Pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo pirmą kartą per tris mėnesius

Pramonės produkcija euro zonoje po trijų mėnesių pertraukos vėl fiksavo augimą, o metinė plėtra aplenkė skelbtas prognozes.

Liepą, palyginti su birželiu, pramonės produkcija euro zonoje augo 0,6%, o visose 28-iose ES šalyse – 0,3%. Birželį, palyginti su geguže, atitinkamai buvo fiksuotas 0,3% ir 0,1% nuosmukis, rezultatus, eliminavus sezono įtaką, praneša Eurostatas.

Didžiausias mėnesinis ūgtelėjimas buvo fiksuotas Airijoje (7,2%), Graikijoje (4,3%), Kroatijoje (3,6%) ir Latvijoje (2,8%), o didžiausias nuosmukis – Danijoje (4,6%), Švedijoje (2,1%) ir Maltoje (1,8%). Lietuvoje augimas siekė 0,5%.

Pramonės produkcijos metinis augimas liepą euro zonoje siekė 1,9%, visoje ES – 1,8%. Ekomistai euro zonai prognozavo 1,1% metinį augimą, rašo „Financial Times“.

„Žemos naftos ir produkcijos kainos euro zonos gamintojams yra naudingos. Be to, euro padėtis taip pat dėkinga. Tačiau pramonei nerimą turėtų kelti rizikos dėl eksporto, kurias skatina mažėjantis globalus vartojimas bei rinkų padėtis Kinijoje bei kitose besivystančiose ekonomikose. Todėl gamintojai tikėsis, kad euras nestiprės“, – rezultatus komentuoja Howardas Archeris, ekonomikos ir verslo analitikos kompanijos „IHS Global Insight“ ekonomistas.

Liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pramonės produkcijos kiekiai labiausiai išaugo Airijoje (17,9%), Slovakijoje (11,9%), Latvijoje (8,3%), Maltoje (7,7%) ir Čekijoje (7,2%). Neigiamas metinis pokytis buvo fiksuotas Estijoje (5,9%), Nyderlanduose (4,4%), Graikijoje (1,5%) ir Prancūzijoje bei Suomijoje (po 1,4%).

Didžiausią įtaką euro zonos pramonės produkcijos didėjimui turėjo energetikos sektorius (5,1%), trumpalaikio vartojimo prekių gamyba (2,6%), ilgalaikis turtas (2,2%).

Komentarai