„Achema“ susitarė su „Statoil“ dėl SkGD tiekimo

„Iš esmės derybos jau baigtos. Tiek į Jonavą atvykę „Statoil“ atstovai, tiek „Achemos“ derybinė grupė galutinai sutarė dėl principinių suskystintų dujų tiekimo šiems metams sąlygų ir gamtinių dujų kainų, – išplatintame pranešime cituojamas Ramūnas Miliauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius. – Derybos dėl gamtinių dujų tiekimo truko beveik metus ir yra sutarta dėl visų tiekimo apimčių ir kainodaros principų.“

Kol kas įmonė konkrečių sutarties detalių, tarp jų ir įsigyjamų dujų kiekio, nekomentuoja.

Bendrovės vadovas pabrėžė, jog AB „Achema“ laikosi ekonomiškai įmonei naudingiausio principo – žaliavas trąšų gamybai pirkti tiesiogiai iš gamtinių dujų tiekėjų, išgaunančių dujas, siūlančių geriausias sąlygas bei kainą.

Pigiau nei „Gazprom“

„Savarankiškai, kaip nepriklausomas ūkio subjektas, niekieno nepadedami ir vadovaudamiesi grynai ekonominiais interesais, derybas dėl gamtinių dujų (trąšų gamybai reikalingų žaliavų, kurios mūsų produkcijos savikainoje sudaro apie 80%) tiekimo vedėme tiek su „Gazprom“, tiek su „Statoil“, tiek su kitais gamtinių dujų tiekėjais iš viso pasaulio“, – apie nuo šių metų pradėtą tiekėjų diversifikavimą kalba vadovas.

„Mums svarbiausia užtikrinti stabilų dujų tiekimą geriausiomis sąlygomis. Nors iki šiol trąšos buvo gaminamos iš „Gazprom“ perkamų dujų, su „Statoil“ pavyko susitarti dėl geresnių sąlygų bei gerokai mažesnės nei „Gazprom“ kainos“, – sako jis.

Daugiau nei pusę Lietuvos dujų suvartojančios „Achemos“ perkamų dujų kaina bus nustatoma pagal Jungtinės Karalystės „National Balancing Point“ gamtinių dujų biržos indeksą.

Atgaiva terminalui

Ponas Miliauskas praėjusią savaitę VŽ teigė, kad bendrovė derasi su „Statoil“ dėl suskystintų gamtinių dujų (SkGD) įsigijimo ir tikisi sandorį užbaigti iki šio mėnesio pabaigos. Tikslaus dujų kiekio vadovas dar neįvardino, bet užsiminė, kad kalba gali suktis ir apie keturis, ir apie septynis krovinius, panašiai, kiek perka „Litgas“.

Tai yra didelis kiekis – maždaug 320–560 mln. kub. m gamtinių dujų, nuo ketvirčio iki pusės visų 2016 m. „Achemos“ planuojamų sanaudų (bendrovė numato, kad per 2016 m. ji gamybai sunaudos 1,25 mlrd. kub. m gamtinių dujų). Palyginti, remiantis terminalo dujinimo grafiku, šiuo metu per 2016 m. „Klaipėdos nafta“ planuoja išdujinti apie 433 mln. kub. m dujų.

„Achemai“ dujos reikalingos kaip žaliava gamybai, o SkGD terminalo saugumo mokestis (saugumo dedamoji prie dujų kainos) yra apskaičiuojamas nuo dujų įrenginių pajėgumo, o ne nuo suvartojamo jų kiekio. Jis yra mokamas nepriklausomai nuo gaunamų dujų šaltinio – ar tai būtų dujotiekiu atitekančios „Gazprom“ dujos, ar jos būtų tiekiamos per Klaipėdos dujų terminalą. Be to, „Achema“ dujas perka ne iš dujų perteklių turinčios „Litgas“, o tiesiogiai iš „Statoil“.

Dėl to didelės įtakos dujų kainai Lietuvoje toks „Achemos“ sprendimas neturės. Tačiau „Klaipėdos naftos“ valdomas SkGD terminalas dėl papildomo dujų srauto išloštų. Papildomas dujų srautas leistų terminalui veikti nebe minimaliu dujinimo režimu, o priartėti prie efektyvaus nominalaus veiklos režimo.

„Efektyviausias terminalo darbo režimas yra maždaug nuo 0,5 iki 1,5 mlrd. gamtinių dujų per metus“, – VŽ aiškino Tadas Matulionis, „Klaipėdos naftos“ SkGD terminalo departamento direktorius.