Smulkieji kreditai – nebe pagrindinė smulkiųjų kreditų bendrovių veikla

Publikuota: 2015-10-22
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančių bendrovių pagrindinis verslas – nebe smulkieji kreditai.

Tai parodančią analizę atlikęs Lietuvos bankas rėžia: naują reguliavimą svarstant pasigirstantys kreditų teikėjų skundai, esą rinka mažėja, yra apsimestiniai, nes bendrovių portfeliai auga. Tačiau pati asociacija argumentuoja, kad stebėti būtent mažų kreditų duomenis yra svarbu.

Vienuolikos bendrovių, priklausančių LSVKA, didesnių vartojimo kreditų (nuo 290 Eur) suma šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąsyk pranoko mažųjų kreditų (iki 290 Eur). Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tendencija išsilaikė.

Didesnių kreditų rodikliai auga mažėjant smulkiųjų kreditų skaičiui ir sumai.

Tačiau kas ketvirtį skelbdama asociacijos įmonių bendrus rezultatus, LSVKA teikia tik mažėjančius smulkiųjų kreditų skaičius, tuo pačiu pažymėdama, kad „rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.

Rinka nemažėja

„Viešai skelbiamoje informacijoje ir komentaruose bei straipsniuose žiniasklaidoje asociacijos atstovai skelbia, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinka mažėja, – rašoma Lietuvos banko VŽ atsiųstoje analizėje. – Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, siekdamos prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba juos apeiti, pakeitė savo veiklos strategiją bei ėmė aktyviau siūlyti ir išdavinėti didesnius nei 290 Eur vartojimo kreditus.“

Lietuvos bankas pažymi, jog tai rodo, kad greitai ir paprastai išduodamų kreditų rinka nemažėja – tiesiog stambėja paskolos.

Nors paskolų stambėjimo tendencija sutapo su euro įvedimu, kai 1.000 Lt virto 290 Eur, apvalesnių sumų, pavyzdžiui, 300 Eur, pasirinkimas statistikos neiškreipė, VŽ sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas.

„Tai nėra vien tik techninis pokytis“, – teigia jis.

Pasak p. Šilgalio, didžiausią įtaką tendencijai turėjo UAB „4Finance“, valdanti prekės ženklus „SMScredit.lt“ ir „Vivus.lt“.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rodikliai-8

Dydis svarbu

Pati LSVKA nurodo, kad stebimos tendencijos yra neigiamos tiek verslui, tiek vartotojams.

Viena vertus, nors bendrovės, pradėjusios dalinti daugiau didesnių paskolų, plečia savo portfelius, tai dar nereiškia, kad jų pelningumas gerėja, sako Liutauras Valickas, asociacijos vadovas.

Kitas dalykas – kuo didesni kreditai išduodami, tuo daugiau įmonėms reikia apyvartinių lėšų, pastebi jis. O tai reiškia, kad mažiausiems rinkos dalyviams išsilaikyti pasidaro sunku.

„Verslo požiūriu didesnėmis apyvartinėmis lėšomis disponuojančios įmonės prisitaikys prie rinkos sąlygų. Tačiau smulkiuosius kreditus teikia nemažai vidutinių ar mažų įmonių, o šios paslaugos privalumas verslui tas, kad pelnas gaunamas sparčiai įdarbinant ir greitai susigrąžinant gana nedideles apyvartines lėšas. Šios įmonės negali teikti didesnių kreditų ilgesniam laikui, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų“, – VŽ aiškina p. Valickas.

„Sugriežtėjus reikalavimams išaugs mažesnių kreditų sąnaudos, o teikti didesniems kreditams nebus pakankamai apyvartinių lėšų. Tokios įmonės bus priverstos pasitraukti iš rinkos“, – prideda jis.

Galiausiai, pasak LSVKA vadovo, tai, kad stambėja kreditai, yra vartotojų praradimas.

„Mes nuo 2011 m. sakėme, kad apribojus kainą pralošia vartotojas. Reguliavimas iškreipia rinką, ji eina link stambių kreditų“, – teigia p. Valickas.

Reguliavimas

Pirmieji apribojimai rinkai pritaikyti 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.

Tuo metu numatyta, kad paskolų įmokos ir kiti įsipareigojimai negali viršyti daugiau 40% kredito gavėjo mėnesinių pajamų.

Šiuo metu Seime svarstoma apriboti ir vartojimo kreditų kainą – didžiausią galimą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200% iki 75%. Ketinama įgyvendinti ir kitus rinkos ribojimus.

„Mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas daugiausia įtakos turės būtent smulkiausių (ir santykinai brangiausių pagal jų aptarnavimo kaštus) kreditų išdavimui ir smulkiausioms šio verslo įmonėms. Būtent todėl atidžiai stebime reguliavimo procesus ir siekiame kompromiso, kuris būtų priimtinas ir vartotojams, ir valstybei, ir verslui, t. y. smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjams“, – sako p. Valickas.

Dvi asociacijos

LSVKA užima daugiau nei 70% smulkiųjų kreditų ir apie trečdalį didesnių nei 290 Eur vartojimo paskolų rinkos. Asociacijai priklauso 11 bendrovių, tarp jų – „4Finance“, AB „Bobutės paskola“, ir UAB „Ferratum“.

Vienos didžiausių vartojimo kreditų bendrovių – UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „MCB Finance“, – taip pat Jungtinės Karalystės grupei priklausanti „Provident Finansai“ bei veiklą pradedančios tarpusavio skolinimo platformos nėra LSVKA narės.

„General Financing“, „Moment Credit“ ir „MCB Finance“ yra įkūrusios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaciją.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 6

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11
EURIBOR reforma: bankai jau koreguoja sutartis, LB prašo konsultuotis   Premium 7

Europoje artėjant EURIBOR ir LIBOR reformoms, Lietuvos bankai, kartą jau „pralošę“ dėl neigiamų EURIBOR ir...

Rinkos
2019.07.10
Bankai neskuba prisijungti prie „Facebook“ kriptovaliutos projekto

Didieji pasaulio bankai kol kas linkę ignoruoti socialinio tinklo „Facebook“ kriptovaliutos projektą „Libra“.

Rinkos
2019.07.09
„Deutsche Bank“ ruošiasi atleisti 18.000 darbuotojų 16

Pertvarką planuojantis Vokietijos kapitalo bankas „Deutsche Bank“ ruošiasi atsisakyti penktadalio darbuotojų.

Finansai
2019.07.07
„Danske Bank“ rinko informaciją apie banko nuodėmių viešintoją, teigia jo teisininkas

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ inicijavo vidinį tyrimą dėl buvusio darbuotojo, kuris pradėjo...

Rinkos
2019.07.05
Prognozės: neigiamas EURIBOR – iki pat 2024 m. vasaros Premium 24

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar šią vasarą ruošiasi kirpti bazines palūkanas. Panašiam žingsniui...

Rinkos
2019.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau