Smulkieji kreditai – nebe pagrindinė smulkiųjų kreditų bendrovių veikla

Publikuota: 2015-10-22
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančių bendrovių pagrindinis verslas – nebe smulkieji kreditai.

Tai parodančią analizę atlikęs Lietuvos bankas rėžia: naują reguliavimą svarstant pasigirstantys kreditų teikėjų skundai, esą rinka mažėja, yra apsimestiniai, nes bendrovių portfeliai auga. Tačiau pati asociacija argumentuoja, kad stebėti būtent mažų kreditų duomenis yra svarbu.

Vienuolikos bendrovių, priklausančių LSVKA, didesnių vartojimo kreditų (nuo 290 Eur) suma šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąsyk pranoko mažųjų kreditų (iki 290 Eur). Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tendencija išsilaikė.

Didesnių kreditų rodikliai auga mažėjant smulkiųjų kreditų skaičiui ir sumai.

Tačiau kas ketvirtį skelbdama asociacijos įmonių bendrus rezultatus, LSVKA teikia tik mažėjančius smulkiųjų kreditų skaičius, tuo pačiu pažymėdama, kad „rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.

Rinka nemažėja

„Viešai skelbiamoje informacijoje ir komentaruose bei straipsniuose žiniasklaidoje asociacijos atstovai skelbia, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinka mažėja, – rašoma Lietuvos banko VŽ atsiųstoje analizėje. – Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, siekdamos prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba juos apeiti, pakeitė savo veiklos strategiją bei ėmė aktyviau siūlyti ir išdavinėti didesnius nei 290 Eur vartojimo kreditus.“

Lietuvos bankas pažymi, jog tai rodo, kad greitai ir paprastai išduodamų kreditų rinka nemažėja – tiesiog stambėja paskolos.

Nors paskolų stambėjimo tendencija sutapo su euro įvedimu, kai 1.000 Lt virto 290 Eur, apvalesnių sumų, pavyzdžiui, 300 Eur, pasirinkimas statistikos neiškreipė, VŽ sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas.

„Tai nėra vien tik techninis pokytis“, – teigia jis.

Pasak p. Šilgalio, didžiausią įtaką tendencijai turėjo UAB „4Finance“, valdanti prekės ženklus „SMScredit.lt“ ir „Vivus.lt“.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rodikliai-8

Dydis svarbu

Pati LSVKA nurodo, kad stebimos tendencijos yra neigiamos tiek verslui, tiek vartotojams.

Viena vertus, nors bendrovės, pradėjusios dalinti daugiau didesnių paskolų, plečia savo portfelius, tai dar nereiškia, kad jų pelningumas gerėja, sako Liutauras Valickas, asociacijos vadovas.

Kitas dalykas – kuo didesni kreditai išduodami, tuo daugiau įmonėms reikia apyvartinių lėšų, pastebi jis. O tai reiškia, kad mažiausiems rinkos dalyviams išsilaikyti pasidaro sunku.

„Verslo požiūriu didesnėmis apyvartinėmis lėšomis disponuojančios įmonės prisitaikys prie rinkos sąlygų. Tačiau smulkiuosius kreditus teikia nemažai vidutinių ar mažų įmonių, o šios paslaugos privalumas verslui tas, kad pelnas gaunamas sparčiai įdarbinant ir greitai susigrąžinant gana nedideles apyvartines lėšas. Šios įmonės negali teikti didesnių kreditų ilgesniam laikui, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų“, – VŽ aiškina p. Valickas.

„Sugriežtėjus reikalavimams išaugs mažesnių kreditų sąnaudos, o teikti didesniems kreditams nebus pakankamai apyvartinių lėšų. Tokios įmonės bus priverstos pasitraukti iš rinkos“, – prideda jis.

Galiausiai, pasak LSVKA vadovo, tai, kad stambėja kreditai, yra vartotojų praradimas.

„Mes nuo 2011 m. sakėme, kad apribojus kainą pralošia vartotojas. Reguliavimas iškreipia rinką, ji eina link stambių kreditų“, – teigia p. Valickas.

Reguliavimas

Pirmieji apribojimai rinkai pritaikyti 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.

Tuo metu numatyta, kad paskolų įmokos ir kiti įsipareigojimai negali viršyti daugiau 40% kredito gavėjo mėnesinių pajamų.

Šiuo metu Seime svarstoma apriboti ir vartojimo kreditų kainą – didžiausią galimą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200% iki 75%. Ketinama įgyvendinti ir kitus rinkos ribojimus.

„Mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas daugiausia įtakos turės būtent smulkiausių (ir santykinai brangiausių pagal jų aptarnavimo kaštus) kreditų išdavimui ir smulkiausioms šio verslo įmonėms. Būtent todėl atidžiai stebime reguliavimo procesus ir siekiame kompromiso, kuris būtų priimtinas ir vartotojams, ir valstybei, ir verslui, t. y. smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjams“, – sako p. Valickas.

Dvi asociacijos

LSVKA užima daugiau nei 70% smulkiųjų kreditų ir apie trečdalį didesnių nei 290 Eur vartojimo paskolų rinkos. Asociacijai priklauso 11 bendrovių, tarp jų – „4Finance“, AB „Bobutės paskola“, ir UAB „Ferratum“.

Vienos didžiausių vartojimo kreditų bendrovių – UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „MCB Finance“, – taip pat Jungtinės Karalystės grupei priklausanti „Provident Finansai“ bei veiklą pradedančios tarpusavio skolinimo platformos nėra LSVKA narės.

„General Financing“, „Moment Credit“ ir „MCB Finance“ yra įkūrusios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaciją.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
09:47
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
05:45
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau