Kakavos kainos šuoliai spaudžia ieškoti naujų šokolado rinkų

„Rugsėjį sužinosime, ar kakavos kaina buvo dirbtiniai padidinta laukiant naujo derliaus, ar tai vartotojams nepalanki tendencija ir šokoladas ateityje taps delikatesu tik turtingiesiems“, – nuogąstavimais dalijasi Agnė Šaparnytė, „Meškėno“ plėtros vadovė.

Vien per gegužę kakavos žaliava pabrango 8% ir šiuo metu tona kakavos pupelių kainuoja beveik 3.070 Eur. Nuo metų pradžios kakavos pupelių kaina išaugo 17%, o nuo 2013 m. pradžios – pusantro karto. Investicijų bankas „Saxo bank“ yra prognozavęs, kad iki metų pabaigos tona gali pabrangti iki 4.500 Eur.

„Pavyzdžiui, kakavos milteliai per šių metų pirmąjį pusmetį pabrango maždaug 90%. Brangsta ir kakavos masė, nors mes ją perkame iš gamintojų, be tarpininkų“, – aiškina p. Šaparnytė.

Kakavos kaina stabiliai didėja dėl įvairių priežasčių. Ir dėl to, kad šokolado, ypač tamsaus, vis daugiau vartojama besivystančiose šalyse. Ir todėl, kad neatnaujinami fabrikai Ganoje, kurių našumas žemas. Ir dėl besikeičiančio klimato, pavyzdžiui, El Ninjo reiškinio Ramiajame vandenyne, sukeliančio sausrą Pietų Amerikoje, taip pat ir dėl įvairių kakavmedžių ligų.

Įtarimų kelia ir tai, kad rinką yra pasidaliję keli stambūs dalyviai, tokie kaip „Olam“, ADM ar „Cargill“, kurie, smulkesnių gamintojų nuomone, gali sudaryti draudžiamus susitarimus dėl kainų.

Miroslavas Tomaševičius, konditerijos ir duonos gaminių žaliavų tiekėjos UAB „Minordija“ pirkimo vadovas, pabrėžia: kainos nekrinta, nes šokolado paklausa neslūgsta.

„Žvelgiant į perspektyvą, jokių kainų mažėjimo prielaidų nematyti“, – svarsto pašnekovas.

Vis dėlto jis nesiryžta prognozuoti, kad kakava brangtų drastiškai iki 4.500 Eur už toną. Žinoma, jeigu neatsitiks jokių stichinių nelaimių.

Paprastai šuoliais kylanti žaliavų kaina, pasak jo, turi kur kas menkesnę įtaką galutiniam produktui ir šokoladas brangsta kur kas mažiau – procentais, o ne kartais.

Kryptis – egzotiškos rinkos

Kaip tvirtina p. Šaparnytė, net sparčiai brangstant žaliavoms, Lietuvos prekybos tinklai ne tik neleidžia branginti produkcijos, bet ir spaudžia mažinti kainą. Todėl įmonė sertifikuoja maisto saugos kokybės sistemą BRC ir aktyviai ieško užsienio pirkėjų. Pirma „Meškėno“ šokolado siunta išvyko į Omaną, pradėta prekiauti šokoladu Bulgarijoje, deramasi su lenkų prekybos tinklu „Biedronka“, Kanados „Dolorama“ ir „Tesco“ Airijoje. Į Indiją iškeliavo jau antra siunta.

„Manau, projektas Indijoje turi būti sėkmingas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Susigadinusi reputaciją ir patyrusi nemažų nuostolių iš Indijos pasitraukė šveicarų šokolado milžinė „Lindt“ ir iš didžiųjų liko tik „Cadbury“.

Pasak užsienio spaudos, „Lindt“ siuntos buvo stabdomos dėl to, kad gamintojas šokolado gamybai naudojo augalinį aliejų ir nenurodė ant pakuotės, kad produkte yra sintetinių kvapiklių.

„Mūsų šokoladas naujoje pakuotėje atrodo reprezentatyviai, indams jis panašus į skandinavišką. Be to, mūsų šokolade, be kakavos sviesto, nėra jokių kitų riebalų. O ir jo kaina parduotuvių lentynose patraukli“, – atkreipia dėmesį p. Šaparnytė.

Indijoje, kaip ir Omane ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose, išankstinis nusistatymas, neva, Rytų Europa apie šokoladą neišmano ir jo gaminti nemoka – negalioja. Jiems Lietuva – ES valstybė.

Svarbu viską žinoti apie produktą

Užsienio partnerių „Meškėnas“ susiranda parodose, kuriose ypač aktyviai dalyvauja pastaraisiais metais. Kaip sako p. Šaparnytė, sudominti ir patraukti, kai savo prekę parodoje siūlo šimtai gamintojų, nėra paprasta. Tačiau, kai potencialus pirkėjas suvokia, kad apie produktą žinai labai daug, kad gerai supranti, kas yra kokybiškas šokoladas, ir gali tokio pasiūlyti – užsimezga kontaktas. Vakarų rinka, pasak „Meškėno“ bendraturtės, nusistovėjusi, susiformavusios monopolijos ir saldumynų rinka traukiasi. Todėl kaskart turi nustebinti, pagaminti ką nors naujo.

„Mes išskirtiniai tuo, kad šokoladą gaminame iš rūšinės kakavos masės, o tai reta net ir užsienyje – tai mažų šokoladinių, o ne gamyklų „arkliukas“. Pavyzdžiui, mes vieninteliai Lietuvoje perkame rūšinę kakavos masę. O dar klientus masina mažesnė kaina, nes mes lig šiol investavome pinigus į gamybą, o ne rinkodarą. Tai mūsų ilgalaikė strategija ir ji pasiteisina“, – tikina p. Šaparnytė.

Tiek dėl patogesnės logistikos, tiek dėl bendradarbiavimo su vienu stambiausiu prekybos tinklu „Euroopt“, kol kas didžiausia eksporto kryptis yra Baltarusija. Bet užmegzti kontaktai su stambiais prekybininkais užsienio šalyse kitąmet šią statistiką gali pakeisti.

Gamins ir saldainius

„Meškėnas“ per mėnesį pajėgus pagaminti apie 200 t šokolado plytelių ir maždaug 300 t šokoladinio glaisto, kurį tiekia daugiausia pieno perdirbėjams. Naujos investicijos numatytos į asortimentą: bus gaminama daugiau saldainių, pirkėjams bus pasiūlytos mažesnės šokolado plytelės.

Lig šiol „Meškėnas“ yra gaminęs saldainius „Riešutinė Gianduja“ pagal Italijos kulinarinio paveldo „Gianduiotto“ gamybos receptūrą ir naudojo Pjemonto regione užaugintus lazdyno riešutus. Tačiau lazdyno riešutai, pernai kainavę 7 Eur už kilogramą, šiemet pabrango iki 14 Eur. Dabar „Meškėnas“ saldinius gamina vien pagal užsakymus, tačiau ir masinę gamybą žadama atnaujinti. Be to, bus pradėtos gaminti dvi naujos saldainių linijos: vasaros ir žiemos.

Praėjusiais metais pardavimo pajamas padidinęs maždaug 5–6%, šiemet „Meškėnas“, gaminantis šokoladą su prekės ženklu „Tik tau“, prognozuoja 10% didesnę apyvartą.

Straipsnis liepos 13 d. publikuotas „VŽ Premium“.