Smulkieji kreditai – nebe pagrindinė smulkiųjų kreditų bendrovių veikla

Publikuota: 2015-10-22
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančių bendrovių pagrindinis verslas – nebe smulkieji kreditai.

Tai parodančią analizę atlikęs Lietuvos bankas rėžia: naują reguliavimą svarstant pasigirstantys kreditų teikėjų skundai, esą rinka mažėja, yra apsimestiniai, nes bendrovių portfeliai auga. Tačiau pati asociacija argumentuoja, kad stebėti būtent mažų kreditų duomenis yra svarbu.

Vienuolikos bendrovių, priklausančių LSVKA, didesnių vartojimo kreditų (nuo 290 Eur) suma šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąsyk pranoko mažųjų kreditų (iki 290 Eur). Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tendencija išsilaikė.

Didesnių kreditų rodikliai auga mažėjant smulkiųjų kreditų skaičiui ir sumai.

Tačiau kas ketvirtį skelbdama asociacijos įmonių bendrus rezultatus, LSVKA teikia tik mažėjančius smulkiųjų kreditų skaičius, tuo pačiu pažymėdama, kad „rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.

Rinka nemažėja

„Viešai skelbiamoje informacijoje ir komentaruose bei straipsniuose žiniasklaidoje asociacijos atstovai skelbia, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinka mažėja, – rašoma Lietuvos banko VŽ atsiųstoje analizėje. – Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, siekdamos prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba juos apeiti, pakeitė savo veiklos strategiją bei ėmė aktyviau siūlyti ir išdavinėti didesnius nei 290 Eur vartojimo kreditus.“

Lietuvos bankas pažymi, jog tai rodo, kad greitai ir paprastai išduodamų kreditų rinka nemažėja – tiesiog stambėja paskolos.

Nors paskolų stambėjimo tendencija sutapo su euro įvedimu, kai 1.000 Lt virto 290 Eur, apvalesnių sumų, pavyzdžiui, 300 Eur, pasirinkimas statistikos neiškreipė, VŽ sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas.

„Tai nėra vien tik techninis pokytis“, – teigia jis.

Pasak p. Šilgalio, didžiausią įtaką tendencijai turėjo UAB „4Finance“, valdanti prekės ženklus „SMScredit.lt“ ir „Vivus.lt“.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rodikliai-8

Dydis svarbu

Pati LSVKA nurodo, kad stebimos tendencijos yra neigiamos tiek verslui, tiek vartotojams.

Viena vertus, nors bendrovės, pradėjusios dalinti daugiau didesnių paskolų, plečia savo portfelius, tai dar nereiškia, kad jų pelningumas gerėja, sako Liutauras Valickas, asociacijos vadovas.

Kitas dalykas – kuo didesni kreditai išduodami, tuo daugiau įmonėms reikia apyvartinių lėšų, pastebi jis. O tai reiškia, kad mažiausiems rinkos dalyviams išsilaikyti pasidaro sunku.

„Verslo požiūriu didesnėmis apyvartinėmis lėšomis disponuojančios įmonės prisitaikys prie rinkos sąlygų. Tačiau smulkiuosius kreditus teikia nemažai vidutinių ar mažų įmonių, o šios paslaugos privalumas verslui tas, kad pelnas gaunamas sparčiai įdarbinant ir greitai susigrąžinant gana nedideles apyvartines lėšas. Šios įmonės negali teikti didesnių kreditų ilgesniam laikui, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų“, – VŽ aiškina p. Valickas.

„Sugriežtėjus reikalavimams išaugs mažesnių kreditų sąnaudos, o teikti didesniems kreditams nebus pakankamai apyvartinių lėšų. Tokios įmonės bus priverstos pasitraukti iš rinkos“, – prideda jis.

Galiausiai, pasak LSVKA vadovo, tai, kad stambėja kreditai, yra vartotojų praradimas.

„Mes nuo 2011 m. sakėme, kad apribojus kainą pralošia vartotojas. Reguliavimas iškreipia rinką, ji eina link stambių kreditų“, – teigia p. Valickas.

Reguliavimas

Pirmieji apribojimai rinkai pritaikyti 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.

Tuo metu numatyta, kad paskolų įmokos ir kiti įsipareigojimai negali viršyti daugiau 40% kredito gavėjo mėnesinių pajamų.

Šiuo metu Seime svarstoma apriboti ir vartojimo kreditų kainą – didžiausią galimą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200% iki 75%. Ketinama įgyvendinti ir kitus rinkos ribojimus.

„Mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas daugiausia įtakos turės būtent smulkiausių (ir santykinai brangiausių pagal jų aptarnavimo kaštus) kreditų išdavimui ir smulkiausioms šio verslo įmonėms. Būtent todėl atidžiai stebime reguliavimo procesus ir siekiame kompromiso, kuris būtų priimtinas ir vartotojams, ir valstybei, ir verslui, t. y. smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjams“, – sako p. Valickas.

Dvi asociacijos

LSVKA užima daugiau nei 70% smulkiųjų kreditų ir apie trečdalį didesnių nei 290 Eur vartojimo paskolų rinkos. Asociacijai priklauso 11 bendrovių, tarp jų – „4Finance“, AB „Bobutės paskola“, ir UAB „Ferratum“.

Vienos didžiausių vartojimo kreditų bendrovių – UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „MCB Finance“, – taip pat Jungtinės Karalystės grupei priklausanti „Provident Finansai“ bei veiklą pradedančios tarpusavio skolinimo platformos nėra LSVKA narės.

„General Financing“, „Moment Credit“ ir „MCB Finance“ yra įkūrusios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Bankai ar pinigų kioskai? 16

Lietuvoje užderėjo specializuotų bankų – centrinis bankas išdavė licenciją jau trečiai įmonei ir kartu su...

Finansai
2018.12.18
Lietuvoje kuriasi dar vienas specializuotas bankas 9

Lietuvos banko teikimu Europos centrinis bankas Lietuvos įmonei „European Merchant“ išdavė specializuoto...

Rinkos
2018.12.17
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 18

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

Verslo aplinka
2018.12.13
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Kas po „Barclays“ pasitraukimo laukia pirmojo paslaugų centro Lietuvoje Premium 1

Daugiau nei ketverius metus su „Barclays“ dirbanti technologijų kompanija „HCL Technologies“ (HCL) tapo...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ iškabos neliks, HCL dirbs savo vardu 58

Nuo 2009 m. Vilniuje veikęs „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir numato perkelti...

Finansai
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
V.Vasiliauskas: Italija gerokai didesnis gyvūnas nei Graikija 5

Eurozona penkerius metus lipa į kalną, vakarėlis, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko,...

Finansai
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau