Ar „Facebook“ gresia akcininkų konfliktas
Puikūs finansiniai rezultatai „Facebook“ leido išsiskirti iš technologijos gigantų – tokios sėkmės „Twitter“, „Google“, „Microsoft“ ar „Apple“ gali tik pavydėti. Kartu su sėkmingais finansiniais rezultatais „Facebook“ paskelbė ir planus išleisti naujos klasės akcijų.Tai prilygtų panašiai „Google“ kontroliuojančios įmonės iniciatyvai prieš ketverius metus, kuri virto ginču teisme, akcininkams nesutikus su pasiūlymu. Ar„Facebook“ irgi gresia akcininkų konfliktas?
Daugelio įmonių akcininkų struktūra pagrįsta proporcine sistema, kai viena turima akcija suteikia vieną balsą. Atskiros įmonės pasirenka išleisti privilegijuotųjų akcijų, suteikiančių teisę į dividendus, tačiau su ribota balsavimo teise. Taip įmonę kontroliuojantis akcininkas išsaugo didžiąją dalį balso teisę suteikiančių akcijų ir tuo pat pritraukia proporcingai didesnę dalį įmonei reikalingo kapitalo.
„Facebook“ akcininkų struktūra buvo modifikuota išleidžiant privilegijuotųjų akcijų 2012-aisiais, dar prieš prasidedant prekybai JAV „Nasdaq“ akcijų biržoje. Taip Markas Zuckerbergas, nors ir leidęs reikšmingą dalį „Facebook“ akcijų įsigyti išorės investuotojams, išliko didžiąją balsavimo teisių dalį turinčiu akcininku. Šiandien p. Zuckerbergo turimos akcijos sudaro vos 18% visų turtinių teisių ir tuo pačiu suteikia daugiau nei pusę balsų akcininkų susirinkime.
Iš esmės panaši struktūra įtvirtinta ir „Google“ valdančioje „Alphabet“, kur įmonės įkūrėjai Sergey Brinas ir Larry Page'as turi didžiąją dalį balsų, bet proporcingai mažesnę dalį į bendrovės mokamus dividendus. „Facebook“ siūlo akcininkams (kartu su kiekviena iš šiandien turimų akcijų) suteikti po dvi papildomas akcijas, nesuteikiančias balsavimo teisės. Tokiu būdu akcininkų struktūra išliktų nepakitusi, akcijų kaina biržoje atitinkamai proporcingai sumažėtų padidėjusiam akcijų skaičiui, o p. Zuckerbergo turimos akcijos, leidžiančios balsuoti akcininkų susirinkime bei priimti sprendimus, sudarytų vos 6% įmonės kapitalo.
Analitikai bei pati įmonė tokį pasiūlymą aiškina p. Zuckerbergo suinteresuotumu išsaugoti sprendimo galią įmonėje kartu su galimybe pasitraukti iš aktyvaus valdymo, paaukojant didžiąją dalį turimų akcijų vertės labdarai. Išleidus naujos klasės akcijų, kurios nesuteiktų balso teisės, p. Zuckerbergas be vargo galėtų perleisti du trečdalius savo turimų „Facebook“ akcijų.
Siūlomas struktūros pakeitimas bus svarstomas šį birželį vyksiančiame akcininkų susirinkime. Nors p. Zuckerbergas turi pakankamai balsų, kad galėtų vienbalsiai pritarti siūlomam pakeitimui, reikšmingas akcininkų priešiškumas galėtų jį sustabdyti nuo tokios iniciatyvos. Kilus konfliktui, akcininkų ginčas galėtų lemti reikšmingą akcijų vertės mažėjimą, investuotojų nepasitikėjimą.
Kodėl akcininkai galėtų prieštarauti siūlomiems pakeitimams? Pirma priežastis – beprecedentiškai mažas turtinių teisių dalį sudarančių akcijų skaičius, kuriuo Zuckerbergas galėtų vienas spręsti su įmone susijusius klausimus. Taip „Facebook“ akcininkai, turintys per 90% įstatinio kapitalo sudarančių akcijų, neturėtų pakankamai balsų, pavyzdžiui, atšaukti p. Zuckerbergą iš užimamų pareigų. Privilegijuotųjų akcijų struktūra kritikuojama ir dėl grėsmės, kad įmonę kontroliuojantis akcininkas, turintis reikšmingai mažesnės apimties teises į įmonės generuojamus dividendus, ims nesąžiningai naudotis kontroliuojamos įmonės resursais asmeninėms reikmėms balso teisės neturinčių akcininkų sąskaita.
Nujausdama galimą kritiką, „Facebook“ pati nurodo, kad nors „tai ne tradicinis valdymo modelis, tačiau įmonė ir nebuvo sukurta būti tradicine. Įmonės valdyba tiki, kad įkūrėjo požiūris atitiko ir geriausiai atitiks „Facebook“, investuotojų bei bendruomenės interesus“.
Ir vis dėlto, ar įžiebs ši iniciatyva akcininkų konfliktą? Neaišku, ar akcininkai bus linkę toliau pasitikėti p. Zuckerbergo formuojama vizija ir ar bus linkę sutelkti dar didesnes kontrolės teises jo rankose. Svarbu paminėti ir tai, kad JAV įmonių teisė numato mažų akcininkų teisę į kompensaciją, jeigu kontroliuojantis akcininkas jų sąskaita įgyja didesnę įmonės kontrolę. „Google“ pavyzdys parodė, kad akcininkams inicijavus ginčą, bendrovė įsipareigoja kompensuoti akcininkų praradimus, jeigu naujosios klasės akcijų kaina būtų reikšmingai mažesnė už iki tol turėtųjų akcijų kainą. Artima ateitis parodys, ar „Facebook“ mažieji akcininkai irgi pasinaudos šia teise.
