Prezidentė neprieštaravo pieno rinką reguliuojančiam įstatymui

Publikuota: 2015-07-10
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris po kelių savaičių nustatys griežtesnį pieno rinkos reguliavimo mechanizmą.

Paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis buvo priimtas Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Kaip VŽ jau rašė, iš 73 posėdyje užsiregistravusių Seimo narių už balsavo 67, absoliuti dauguma jų – valdančiosios koalicijos atstovai.

Teisės akto projektą kaip Seimo narė pateikė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Šį projektą kritiškai įvertino Konkurencijos taryba bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Baimintasi, kad gali kilti konfliktas ir su Europos Sąjunga, nes kai kurios nuostatos gali prieštarauti laisvosios prekybos direktyvoms.

VŽ taip pat rašė, kad pieno rinką reguliuojantis įstatymas ūkininkams ir perdirbėjams žadina skirtingų lūkesčių: žemdirbiai planuoja, kad dėl ribojimų supirkimo kainos ūgtels ir mažės konkurencija su įvežama iš Latvijos ir Estijos žaliava, perdirbėjai viliasi, kad šis teisės aktas neįsigalios, nes jį galbūt vetuos prezidentė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau taip neįvyko. Prezidentūra VŽ pranešė, kad valstybės vadovė ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtąjį įstatymą. Ponia Grybauskaitė jam neprieštaravo, nes projekto svarstymų Seime metu jis buvo gerokai pataisytas, pirmiausia išimant iš įstatymo ar pakoreguojant daugiausiai teisininkų abejonių keliančias nuostatas.

Š.m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojantis Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taikomas iki žalio pieno pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, žalio pieno pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir ją sudarius, taip pat pieno gaminių gamybos veiklai Lietuvoje. Pavyzdžiui, pagaminti pieno gaminiai, įtraukti į žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, tiekiami Lietuvos rinkai, turi būti ženklinami ministro nustatyta tvarka, nurodant žalio pieno kilmės šalį. Jei įmonės daugiau kaip 3% mažina pieno supirkimo kainą, jos turi pagrįsti ekonominį tokio pokyčio būtinumą.

Teisės akto vykdymą prižiūrės Rinkos reguliavimo agentūra.

Nė viena pusė nelaukia, kad naujasis teisės aktas ūkininkus ir perdirbėjus paskatins susitaikyti ir nuolatinius ginčus pakeis konstruktyvus bendradarbiavimas. „Įstatymas sklandžiai neveiks ir visos rinkos nepertvarkys, tačiau dabar, kai reikia parduoti pieną, kurio perdirbėjams reikia kur kas mažiau nei prieš metus, tai rimtas žingsnis reguliuojant rinką“, – pasekmes VŽ įvardiojo Naglis Narauskas, pienu prekiaujančio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Egidijus Simonis, perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ vadovas, atkerta, kad šiandien, jei mūsų perdirbėjai siūlo tokią pat kainą kaip lenkai, kooperatyvai žaliavą vis tiek veža į Lenkiją. „Tai ūkininkų politiniai žaidimai“, – kolegoms kritikos negaili p. Simonis.

Prieš išeidamas atostogų premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę buvo sukvietęs pasitarimą dėl situacijos pieno ūkyje. Vyriausybės vadovas parėmė Seimo priimtąjį įstatymą ir informavo, kad būtina ruoštis jo įsigaliojimui. „Įgyvendinant įstatymo nuostatas, turės būti nustatytas aiškus pagrindas, kada galima keisti pieno supirkimo kainas. Įstatymas įsigalios nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., ruošiami įstatymą įgyvendinantieji teisės aktai. Kalbėta ir apie spotinio pieno supirkimo klausimą, jis sudaro apie 10–15% viso pieno. Kad ūkininkams nereikėtų jo išpilti, būtina turėti ilgalaikes pieno supirkimo sutartis su pieno perdirbėjais. Deja, iki šiol didžioji dalius pasirašomų sutarčių yra trumpalaikės. To neretai nori patys ūkininkai, nes tikisi, kad kitą mėnesį pieno supirkimo kaina didės. Tačiau akivaizdu, kad vėliau atsiranda kita problema – dalies pieno perdirbėjai nėra įsipareigoję supirkti, ir pieną tenka tiesiog išpilti“, – sakė premjeras.

„Iš pieno perdirbėjų išgirdau pažadą didinti ilgalaikių sutarčių skaičių. Tuo tarpu ūkininkams rūpi pieno kaina, tad į sutartis turėtų būti įrašomi ir aiškūs pieno kainos formavimo principai“, – pridūrė jis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 6

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
11:52
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
11:19
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
05:45
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 5

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pasaulio bankas skiria dar 12 mlrd. USD kovai su pasauline maisto krize

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė skiriantis papildomą 12 mlrd. USD finansavimą projektams, kuriais...

Pramonė
2022.05.18
Latvijos maisto pramonė: vyriausybė neįsivaizduoja, kokia katastrofa artėja Premium 22

Latvijos maisto perdirbimo bendrovės ragina Latvijos vyriausybę skelbti ekstremaliąją padėtį sektoriuje,...

Pramonė
2022.05.18
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
Kviečių kaina Europos rinkoje pašoko į naujas aukštumas 2

Indijai dėl derliui pakenkusios karščio bangos nusprendus uždrausti kviečių eksportą, šių grūdų kainos...

Pramonė
2022.05.16
Nepaisydama draudimo, Indija galės eksportuoti kviečių į šalis, kuriose trūksta maisto 2

Indija sekmadienį pareiškė, kad nepaisydama apribojimų, apie kuriuos paskelbė prieš dvi dienas, vyriausybės...

Pramonė
2022.05.15
VMVT leidžia įmonėms sunaudoti turimas produktų pakuotes iki kol bus pagamintos naujos

Dėl karo Ukrainoje stringant kai kurių žaliavų tiekimui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)...

Pramonė
2022.05.13
Taivanas sako neatsisakantis importuoti grūdų, tačiau tam reikia daugiau laiko 2

Neįvardijamai Taivano įmonei atsisakius pirkti lietuviškus grūdus, Ericas Huangas, šalies atstovybės...

Pramonė
2022.05.13
„Orkla“ sausainių gamyklą perkelia į Latviją 4

Uždarius gamyklas Švedijoje ir kitur, maisto gamintoja „Orkla Group“ planuoja visą sausainių ir vaflių gamybą...

Pramonė
2022.05.12
Europos Komisija kuria solidarumo kelius Ukrainos grūdų eksportui

Šiandien Europos Komisija (EK) pristatė solidarumo koridorių kūrimo veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti...

Logistika
2022.05.12
V. Sinkevičius: Briuselyje nemanoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją

Europos Komisija (EK) ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės...

Pramonė
2022.05.12
Grūdų derlius kitą sezoną gali būti prastesnis

Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad 2022–2023 m. pasaulinis grūdų derlius bus 12,7 mln. t...

Pramonė
2022.05.11
„INVL Baltic Farmland“ pelnas augo 2,7 karto

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį...

Pramonė
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku