Verslas prašo sumažinti dyzelio akcizą nuo 52 iki 44 centų
Papildyta I. Ruginienės komentaru
Šiuo metu dyzelino akcizas siekia 51,9 cento.
Ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, didelį šio kuro pardavimų kritimą lėmė nuo šių metų padidintas akcizas, todėl reikėtų pašalinti priežastį.
„Labai paprasta – (reikia – BNS) eliminuoti tą priežastį, kuri nulėmė rinkos susitraukimą. (...) Jeigu akcizą paimtume 440 Eur už 1.000 litrų, (..) tai mažesnis akcizas su didesniu vartotojų skaičiumi atrodo patrauklesnis. Mes ne tik gautume tiesiogines didesnes pajamas į biudžetą iš šitų dviejų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo – BNS), bet taip pat pagerintume finansinę padėtį namų ūkiams ir įmonėms“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A. Bartkus.
Anot jo, būtų racionalu, jei Lietuvoje dyzelino kaina būtų bent vienu centu mažesnė nei Lenkijoje – tai leistų susigrąžinti prarastus pirkėjus ir pagerinti įmonių finansinę padėtį.
Anot degalų verslo atstovų, šių metų pradžioje Lietuvai padidinus dyzelino akcizą 26,7%, kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą, todėl tarptautiniai vežėjai degalus vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje.
Litras dyzelino Lenkijoje šiuo metu kainuoja vidutiniškai apie 1,4 Eur, o Lietuvoje – 1,48 Eur, rodo vieši šaltiniai.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė sako, jog dyzelino pardavimai šiemet sumažėjo beveik triskart daugiau, nei tikėjosi Finansų ministerija.
„Dyzelino pirkimai Lietuvoje krito 15%. Tikėtasi buvo gerokai mažiau – 6%. Kitaip tariant, tris kartus rinka smuko (labiau – BNS), nei tikėjosi Finansų ministerija. (...) Mes planuojame, kad degalinių apyvarta šiais metais sumažės apie 480 mln. Eur. Taip pat valstybė neteks apie 1,5 mln. Eur pelno mokesčio“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Čeredničenkaitė.
Anot jos, Lietuvos valstybė dėl padidintų akcizų kurui iš planuotų maždaug 200 mln. eurų į biudžetą šiemet surinks tik apie 110 mln. Eur.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas akcentavo, kad vėžėjai visada pilsis degalus šalyje, kuriose jis yra pigesnis.
„Pas mus matematika yra paprasta. (...) Ten, kur kaina bus patraukliausia, kur matematiškai susidėlios algoritmai, mes ten pirksime dyzeliną. Mums sudėtinga suprasti, kodėl valstybė priima tokius sprendimus, kad mokesčius mes, pagrindiniai vartotojai, (mokame – BNS) kitose šalyse“,– spaudos konferencijoje sakė P. Drižas.
Pasak P. Drižo, užpildant pilną vilkiko baką ne Lietuvoje sutaupoma nuo 52 iki 70 Eur.
Ekspertų teigimu, taršaus kuro vartojimas turi būti mažinamas ne keliant akcizus, o skatinant logistikos sektorių naudoti biometaną, elektrifikuoti geležinkelius, tuo metu žmones – persėti į viešąjį transportą.
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas sako, kad tai leistų Lietuvai iki 2030 metų naftos vartojimą sumažinti 17,7% iki maždaug 1,67 mln. tonų kasmet.
„Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas“, – pranešime sakė J. Polujanskas.
D. Dundulis: didesni akcizai didina skurdą
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo ir savininko Dainiaus Dundulio teigimu, išaugusios degalų kainos didina skurdą Lietuvoje.
„Gyventojai brangiau mokėjo už kurą ir taip labiau didiname skurdą, nes kuo labiau didėja prekių ir paslaugų kainos, tuo daugiau pinigų reikia, kad žmonės gautų tą pačią gerovę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Norfos“ savininkas.
Jis pridūrė, jog šiemet didėjo ne tik kuro, bet ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes kuras yra dedamoji jų dalis.
Premjerė: mažinti būtų sudėtinga
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad tiek sumažinti šį mokestį kurui, kiek prašo verslas, būtų sudėtinga, tačiau pabrėžia, jog Vyriausybė linkusi tartis dėl pauzės keliant akcizus.
„Kol kas tai sudėtinga. Bet yra dar du mėnesiai, diskutuosim dėl biudžeto ir tikrai ieškosim galimybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė, paklausta, ar realu akcizą dyzeliui sumažinti nuo 52 iki 44 centų už litrą.
„Mes atviri ir pasirengę kalbėti, nes ir į Vyriausybės programą esame įsirašę, kad gal ne 2026, o 2027 metais (didėtų akcizas dyzelinui – BNS)“, – pridūrė ji.
Pasak I. Ruginienės, „tikrai norime pristabdyti kainų augimą, nes suprantame, kad kuras tiesiogiai daro įtaka galutinei paslaugų ir produktų kainai“.
Vis dėlto ji ragino nepamiršti, jog ateinančių metų biudžete didžiausias dėmesys turės būti skirtas krašto apsaugai.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Visi turime suprasti, kad, deja, turime tokią geopolitinę situaciją, kai tam tikros lėšos keliauja labai svarbiam tikslui“, – sakė I. Ruginienė.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas interviu BNS praėjusią savaitę irgi sakė, kad dar svarstoma, kaip elgtis su dyzelino akcizo didinimu nuo sausio – galutinis sprendimas bus priimtas po konsultacijų su politikais, nes jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. Eur pajamų.
