Užsieniečių įdarbinimas: Lenkijoje – per 3 savaites, Lietuvoje – per 2-3 mėnesius
Tuo metu Lietuva jau pralaimi prieš Lenkiją, Olandiją, kurios greičiau išduoda leidimus užsieniečiams dirbti ir gyventi šiose šalyse ir taip iš Ukrainos, Baltarusijos „nusiurbinėja“ mūsų šalyje trūkstamus vilkikų vairuotojus, siuvėjus, šaltkalvius.
Apie užsieniečių įdarbinimo problemas ir aktualijas kalbėta penktadienį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Darbo biržos, migracijos specialistai, verslininkai.
Geidžiamiausi – vilkikų vairuotojai
Išduotų leidimų įdarbinti užsieniečius Lietuvoje skaičius kasmet auga: pavyzdžiui, 2014 m. tokių leidimų išduota beveik 5.500, 2015 m. – netoli 7.000. Anot Danguolės Galinienės, Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos duomenimis, populiariausios mūsų šalyje įdarbintų užsieniečių specialybės – vilkikų vairuotojai, statybininkai, virėjai, aviacijos specialistai.
Lietuvoje daugiausia užsieniečių įdarbinama Vilniaus apskrityje, toliau rikiuojasi Šiaulių, Klaipėdos apskritys ir tik tada Kaunas. Ponios Galinienės duomenimis, pagal pilietybę Kaune daugiausia įdarbinama Ukrainos piliečių (pernai apie 70%), tuomet Baltarusijos piliečių, gruzinų, kinų (virėjai), moldavų, serbų (statybininkai).
Kaunas, palyginti su kitomis apskritimis įdarbina nedaug aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio – iš 2015 m. čia įdarbinto 951 užsieniečio 24 yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Anot p. Galinienės, vidutiniškai leidimas užsieniečiui dirbti Lietuvoje yra išduodamas per 2-4 savaites. Tačiau, įvertinus leidimo laikinai gyventi išdavimą, kitas biurokratines procedūras šis terminas Lietuvoje kartais prailgsta ir iki 2-3 mėnesių.
Ragina paiešką pradėti kuo anksčiau
Kaip teigia Rimgaudas Paliukaitis, tarptautinių pervežimų UAB „Hoptransa“ transporto vadovas, greičiausias terminas, per kurį darbdavys gali tikėtis, jog užsienietis bus įdarbintas Lietuvoje yra 1,5 mėnesio.
„Bet realiai viskas užtrunka du ir daugiau mėnesių, - įmonės praktika dalijasi p. Paliukaitis. – Aš patarčiau reikiamų užsieniečių paiešką pradėti vykdyti prieš pusmetį iki tokio poreikio, nes vėliau viskas labai užtrunka“.
Verslininkas primena, kad Lietuva dėl vilkikų vairuotojų stygiaus jau pralaimi Lenkijai, kuri turi operatyvesnes užsieniečių įdarbinimo procedūras. „Lenkijoje užtenka ir 3 savaičių, o Lietuvoje užsieniečių įdarbinimas kartais užtrunka ir 2-3 mėnesius. Be to, lenkai jau pradėjo, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams siūlyti didesnius atlyginimus nei Lietuvoje. Todėl jei dar ir ilgus terminus turime, mes pralaimime dėl darbuotojų paieškos“, - konstatuoja p. Paliukaitis. „Hopransoje“ dirba 170 vilkikų vairuotojų. Svarstys pataisas
Šį ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektas, jo svarstymas numatomas birželio pradžioje, pataisos turėtų įsigalioti nuo 2017 metų.
Kaune surengtoje diskusijoje įstatymo pataisas pristačiusi Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja, teigia, jog užsieniečiams bus sudarytos palankesnės sąlygos įsidarbinti Lietuvoje. Tiesa, dėl to leidimų išdavimo terminai vargu, ar ženkliai keisis.
Įstatymo pataisomis, anot p. Klapatauskienės, planuojama sudaryti palankesnes sąlygas užsieniečiams, norintiems Lietuvoje pradėti verslą, startuoliams, studentams, samdomiems įmonių vadovams.
Siekiama supaprastinti vadinamos mėlynosios kortelės išdavimo procedūras aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, išplėsti darbo rinkai aktualių profesijų sąrašą, siūloma, kad užsienio studentai galėtų dirbti jau nuo pirmųjų, o ne nuo antrųjų, kaip dabar studijų metų.
