Smulkieji kreditai – nebe pagrindinė smulkiųjų kreditų bendrovių veikla

Publikuota: 2015-10-22
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančių bendrovių pagrindinis verslas – nebe smulkieji kreditai.

Tai parodančią analizę atlikęs Lietuvos bankas rėžia: naują reguliavimą svarstant pasigirstantys kreditų teikėjų skundai, esą rinka mažėja, yra apsimestiniai, nes bendrovių portfeliai auga. Tačiau pati asociacija argumentuoja, kad stebėti būtent mažų kreditų duomenis yra svarbu.

Vienuolikos bendrovių, priklausančių LSVKA, didesnių vartojimo kreditų (nuo 290 Eur) suma šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąsyk pranoko mažųjų kreditų (iki 290 Eur). Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tendencija išsilaikė.

Didesnių kreditų rodikliai auga mažėjant smulkiųjų kreditų skaičiui ir sumai.

Tačiau kas ketvirtį skelbdama asociacijos įmonių bendrus rezultatus, LSVKA teikia tik mažėjančius smulkiųjų kreditų skaičius, tuo pačiu pažymėdama, kad „rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.

Rinka nemažėja

„Viešai skelbiamoje informacijoje ir komentaruose bei straipsniuose žiniasklaidoje asociacijos atstovai skelbia, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinka mažėja, – rašoma Lietuvos banko VŽ atsiųstoje analizėje. – Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, siekdamos prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba juos apeiti, pakeitė savo veiklos strategiją bei ėmė aktyviau siūlyti ir išdavinėti didesnius nei 290 Eur vartojimo kreditus.“

Lietuvos bankas pažymi, jog tai rodo, kad greitai ir paprastai išduodamų kreditų rinka nemažėja – tiesiog stambėja paskolos.

Nors paskolų stambėjimo tendencija sutapo su euro įvedimu, kai 1.000 Lt virto 290 Eur, apvalesnių sumų, pavyzdžiui, 300 Eur, pasirinkimas statistikos neiškreipė, VŽ sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas.

„Tai nėra vien tik techninis pokytis“, – teigia jis.

Pasak p. Šilgalio, didžiausią įtaką tendencijai turėjo UAB „4Finance“, valdanti prekės ženklus „SMScredit.lt“ ir „Vivus.lt“.

infogr.am::infogram_0_lsvka_rodikliai-8

Dydis svarbu

Pati LSVKA nurodo, kad stebimos tendencijos yra neigiamos tiek verslui, tiek vartotojams.

Viena vertus, nors bendrovės, pradėjusios dalinti daugiau didesnių paskolų, plečia savo portfelius, tai dar nereiškia, kad jų pelningumas gerėja, sako Liutauras Valickas, asociacijos vadovas.

Kitas dalykas – kuo didesni kreditai išduodami, tuo daugiau įmonėms reikia apyvartinių lėšų, pastebi jis. O tai reiškia, kad mažiausiems rinkos dalyviams išsilaikyti pasidaro sunku.

„Verslo požiūriu didesnėmis apyvartinėmis lėšomis disponuojančios įmonės prisitaikys prie rinkos sąlygų. Tačiau smulkiuosius kreditus teikia nemažai vidutinių ar mažų įmonių, o šios paslaugos privalumas verslui tas, kad pelnas gaunamas sparčiai įdarbinant ir greitai susigrąžinant gana nedideles apyvartines lėšas. Šios įmonės negali teikti didesnių kreditų ilgesniam laikui, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų“, – VŽ aiškina p. Valickas.

„Sugriežtėjus reikalavimams išaugs mažesnių kreditų sąnaudos, o teikti didesniems kreditams nebus pakankamai apyvartinių lėšų. Tokios įmonės bus priverstos pasitraukti iš rinkos“, – prideda jis.

Galiausiai, pasak LSVKA vadovo, tai, kad stambėja kreditai, yra vartotojų praradimas.

„Mes nuo 2011 m. sakėme, kad apribojus kainą pralošia vartotojas. Reguliavimas iškreipia rinką, ji eina link stambių kreditų“, – teigia p. Valickas.

Reguliavimas

Pirmieji apribojimai rinkai pritaikyti 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.

Tuo metu numatyta, kad paskolų įmokos ir kiti įsipareigojimai negali viršyti daugiau 40% kredito gavėjo mėnesinių pajamų.

Šiuo metu Seime svarstoma apriboti ir vartojimo kreditų kainą – didžiausią galimą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200% iki 75%. Ketinama įgyvendinti ir kitus rinkos ribojimus.

„Mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas daugiausia įtakos turės būtent smulkiausių (ir santykinai brangiausių pagal jų aptarnavimo kaštus) kreditų išdavimui ir smulkiausioms šio verslo įmonėms. Būtent todėl atidžiai stebime reguliavimo procesus ir siekiame kompromiso, kuris būtų priimtinas ir vartotojams, ir valstybei, ir verslui, t. y. smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjams“, – sako p. Valickas.

Dvi asociacijos

LSVKA užima daugiau nei 70% smulkiųjų kreditų ir apie trečdalį didesnių nei 290 Eur vartojimo paskolų rinkos. Asociacijai priklauso 11 bendrovių, tarp jų – „4Finance“, AB „Bobutės paskola“, ir UAB „Ferratum“.

Vienos didžiausių vartojimo kreditų bendrovių – UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „MCB Finance“, – taip pat Jungtinės Karalystės grupei priklausanti „Provident Finansai“ bei veiklą pradedančios tarpusavio skolinimo platformos nėra LSVKA narės.

„General Financing“, „Moment Credit“ ir „MCB Finance“ yra įkūrusios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
2019.03.19
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį 1

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius 1

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
2019.03.19
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
Mažieji kreditoriai mėgina atsiriekti dalį paskolų rinkos Premium

Sumenkus konkurencijai verslo paskolų rinkoje, ryškėja kredito įstaigų noras didinti maržas, tad auga įmonių...

Finansai
2019.03.12
Bankams prisukus čiaupus, įmonės kliaujasi tiekėjų pinigais 4

Įmonių įsiskolinimo augimą pastaruoju metu labiausiai lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys...

Finansai
2019.03.09
V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti 29

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.08
Švedijos „Swedbank“ – Browderio kaltinimai dalyvaujant pinigų plovime 5

Žinomas investuotojas Billas Browderis pateikė kaltinimus Švedijos bankui „Swedbank“ dėl šio dalyvavimo 176...

Rinkos
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau