.12
Keramikų patirtis: Europa vertina etaloną, Japonija – atsitiktinį defektą Premium

Panevėžio meninės keramikos UAB „Midenė“ pastaraisiais metais didina molio dirbinių eksportą į Jungtinę...

Pramonė
2018.10.12
Lietuvos bankas: ateities iššūkiams būtina rengtis jau dabar 3

Lietuvos bankas didina šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimo prognozę, tačiau įspėja, kad siekiant...

Verslo aplinka
2018.10.11
Baldų parodoje užsakovų iš užsienio nesitiki, orientuojasi į vietos pirkėją Premium

Eksportuojančios šalies baldų pramonės įmonės vis rečiau dalyvauja „Litexpo“ vykstančiose baldų parodose,...

Pramonė
2018.10.11
Panevėžio regionas: pramonė – gerai, robotikos centras – dar geriau Premium 4

Panevėžio regionas, garsėjantis stipria pramone, užsibrėžė dar vieną tikslą – tapti vienu pažangiausių...

Pramonė
2018.10.11
Formuoti žemės sklypus LEZ ir pramonės parkuose bus paprasčiau

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui paprastinti ir trumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo...

Pramonė
2018.10.11
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau