Prezidentė neprieštaravo pieno rinką reguliuojančiam įstatymui

Paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis buvo priimtas Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Kaip VŽ jau rašė, iš 73 posėdyje užsiregistravusių Seimo narių už balsavo 67, absoliuti dauguma jų – valdančiosios koalicijos atstovai.

Teisės akto projektą kaip Seimo narė pateikė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Šį projektą kritiškai įvertino Konkurencijos taryba bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Baimintasi, kad gali kilti konfliktas ir su Europos Sąjunga, nes kai kurios nuostatos gali prieštarauti laisvosios prekybos direktyvoms.

VŽ taip pat rašė, kad pieno rinką reguliuojantis įstatymas ūkininkams ir perdirbėjams žadina skirtingų lūkesčių: žemdirbiai planuoja, kad dėl ribojimų supirkimo kainos ūgtels ir mažės konkurencija su įvežama iš Latvijos ir Estijos žaliava, perdirbėjai viliasi, kad šis teisės aktas neįsigalios, nes jį galbūt vetuos prezidentė.

Tačiau taip neįvyko. Prezidentūra VŽ pranešė, kad valstybės vadovė ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtąjį įstatymą. Ponia Grybauskaitė jam neprieštaravo, nes projekto svarstymų Seime metu jis buvo gerokai pataisytas, pirmiausia išimant iš įstatymo ar pakoreguojant daugiausiai teisininkų abejonių keliančias nuostatas.

Š.m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojantis Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taikomas iki žalio pieno pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, žalio pieno pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir ją sudarius, taip pat pieno gaminių gamybos veiklai Lietuvoje. Pavyzdžiui, pagaminti pieno gaminiai, įtraukti į žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, tiekiami Lietuvos rinkai, turi būti ženklinami ministro nustatyta tvarka, nurodant žalio pieno kilmės šalį. Jei įmonės daugiau kaip 3% mažina pieno supirkimo kainą, jos turi pagrįsti ekonominį tokio pokyčio būtinumą.

Teisės akto vykdymą prižiūrės Rinkos reguliavimo agentūra.

Nė viena pusė nelaukia, kad naujasis teisės aktas ūkininkus ir perdirbėjus paskatins susitaikyti ir nuolatinius ginčus pakeis konstruktyvus bendradarbiavimas. „Įstatymas sklandžiai neveiks ir visos rinkos nepertvarkys, tačiau dabar, kai reikia parduoti pieną, kurio perdirbėjams reikia kur kas mažiau nei prieš metus, tai rimtas žingsnis reguliuojant rinką“, – pasekmes VŽ įvardiojo Naglis Narauskas, pienu prekiaujančio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Egidijus Simonis, perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ vadovas, atkerta, kad šiandien, jei mūsų perdirbėjai siūlo tokią pat kainą kaip lenkai, kooperatyvai žaliavą vis tiek veža į Lenkiją. „Tai ūkininkų politiniai žaidimai“, – kolegoms kritikos negaili p. Simonis.

Prieš išeidamas atostogų premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę buvo sukvietęs pasitarimą dėl situacijos pieno ūkyje. Vyriausybės vadovas parėmė Seimo priimtąjį įstatymą ir informavo, kad būtina ruoštis jo įsigaliojimui. „Įgyvendinant įstatymo nuostatas, turės būti nustatytas aiškus pagrindas, kada galima keisti pieno supirkimo kainas. Įstatymas įsigalios nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., ruošiami įstatymą įgyvendinantieji teisės aktai. Kalbėta ir apie spotinio pieno supirkimo klausimą, jis sudaro apie 10–15% viso pieno. Kad ūkininkams nereikėtų jo išpilti, būtina turėti ilgalaikes pieno supirkimo sutartis su pieno perdirbėjais. Deja, iki šiol didžioji dalius pasirašomų sutarčių yra trumpalaikės. To neretai nori patys ūkininkai, nes tikisi, kad kitą mėnesį pieno supirkimo kaina didės. Tačiau akivaizdu, kad vėliau atsiranda kita problema – dalies pieno perdirbėjai nėra įsipareigoję supirkti, ir pieną tenka tiesiog išpilti“, – sakė premjeras.

„Iš pieno perdirbėjų išgirdau pažadą didinti ilgalaikių sutarčių skaičių. Tuo tarpu ūkininkams rūpi pieno kaina, tad į sutartis turėtų būti įrašomi ir aiškūs pieno kainos formavimo principai“, – pridūrė jis.