„Donbea“ sandoris: Lietuvos netektis, estų laimėjimas

Ketvirtadienį paskelbta, kad centrinė naujo Baltijos šalyse kuriamo banko būstinė bus Estijoje, kuri po atlikto vertinimo pasirinkta dėl palankesnės teisinės ir mokestinės bazės. VŽ taip pat rašė, kad DNB ir „Nordea“ šiame sandoryje konsultavo tokios institucijos, kaip JAV bankas „Goldman Sachs“ ar „JP Morgan“

Tai reiškia, kad Lietuvoje ir Latvijoje veiks tik naujojo banko padaliniai (formaliai – filialai), o AB „DNB bankas“ (įmonė Lietuvoje) ir AS „DNB banka“ (įmonė Latvijoje) turėtų išnykti.

Kitaip tariant, naujasis bankas, kurio pavadinimas dar nežinomas, Lietuvoje ir Latvijoje veiks panašiu principu, kaip dabar Lietuvoje veikia „Nordea“ ar „Danske Bank“ – kaip užsienio bankų filialai.

Teoriškai ir praktiškai

Mokesčių ekspertai sako, kad įstatymiškai ir teoriškai mokestinių netekimų Lietuvos biudžetui dėl to neturėtų būti. Tačiau realybė esą yra tokia, kad bankas visgi galės sutaupyti mokesčių, nes dalį pajamų tikriausiai perkels į mažesnio apmokestinimo šalį – Estiją.

„Pagal įstatymą, kontroliuojančioji bendrovė pelno mokestį nuo tos pelno dalies, kuris uždirbamas filiale kitoje šalyje (pelno mokesčio požiūriu nuolatinėje buveinėje – VŽ), moka pagal tos kitos šalies (šiuo atveju Lietuvos – VŽ) mokestinę bazę. Taigi, jokio sutaupymo kaip ir nėra. Tačiau praktika yra tokia, kad filialai savo kontroliuojančiosioms įmonėms labai dažnai moka gana dideles sumas už įvairaus tipo filialui teikiamas paslaugas. Taip susimažinamas pelno mokestis filiale ir pinigais išsiunčiami į tą šalį, kur mokesčiai yra palankesni“, – sako Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultacijų įmonės UAB „Fidexperta“ vadovė.

Žinoma, pasak jos, tie mokėjimai į kontroliuojančiąją bendrovę negali būti dirbtinai padidinti, paslaugų kaina turi atitikti rinkos vertę.

Kaip žinia, Estija yra patraukli šalis holdingų steigimui dėl to, kad reinvestuojamam pelnui ten yra taikomas nulinis pelno mokestis. Palyginimui, nuo 2010-ųjų metų Lietuvoje bendras pelno mokesčio tarifas siekia 15%.

„Šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad Lietuvos mokesčių sistema yra nekonkurencinga, lyginant su Estijos. Turėdami 15% pelno mokesčio tarifą, prarandame ne tik pelno mokesčio, bet ir didelę dalį gyventojų pajamų mokesčių, nes filiale visuomet bus źymiai mažiau darbuotojų, nei pagrindinėje kontroliuojančioje įmonėje“, – sako p. Bilkštytė.

Pernai DNB bankas į Lietuvos Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 7,2 mln. Eur, o „Nordea“ bankas kartu su antrine lizingo įmone – 9,1 mln. Eur mokesčių. Šiemet pirmąjį pusmetį šie bankai sumokėjo atitinkamai 4,3 mln. Eur ir 6,4 mln. Eur mokesčių.

Estų laimėjimas ir rūpestis

Suplanuotas bankų padalinių jungimasis pokyčių atneš į ir bankų reguliavimo sritį.

Estijos centrinis bankas dar ketvirtadienį suskubo paskelbti, kad vien dėl to, kad naujojo banko buveinė bus registruota Estijoje, šios šalies bankinio sektoriaus turtas padidės 40%.

Tai, pasak Estijos centrinio banko, reiškia, kad Estijos finansinis stabilumas tiesiogiai priklausys nuo bankinio sektoriaus Lietuvoje ir Latvijoje.

„Dėl savo dydžio, naujasis bankas taps sistemiškai svarbus Estijai“, – teigia Estijos centrinis bankas.

Estijos centrinis bankas nurodo, kad jei suplanuotas sandoris įvyks, institucija stipriau nei iki šiol analizuos ir seks Lietuvos ir Latvijos bankinius sektorius.

Marius Matonis, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris ir įsigijimų praktikos vadovas, pažymi, kad Estija gal ir laimės iš to, kad ten bus centrinė naujojo banko būstinė, bet turės ir daugiau įsipareigojimų.

„Estijoje bus vykdoma pagrindinė banko priežiūra, todėl ten, tikėtina, bus daugiau darbo vietų. Bet jie prisiima ir visas rizikas, nes Estija bus atsakinga už indėlių draudimo įmokas ir jų išmokas indėlininkams bankroto atveju“, – sako teisininkas.

„Nordea“ ir DNB vadovai, ketvirtadienį kalbėdami spaudos konferencijoje, paminėjo, kad naująjį banką prižiūrės Europos centrinis bankas.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, bankai yra skirstomi į svarbias institucijas (angl. significant institutions) ir mažiau svarbias institucijas (angl. less significant institutions). Europos centrinis bankas tiesiogiai prižiūri tik svarbius euro zonos bankus, tačiau prie pastarųjų kontrolės prisideda ir priežiūros specialistai iš tų šalių, iš kurių yra bankai.

infogr.am::06403890-3fac-4a4f-9635-ea5788eb9240